- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-9150-1032/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- F. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo F. K. (F. K.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. C. (A. C.), miręs 2021 m. (duomenys neskelbtini), po savo motinos V. C. mirties 2020 m. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjas yra mirusiojo A. C. sūnus. O A. C. yra V. C. sūnus. A. C. ilgą laiką iki mirties gyveno kartu su savo motina V. C. (pareiškėjo močiute) bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. A. C. rūpinosi garbaus amžiaus motina, jai visokeriopai padėjo. 2020 m. gruodžio 20 d. V. C. mirė. Po jos mirties A. C. liko gyventi motinai nuosavybės teise priklausančiame bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už dujas, elektrą, televiziją, vandenį, šildymą, atliekas, namo administravimo išlaidas. Tokie A. C. veiksmai aiškiai rodė, kad jis po motinos V. C. mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po A. C. mirties liko palikimas, kurį pagal įstatymą turi teisę paveldėti pareiškėjas, tačiau jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą A. C. palikimą, nes pareiškėjo tėvas po motinos mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, bet palikimą priėmė faktiniu valdymu. Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarė A. Griškevičienė patvirtino, kad po V. C. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir/ar perduota. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas A. C. po savo motinos V. C. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neturi duomenų paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes, bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui, pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas
1. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
2. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
3. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog 2021 m. (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo tėvas A. C., kuris yra V. C., mirusios 2020 m. (duomenys neskelbtini), sūnus (elektroninės bylos (toliau – el. b.) ieškinio dok. Nr. CBP-7311 ZIP priedai (toliau – ZIP priedai).
4. Mirusiajai V. C. nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ZIP priedai), kuriame prieš savo mirtį ji gyveno kartu su savo sūnumi (pareiškėjo tėvu) A. C..
5. Mirus V. C. minėtame bute liko gyventi pareiškėjo tėvas A. C., kuris šiuo turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius (ieškinio ZIP priedai). Nors A. C. pagal įstatymą turėjo tiesę į V. C. palikimą, tačiau po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas V. C. palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla neužvesta (ZIP priedai).
6. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
7. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
8. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
9. Bylos duomenimis po V. C. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo tėvas A. C. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, susijusius su paveldimu turtu) (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo tėvas A. C. turėjo teisę paveldėti mirusiosios V. C. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 punktas,), tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad A. C. po V. C. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą V. C. palikimą.
12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas A. C., miręs 2020 m. (duomenys neskelbtini), priėmė po savo motinos V. C., mirusios 2020 m. (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.
13. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo F. K. (F. K.) pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo F. K. (F. K.) tėvas A. C. (A. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.