- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- e2YT-3418-1024/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01036-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. E., A. V., Z. V., L. N.
- Advokatai
- Marius Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. V., Z. V., V. E. ir L. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo mamos S. V. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama S. V.. Po jos mirties paveldėjimo bylos į mamos turtą neužsivedė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Paveldimą turtą sudaro du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėjas ją palaidojo, disponavo jos turėtu turtu, naudojosi žemės sklypais, juos prižiūrėjo. Jokie tretieji asmenys per visą šį laikotarpį nereiškė jokių pretenzijų į šį turtą, nes visiems iš anksto buvo žinoma apie jos išreikštą valią palikti pareiškėjui turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
3. Suinteresuoti asmenys A. V., Z. V. ir V. E. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriais sutinka su pareiškimu. Patvirtino, kad jiems yra žinomas faktas apie tai, kad pareiškėjas paveldėjo mamos turtą, kuri dar būdama gyva, jam paliko ir visiems vaikams apie tai pranešė. Šį turtą pareiškėjas valdo iki šiol, todėl jam jokių pretenzijų neturi. Prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo sutinka su pareiškimu.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad iki mamos mirties jis padėjo mamai prižiūrėti žemės sklypus, jais rūpinosi ir po mamos mirties, nuomojo žemę pusbroliui.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Marius Gricius palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. E. nurodė, kad jokių pretenzijų neturi dėl žemės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
9. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo mama S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties pareiškėjas ją palaidojo, valdė likusį mamos turtą ir juo naudojosi, prižiūrėjo. Po velionės mirties liko nekilnojamasis turtas – du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota velionės S. V. palikimo priėmimo faktų bei testatoriaus sudarytų testamentų. Iš Plungės rajono 2-ojo notaro biuro rašto matyti, kad po S. V. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė. Suinteresuoti asmenys A. V., Z. V. ir V. E. patvirtino pareiškėjo teiginį, kad dar mamai esant gyvai, visi jos vaikai žinojo apie jos valią, kad palikimas po jos mirties atitenka pareiškėjui.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnį Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams atsiradusiems po S. V. mirties taikomas 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK).
11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. 2000 metais galiojusiame 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
12. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuoto asmens paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. velionės mamos turtu rūpinosi, naudojosi ir prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimus, kuriais neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinį faktą, kad po S. V. mirties, pareiškėjas S. V. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. V. patvirtino, kad pareiškėjas rūpinosi žeme dar iki mamos mirties, jai padėdavo tą žemę tvarkyti, todėl po mamos mirties jis ir toliau ta žeme rūpinosi, nuomojo žemę jos sugyventiniui, kuris buvo pareiškėjo pusbrolis. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jo veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po mamos S. V. mirties, priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.
15. Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po S. V. mirties palikimą priėmė pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
16. Pareiškėjas kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, nors turėjo mokėti tik 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjui grąžinama 34 Eur už permokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti pareiškėjui S. V. 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus 00 ct) už permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugsėjo 23 d. „Perlo terminale“.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.