- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- I-220-365/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01987-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjai O. B., atsakovės atstovei Austėjai Kurapkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2013 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo, kuriame nurodyta, jog sankcija buvo pritaikyta po to, kai parama pagal 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta ir priimtas sprendimas dėl dalies paramos susigrąžinimo, kadangi susidarė papildomai 18,02 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (b. l. 36–37). Be to, Agentūra 2013 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad palūkanos (0,79 Lt), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. birželio 9 d. (imtinai) ir likusi dalis (250,74 Lt) skolos 2013 m. birželio 10 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos, todėl pareiškėja Agentūrai daugiau neskolinga (b. l. 39). Pareiškėja nesutiko su priimtais sprendimais ir apskundė juos teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teismo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. SPI(1 l.2.12E)-705; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. BR6-(3.144)-5416; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 24–26).
Nurodė, kad paramai gauti 2010 m. birželio 11 d. deklaravo 6 sklypus (iš viso 10,93 ha ploto), tačiau atsakovė patikrino tik 2 sklypus. Lauke Nr. 1 esančiame žemės sklype Nr. 134621-3632 buvo deklaruota 3 ha ploto, po patikros nustatyta 2,85 ha plotas (neatitinka 0,15 ha). Lauke Nr. 1 deklaravo 3,5 ha sklypą Nr. 135620-1624, tačiau po patikros nustatytas 3,30 ha plotas (neatitinka 20 arų). Pareiškėjos nuomone, šie neatitikimai atsirado dėl neteisingai įbrėžtų nedeklaruojamų sklypų plotų, kurių dydžiai nebuvo nustatyti patikros metu, todėl neaišku, kaip buvo apskaičiuoti plotai, nes to Agentūra nevertino. Taigi iš esmės buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti sprendimai. Be to, patikra buvo atlikta kompiuteriniu būdu, nesiremiant objektyviais duomenimis ir nepagrįsta nustatytais faktais, nepranešus pareiškėjai apie jos atlikimo laiką bei rastus neatitikimus. Byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, kad deklaruotų kontrolinių sklypų dalys neatitinka paramos skyrimo reikalavimų, taip pat neatlikti reikiami ir tinkami veiksmai tokiems duomenims nustatyti. Nenustačius sklypų ribų ilgio, sklypų plotų apskaičiuoti neįmanoma, todėl patikra laikytina nepagrįsta, neteisėta ir neatitinkančia faktinių aplinkybių. Be to, 2013 m. gegužės 24 d. Agentūra priėmė pakartotinį sprendimą dėl analogiškų aplinkybių pagal tą pačią paraišką (pasėlių plotų ir išmokų už juos gavimo), kuriame nustatė (taip antrą kartą pakeisdama ankstesnių patikrų metu nustatytą sprendimą), kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė parama nei priklauso, todėl papildomai susidarė dar 18,02 Lt grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Ši aplinkybė dar kartą patvirtina Agentūros veiksmų nenuoseklumą, nepagrįstumą ir neteisėtumą nustatant sankcijas ir dėl to priimant atitinkamus sprendimus. LR žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 3D-675 „Dėl kontrolinių žemės sklypų (BL3) tinkamumo paramai tiesioginėmis išmokomis skirti įvertinimo“ (toliau – Įsakymas) įsigaliojo tik 2010 m. liepos 23 d., o pareiškėjos paraiška buvo pateikta dar 2010 m. birželio 11 d., todėl jos pateikimo metu šis įsakymas dar nebuvo įsigaliojęs ir negalėjo būti taikomas, taigi negalėjo būti taikomos ir sankcijos už jo nesilaikymą ar nevykdymą (b. l. 24–26).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51). Nurodė, kad sankcija pareiškėjai pritaikyta po to, kai parama pagal 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta ir priimtas sprendimas dėl skolos Nr. 1, nes susidarė papildoma 18,02 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai. Apie apskaičiuotą 18,02 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą pareiškėja buvo informuota Agentūros 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu (toliau – Sprendimas dėl skolos Nr. 2), kuris buvo išsiųstas kartu su Agentūros 2013 m. gegužės 28 d. raštu dėl skolos išieškojimo atnaujinimo ir susidariusios skolos grąžinimo. Sprendimu dėl skolos Nr. 2 apskaičiuota skolos suma bei likusi neapmokėta pagal sprendimą dėl skolos Nr. 1 dalis, vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 16.2 punktu. 2013 m. birželio 10 d. buvo išskaičiuota iš pareiškėjai priklausančios pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Apie išskaičiavimą (įskaitą) pareiškėja informuota 2013 m. birželio 14 d. raštu dėl likusios skolos dalies išskaičiavimo (toliau – Raštas dėl išskaičiavimo). Dėl LR žemės ūkio ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 3D-675 taikymo nurodė, kad Įsakymu buvo tik patvirtinta vertinimo komisija, kuri turėjo patvirtinti paramai tinkamus ir netinkamus plotus. Minėtu Įsakymu jokie reikalavimai 2010 m. pateiktoms paraiškoms, galintys turėti įtaką paraiškoms administruoti, nustatyti nebuvo, todėl Įsakymo priėmimas ginčui nagrinėti nėra reikšmingas. Nurodė, kad Sprendimas dėl skolos Nr. 2 nėra dėl analogiškų aplinkybių pagal tą pačią paraišką (pasėlių plotų ir išmokų už juos gavimo). Sprendimu dėl skolos Nr. 2 nuspręsta susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą per didelę išmoką už 0,01 ha ploto, deklaruoto tiesioginėms išmokoms bei paramai pagal MPŪV, kai sprendimu dėl skolos Nr. 1 buvo susigrąžinta parama už neteisingai deklaruotą 0,34 ha, kuris buvo nustatytas iki Patikros vietoje atlikimo. Taigi, Sprendimu dėl skolos Nr. 2 yra tik patikslinama iš pareiškėjos susigrąžinama nepagrįstai pagal paraišką išmokėta paramos suma atsižvelgiant į Patikros vietoje rezultatus. Sprendimas dėl skolos Nr. 2 yra išvestinis iš Agentūros sprendimo dėl sankcijų, kuriuo, pritaikius sankciją už neteisingą deklaravimą, buvo apskaičiuota galutinė pagal 2010 m. paraišką pareiškėjai priklausanti išmokų suma. Sankcija pritaikyta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms bei išmokoms pagal priemonę MPŪV sudarė daugiau nei 3 procentus (0,35 / 10,58 * 100 = 3,31 proc.). Todėl pareiškėjos teiginys, jog Agentūros sprendime dėl sankcijų nustatyta paklaida neviršija anksčiau nurodytų teisės aktais leistinų paklaidų deklaruojant pasėlius, yra neatitinkantis tikrovės. Sprendimo dėl sankcijų pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, vadinasi, jai teisines pasekmes sukėlęs sprendimas (t. y. nustatęs taikomų sankcijų dydį) yra teisėtas ir pagrįstas. Raštu dėl išskaičiavimo pareiškėja buvo informuota apie likusios dalies skolos, nustatytos Sprendimu dėl skolos Nr. 1, išskaičiavimą bei Sprendimu dėl skolos Nr. 2 nustatytos skolos išskaičiavimą. Grąžintinų lėšų taisyklės kaip vieną iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti iš pareiškėjų grąžintinas lėšas, nustato susigrąžinimą įskaitos būdu, kaip nurodyta tų pačių taisyklių 11 punkte (16.2 punktas). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Agentūra įskaitos būdu grąžintinas lėšas turi teisę susigrąžinti tuo momentu, kai pareiškėjui yra formuojamas mokėjimo pavedimas pagal kitas jam priklausančias paramos išmokas. Taigi, pareiškėjos atveju, įskaita buvo atlikta pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo metu. Nurodė, jog tuo atveju, jeigu apskaičiavus skolą nebūtų galimybės taikyti įskaitą iš karto, kai tam pačiam pareiškėjui yra formuojami mokėjimo pavedimai pagal naujais apskaičiuotas mokėtinas išmokas, administruojančiajai institucijai, t. y. Agentūrai, būtų apsunkinta galimybė susigrąžinti iš pareiškėjų neteisėtai iš Europos Sąjungos paramos fondų jų gautas lėšas, ir tokiu būdu būtų pažeidžiama Bendrijos finansinių interesų apsauga.
Šalies argumentai
Teismo pasėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus motyvus, papildomai iš esmės naujų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą tenkinti (2014 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė skundą atmesti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2014 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SPI(1 l.2.12E)-705 ir 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. BR6-(3.144)-5416 teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gruodžio 21 d. pranešimu informavo pareiškėją apie skiriamą paramą (b. l. 13–14). Po pareiškėjos paraiškos peradministravimo nustatyta, jog pareiškėjai susidarė 612,70 Lt permoka ir Agentūra 2011 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.84)-98 „Dėl išmokėtos paramos dalies susigrąžinimo“, kuriame O. B. nurodoma grąžinti 612,70 Lt permoką, nustatytą pakartotinai administruojant 2010 m. paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamas už 2010 metus (Sprendimas dėl skolos Nr. 1) (b. l. 15–16).
Agentūra 2011 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1670056 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau - Sprendimas dėl sankcijų), kuriame nurodoma, kad, išnagrinėjus O. B. 2010 m. paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamas už 2010 metus, pareiškėjai buvo taikytos 238,48 Lt sankcijos ir skiriama 5934,79 Lt dydžio galutinė paramos suma (b. l. 17–18).
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu dėl skolos bei Agentūros raštu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), kai Vyriausioji administracinių ginčų komisija netenkino pareiškėjos skundo. VAAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1590-426/2012 (toliau – VAAT sprendimas) pareiškėjos skundą atmetė (bylos priedo, b. l. 56–60). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs ginčą apeliacine tvarka, 2013 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė (bylos priedo, b. l. 95–100).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnyje reglamentuotos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai (plačiąja prasme) turi res judicata galią ir juose nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtoje administracinėje byloje konstatuotos faktinės aplinkybės iš naujo nagrinėjamoje byloje nenustatinėjamos.
Įsiteisėjus LVAT nutarčiai, Agentūra 2013 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo, kuriame nurodyta, jog sankcija buvo pritaikyta po to, kai parama pagal 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta ir priimtas sprendimas dėl dalies paramos susigrąžinimo, susidarė papildomai 18,02 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (b. l. 36–37). Apie šio sprendimo priėmimą pareiškėja buvo informuota 2013 m. gegužės 28 d. raštu (b. l. 35).
Agentūra 2013 m. birželio 14 d. raštu informavo pareiškėją, kad palūkanos (0,79 Lt), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki 2013 m. birželio 9 d. (imtinai) ir likusi dalis (250,74 Lt) skolos 2013 m. birželio 10 d. buvo išskaičiuota iš pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus sumos, todėl pareiškėja Agentūrai daugiau neskolinga (b. l. 39).
Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių dėl faktinių aplinkybių nėra.
Iš teismo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pirminiame skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2011 m. spalio 19 d. sprendimo pagrįstumo (b. l. 1–4), tačiau teismas 2013 m. birželio 19 d. nutartimi prašymo atnaujinti terminą netenkino ir reikalavimą dėl Agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimo atsisakė priimti, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą (b. l. 22), todėl teismas Agentūros 2011 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. BR3-1670056 pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinės. Teismas daro išvadą, kad sprendimo priėmimo metu tiek Agentūros 2011 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. SP1-(11.84)-98, tiek 2011 m. spalio 19 d. sprendimas teisėti ir pagrįsti.
Nagrinėjant ginčą buvo vadovautasi šiais teisės aktais: pareiškėjos pateikta 2010 m. paraiška vertinta vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (Žin., 2010, Nr. 37-1768) (toliau - TI taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natūra 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-151 (Žin., 2007, Nr. 41-1560; 2010, Nr. 39-1869) (toliau - MPŪV taisyklės).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. gruodžio mėn. pareiškėjai buvo skirta 6 565,51 Lt pagal 2010 m. paraišką priklausiusi mokėti išmokos suma (b. l. 13–14). Agentūra gavusi atnaujintus kartografinius duomenis iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau- ŽŪIKVC), po pareiškėjos paraiškos peradministravimo nustatė, kad pareiškėjai susidarė 612,70 Lt permoka. Todėl 2011 m. balandžio 15 d. Agentūra priėmė sprendimą dėl skolos Nr. 1 (b. l. 15–16). Atlikus deklaruotų plotų patikrą vietoje, Agentūra, vadovaudamasi patikros vietoje rezultatais, pakartotinai vertino pareiškėjos paraišką ir 2011 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą dėl sankcijų (b. l. 17–18). Sankcija pritaikyta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos neteisingai deklaruotas plotas tiesioginėms bei išmokoms pagal priemonę MPŪV sudarė daugiau nei 3 procentus (0,35/10,58*100=3,31 proc.). Šis 2011 m. spalio 19 d. sprendimas laikytinas galutiniu mokėtinų išmokų pagal pareiškėjos 2010 m. paraišką sprendimu. Be to, šiuo sprendimu išmoka perskaičiuota ir mokama tik už nustatytą faktinį plotą , o susidariusi permoka 18,02 Lt. Iš viso 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu dėl skolos Nr. 1 ir 2011 m. spalio 19 d. sprendimu dėl sankcijos pareiškėjai išmokos suma sumažinta 630, 72 Lt, kuriuos pareiškėja turėjo grąžinti Agentūrai. Kadangi sprendimo priėmimo metu vyko ginčas dėl 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo dėl skolos teisėtumo Nr. 1, pagal paraišką apskaičiuota skolos suma 2011 m. spalio 19 d. sprendimu nebuvo keičiama.
Įsiteisėjus minėtai LVAT nutarčiai, Agentūra 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo pritaikė sankciją po to, kai parama pagal 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta ir priimtas sprendimas dėl dalies paramos susigrąžinimo, nes susidarė papildomai 18,02 Lt dydžio grąžintinų Agentūrai lėšų suma (b. l. 36–37): 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu dėl skolos Nr. 2 apskaičiuota skolos suma bei likusi neapmokėta pagal 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą dėl skolos Nr. 1 dalis. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau - Grąžintinų lėšų taisyklės), 16.2 punktu. Pareiškėjos deklaruotas plotas tiesioginei išmokai bei išmokai pagal priemonę MPŪV gauti buvo 10,93 ha, o po atliktos patikros vietoje (minėta) faktiškai nustatytas 10,58 ha plotas, t. y. 0,35 ha ploto mažiau negu deklaruota arba 0,01 ha mažiau nei buvo nurodyta pareiškėjai sprendime dėl skolos Nr. 2, todėl išmoka perskaičiuojama ir gali būti mokama tik už nustatytą faktinį plotą. Sprendimu dėl skolos Nr. 2 nuspręsta susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą per didelę išmoką už 0,01 ha ploto, deklaruoto tiesioginėms išmokoms bei paramai pagal MPŪV, o i sprendimu dėl skolos Nr. 1 buvo susigrąžinta parama už neteisingai deklaruotą 0,34 ha, kuris buvo nustatytas iki patikros vietoje atlikimo. Sprendimas dėl skolos Nr. 2 yra išvestinis iš Agentūros sprendimo dėl sankcijų, kuriuo, pritaikius sankciją už neteisingą deklaravimą, buvo apskaičiuota galutinė pagal 2010 m. paraišką pareiškėjai priklausanti išmokų suma. Tokiu būdu, atsižvelgiant į patikros vietoje rezultatus, sprendimu dėl skolos Nr. 2 yra tik patikslinama iš pareiškėjos susigrąžinama nepagrįstai pagal paraišką išmokėta paramos suma. Skolos dalis 2013 m. birželio 10 d. buvo išskaičiuota iš pareiškėjai priklausančios pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (b. l. 39). Todėl Agentūros 2013 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. SPI(1 l.2.12E)-705 yra pagrįstas ir šioje dalyje pareiškėjos skundas atmestinas.
Agentūros 2013 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. BR6-(3.144)-5416 pareiškėja buvo informuota apie likusios dalies skolos, nustatytos sprendimu dėl skolos Nr. 1, išskaičiavimą bei sprendimu dėl skolos Nr. 2 nustatytos skolos išskaičiavimą.
Atsakovės teigimu, 2012 m. balandžio 12 d ir 2013 m. gegužės 16 d. pareiškėja į Agentūros sąskaitą pervedė 420,48 Lt ir ja buvo padengtos palūkanos apskaičiuotos iki 2013 m. gegužės 15 d. (40,50 Lt) ir dalis skolos (378,98) (b. l. 35). Pareiškėja grąžino tik dalį iš 630,72 Lt grąžintinos sumos ir liko negrąžinta Agentūrai 251,74 Lt. suma.
Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 16 punkte reglamentuoti administruojančiosios institucijos grąžintinų lėšų susigrąžinimo būdai. Vienas iš tokių būdų yra susigrąžinimas įskaitos būdu (16.2 punktas). Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte yra reglamentuota, jog administruojančioji institucija registruotu laišku informuoja skolininką apie grąžintinų lėšų sumažinimą, anuliavimą, susigrąžinimą išskaičiuojant grąžintinu lėšų suma iš skolininkui apskaičiuotos paramos pagal tą pačią ar kitą priemone mokėjimo pavedimo formavimo metu, per 10 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų sumažinimo arba anuliavimo užregistravimo, susigrąžinimo įskaitos būdu.
Tokiu būdu, Agentūra įskaitos būdu grąžintinas lėšas turi teisę susigrąžinti tuo momentu, kai pareiškėjui yra formuojamas mokėjimo pavedimas pagal kitas jam priklausančias paramos išmokas. Nagrinėjamu atveju įskaita buvo atlikta pagrindinės išmokos už 2012 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo metu. Todėl Agentūros 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. BR6-(3.144)-5416 yra teisėtas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Pareiškėja taip pat teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui konstatavus, kad atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 24 d. ir 2013 m. birželio 14 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos skundas atmestinas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas (ABTĮ 44 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.