Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-02-02 · Civilinė byla Nr. e2-453-370/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-02
Bylos Nr.
e2-453-370/2017
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00404-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-453-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00404-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutuojančios V. K. IĮ, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Bankrotų centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1337-826/2016, dalies dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankrutuojančios V. K. IĮ, kuriai taikoma supaprastinta bankroto procedūra, bankroto administratorė teismo prašė patvirtinti 3 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą ir 2 000 Eur dydžio atlyginimą, taip pat pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatant 6 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi: 1) V. K. IĮ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2) nustatė 6 mėnesių terminą atsakovės likvidavimo procedūroms atlikti; 3) patvirtino 1 000 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmatą.Teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratorės prašymo dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, nurodė, kad administratorės pateikta bendra 3 000 Eur dydžio bankroto administravimo išlaidų ir 2 000 Eur dydžio atlyginimo sąmata nepagrįsta jokiais argumentais ar įrodymais. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 415 (toliau – Vyriausybės nutarimas) patvirtintus rekomendacinius dydžius, taip pat įvertinęs tai, kad įmonei taikoma supaprastinto bankroto procedūra, nustatytas 6 mėnesių terminas likvidavimo procedūroms atlikti, įmonė turi tik du kreditorius, patvirtino 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Teismas nurodė, kad bankroto administratorei pateikus motyvuotą prašymą ir tai patvirtinančius įrodymus, administravimo išlaidų sąmata gali būti padidinta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde bankrutuojančios V. K. IĮ bankroto administratorė teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 1 000 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmata ir šį klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti V. K. IĮ 3 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sumą ir 2 000 Eur dydžio atlyginimą bankroto administratorei; likusią nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutarties dalimi patvirtinta 1 000 Eur (be PVM) administravimo išlaidų sąmata visam bankrutuojančios V. K. IĮ bankroto procesui 5 kartus mažesnė nei Vyriausybės nutarime nustatytas minimalus rekomendacinis dydis. Be to, tokia teismo patvirtina sąmata yra tokio paties dydžio kaip Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtina administravimo išlaidų sąmata už šios įmonės administravimą iki pirmojo kreditorių susirinkimo.Pagal ĮBĮ 36 str. 2 d. tiek kreditorių susirinkimas, tiek teismas, tvirtindamas bankroto administravimo išlaidų sąmatą, privalo atsižvelgti į Vyriausybės nutarimu patvirtinus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Vyriausybės nutarime patvirtinti minimalūs administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai, todėl jų nereikia pagrįsti papildomais įrodymais. Pagal ĮBĮ 36 str. 2 d. būtina pagrįsti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Atsižvelgiant į tai, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar įmonė turi 2 ar 20 kreditorių, nes nuo to procedūrų skaičius nemažėja. Didelis kreditorių skaičius galėtų turėti įtakos tik tvirtinant rekomendacinius dydžius viršijančią išlaidų sąmatą.Pirmosios instancijos teismas patvirtino bendrą 1 000 Eur (be PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nenurodant, kokią lėšų sumą sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, o kokią išlaidos bankroto administravimui (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Toks administravimui skirtų lėšų neaiškumas ateityje gali lemti naujus ginčus.Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius teismo prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Vyriausybės nutarime nustatyti rekomendaciniai administravimo išlaidų ir atlyginimo, mokėtino bankroto administratorei, dydžiai, todėl, sprendžiant klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar bankrutuojanti įmonė turi kokio nors turto, taip pat į bankroto administratorės numatomų atlikti veiksmų apimtį.Pagal Vyriausybės nutarimą, minimalus administratoriaus atlyginimo dydis už mažos įmonės administravimą, kuriai taikomas supaprastintas bankroto procesas, yra 3 MMA (1 140 Eur), tačiau bankroto administratorė, nepridėdama jokių įrodymų, prašė patvirtinti daugiau nei 5 MMA atlyginimo dydį (2 000 Eur).Priešingai nei nurodoma atskirajame skunde, bankroto administratorė turi įrodyti (pagrįsti) administravimo išlaidų dydį, jų būtinumą. Nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas prieštarautų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtiniams interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Iš teismų informacinės sistemos Liteko (CPK 179 str. 3 d.), taip pat byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi V. K. IĮ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta MB „Bankrotų centras“ (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi patvirtinta 1 000 Eur plius PVM administravimo išlaidų sąmata, galiosianti nuo nutarties iškelti bankroto bylą V. K. IĮ įsiteisėjimo dienos iki pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtintas 7 329,55 Eur dydžio įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi bankrutuojančiai V. K. IĮ taikytas supaprastintas bankroto procesas (nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 14 d.). Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 3 p. ir Vyriausybės nutarimu, kreipėsi į teismą dėl 2 000 Eur atlyginimo bankroto administratoriui ir 3 000 Eur administravimo išlaidų sumos patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas bankroto administratorės prašymą tenkino iš dalies, nustatydamas 1 000 Eur (be PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą.Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalies, kuria patvirtinta 1 000 Eur (be PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmata, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Pagal ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 3 p. teismas, priėmęs nutartį įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, privalo patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei ĮBĮ 10 str. 10 d. nustatyta suma (t. y. ne daugiau nei 25 MMA). Pagal ĮBĮ 13¹ str. 4 d. administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Be to, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui aktualios ir ĮBĮ 36 straipsnio normos tiek, kiek šis klausimas nėra reguliuojamas ĮBĮ ketvirtojo¹ skirsnio, reglamentuojančio supaprastinto bankroto procesą, normoms. Pagal ĮBĮ 36 str. 3 d. bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos lėšos. To paties straipsnio 2 ir 5 dalies nuostatos (nauja redakcija galioja nuo 2016-05-01) suponuoja išvadą, kad tiek atlyginimas administratoriui, tiek kitos būtinos administravimui išlaidos tvirtinamos atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius ir Vyriausybės patvirtintas atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 36 str. 2 d.); administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti ĮBĮ 36 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami ĮBĮ 36 str. 2 d. nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 str. 5 d.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šį teisinį bankroto administravimo išlaidų sąmatos (jos dydžio) tvirtinimo teisinį reglamentavimą, neturi pagrindo sutikti su bankroto administratorės atskirajame skunde dėstoma pozicija, kad jai nekyla pareiga pagrįsti prašomų patvirtinti administravimo išlaidų sumos.Pirmiausia pažymėtina tai, kad bankroto byla buvo iškelta bendra tvarka. Iki supaprastinto bankroto proceso patvirtinimo, byloje jau buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (iki pirmojo kreditorių susirinkimo), o bankroto administratorė atliko bankroto teisės normų numatytus veiksmus, lėmusius sprendimą kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Todėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas pagal supaprastinto bankroto proceso normas negali prieštarauti bendrosioms teisės normoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimą ar keitimą. Teismo vertinimu, bankroto administratorė, kreipdamasi su prašymu tik formaliai motyvavo prašymą, tai yra nurodė teisės aktus, tačiau nenurodė jokių papildomų faktinių aplinkybių, kurių nėra žinoma teismui pagal bankroto bylos medžiagą, kai buvo patvirtinta 1 000 Eur sąmata. Tai yra nenurodoma nei minimali atliktų veiksmų ataskaita, nei numatomi kiti būtini atlikti veiksmai pagal ĮBĮ nustatytas bankroto administratoriui teises ir pareigas, siekiant vykdyti supaprastinto bankroto procedūrą. Administravimui skirtų lėšų naudojimo tvarkos iš viso nepasiūlyta. Nors bankroto administratorės prašoma patvirtinti 3 000 Eur dydžio išlaidų suma būtinoms bankroto administravimo išlaidoms atlikti neviršija bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių, įtvirtintų Vyriausybės nutarime, tačiau tai nereiškia, kad prašomos sumos nereikia pagrįsti. Be to, iš pačios bankroto administratorės pirmosios instancijos teismui teikto prašymo matyti, kad jos prašomas patvirtinti 2 000 Eur dydžio atlyginimas, viršija Vyriausybės patvirtintą minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių sąraše nurodytus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės prašymas, kartu su juo (taip pat atskiruoju skundu) nepateikus objektyvių duomenų, pagrindžiančių prašomą patvirtinti administravimo išlaidų sumą, neatitinka ĮBĮ 36 str. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad Vyriausybės nutarime nustatyti tik rekomendaciniai dydžiai, o bankroto administratorei išlieka pareiga pagrįsti prašomos patvirtinti sąmatos dydį argumentais ir įrodymais.Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad bankroto procese vyrauja viešasis interesas, kuris suponuoja teismo pareigą veikti aktyviai. Ši pareiga apima ne tik teismo įrodymų rinkimą savo iniciatyva, naudojimąsi duomenimis iš viešųjų registro ar teismų informacine sistema Liteko, bet taip pat ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai duomenų (bankroto administratorei negrindžiant, nepaaiškinant (CPK 177 str. 2 d.) prašomos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatos įrodymais ir (ar) argumentais), turėjo (galėjo) pasiūlyti bankroto administratorei tikslinti tokį prašymą, o ne esamų duomenų pagrindu (6 mėnesių likvidavimo procedūros terminu ir įmonės turimais dviem kreditoriais, kaip kriterijais) bei nurodant, kad bankroto administratorė šią sumą galės tikslinti ateityje, tvirtinti 1 000 Eur (be PVM) dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Teismo vertinimu, būtent toks administravimo išlaidų tvirtinimo klausimo išsprendimas atitiktų ir bankroto procese vyraujantį operatyvumo principą.Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstu laiko bankroto administratorės atskirojo skundo argumentą, jog teismas, tvirtindamas bendrą 1 000 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą, turėjo konkrečiai nustatyti, kiek lėšų skiriama bankroto administratorės atlyginimui, o kiek – bankroto procedūroms vykdyti. Tokią išvadą suponuoja ne tik ĮBĮ 36 str. nuostatos, bet ir ĮBĮ 13¹ str. 4 d., pagal kurią teismas ne tik tvirtina ir keičia administravimo išlaidų sąmatą, bet ir tvirtina administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju tinkamai netaikė ĮBĮ 13¹ str. 2 d. 3 p., 4 d., 36 str. 2 d. ir 5 d. nuostatų, nesiėmė visų procesinių priemonių, reikalingų tinkamam bankroto administratorės prašymo dėl administravimo išlaidų patvirtinimo klausimui išnagrinėti, o pagal turimus duomenis apeliacinės instancijos teisme šio klausimo išnagrinėti negalima, nes bankroto administratorei būtina pasiūlyti patikslinti prašymo turinį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas dėl administravimo išlaidų dydžio tvirtinimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo panaikinti ir bankroto administratorės prašymą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Danguolė Martinavičienė