- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-429-613/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“ dėl daikto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo, juo prašė pareiškėjos vardu išduoti vykdomojo rašto dublikatą dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo, pripažinti negaliojančiu ir nežinia kur esančiu pradiniam ieškovui išduotą vykdomojo rašto dublikatą ir civilinėje byloje Nr. 2-3388-39/2003 ieškovą Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „BUDYS“ pakeisti jo teisių perėmėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“.
2. Prašyme nurodoma, kad VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ sudarė turtinių teisių perleidimo sutartį su Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubu „BUDYS“. Paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 3 d. atliekant juridinio asmens inventorizaciją buvo nustatyta, jog nėra grąžinta 110 metrų pontoninė jachtų prieplauka, kurią atsakovė AB „Klaipėdos laivų remontas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Kruizinių laivų terminalas“) buvo įpareigota grąžinti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Minėtą sprendimą vykdė antstolė L. P., kuri informavo, jog vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui, tačiau klubo „BUDYS“ vadovas neigia iš antstolės gavęs vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo.
4. Teismas nustatė, kad pagal 2003 m. rugsėjo 1 d. civilinėje byloje Nr. 2-3388-39 priimtą teismo sprendimą buvo išduoti du vykdomieji raštai. Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „BUDYS“ 2006 m. liepos 11 d. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, kuriuo prašė išduoti vykdomųjų raštų dublikatus, todėl šioje byloje vykdomųjų raštų dublikatai ieškovui jau buvo išduoti 2006 metais.
5. Teismas nustatė, kad pagal vieną 2006 metais išduotą vykdomojo rašto dublikatą vykdymo procesas buvo baigtas, iš AB „Klaipėdos laivų remontas“ buvo išieškota 369 Lt žyminio mokesčio ieškovui. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ar kitas vykdomojo rašto dublikatas dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo buvo perduotas vykdyti antstoliui ir jeigu taip – kokiam. Teismas nurodė, jog šias aplinkybes turėtų išsiaiškinti pareiškėja, nes VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ sudarė turtinių teisių perleidimo sutartį su Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubu „BUDYS“. Atitinkamai nurodytam antstoliui, atliekančiam vykdymo veiksmus pagal antrą teismo išduotą vykdomojo rašto dublikatą, turėtų būti pareiktas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo.
Šalies argumentai
6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu faktiškai yra praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Be to, nors pareiškėjos prašyme yra nurodyti pateikiami prašymo priedai, tačiau prie prašymo nebuvo pridėta jame nurodytų priedų. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1 Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja jau kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2VP-14093-824/2019 buvo išaiškinta pareiškėjos teisė kreiptis į antstolę, tačiau antstolė atsisakė pakeisti proceso šalį, nes vykdomasis raštas yra grąžintas išieškotojui.
7.2 Pareiškėja iš pradinio ieškovo gavo paaiškinimą, jog antstolė jam nėra grąžinusi vykdomojo dokumento, todėl ankstesnis prieplaukos savininkas negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teismo sprendimo dalis dėl prieplaukos grąžinimo liko neįvykdyta.
7.3 Teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas, nors termino klausimą spręstų antstolis, kuriam būtų pateiktas vykdyti vykdomojo rašto dublikatas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus – civilinės bylos Nr. 2VP-14093-824/2019 dokumentus, antstolės raštą, turto perdavimo – priėmimo aktą, laivo pasą, klubo „BUDYS“ paaiškinimą, teismo nutartį.
13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad dalis minėtų dokumentų buvo nurodyti teismui pateiktame prašyme, tačiau faktiškai nebuvo pateikti, dalies dokumentų pateikimo būtinybė atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl siekdamas visapusiškai ir tinkamai įvertinti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3388-39/2003 buvo patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ ieškinys atsakovei AB „Klaipėdos laivų remontas“ ir atsakovė įpareigota grąžinti ieškovui 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos, taip pat nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės 369 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės taip pat priteista 36 Lt pašto išlaidų valstybei. Iš civilinėje byloje Nr. 2-3388-39/2003 esančios medžiagos nustatyta, kad minėto teismo sprendimo pagrindu 2003 m. spalio 6 d. ieškovui išduoti du vykdomieji raštai dėl 369 Lt žyminio mokesčio išieškojimo ir įpareigojimo grąžinti 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovo prašymu 2006 m. liepos 18 d. jam išduoti du vykdomųjų raštų dublikatai, nes ieškovo atstovas nurodė, jog vykdomųjų raštų originalai buvo prarasti (b. l. 1, 86). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. išduotas vykdomojo rašto dublikatas dėl 369 Lt išieškojimo iš atsakovės 2007 m. rugpjūčio 14 d. grąžintas teismui, nes buvo visiškai įvykdytas (b. l. 87). Pareiškėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo, juo prašė pareiškėjos vardu išduoti vykdomojo rašto dublikatą dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo ir pradinį ieškovą pakeisti jo teisių perėmėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Apeliantė atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į tai, jog antstolė atsisakė spręsti klausimą dėl šalies pakeitimo ir nurodė, kad vykdomasis dokumentas yra grąžintas išieškotojui. Kadangi pradinis ieškovas teigia iš antstolės vykdomojo dokumento negavęs, pareiškėja siekia gauti vykdomojo rašto dublikatą ir pradėti priverstinį teismo sprendimo vykdymo procesą, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos prašymą.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė byloje pareiškė du procesinio pobūdžio prašymus: 1) civilinėje byloje Nr. 2-3388-39/2003 ieškovą Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „BUDYS“ pakeisti jo teisių perėmėja VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, 2) pareiškėjos vardu išduoti vykdomojo rašto dublikatą dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Teismų praktikoje pažymima, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-716-943/2016).
19. Nagrinėjamu atveju atsisakydamas priimti prašymo dalį dėl šalies pakeitimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar vykdomojo rašto dublikatas dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo buvo perduotas vykdyti antstoliui ir jeigu taip – kokiam, todėl šias aplinkybes turėtų išsiaiškinti pareiškėja ir kreiptis į atitinkamą antstolį su prašymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjos prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, jog pareiškėja jau kreipėsi į antstolę L. P. su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo, tačiau antstolė atsisakė pakeisti išieškotoją ir nurodė, kad 2006 m. liepos 19 d. vykdomojo rašto dublikatas CPK 631 straipsnyje nustatyta tvarka buvo grąžintas išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymo prieduose nurodytas antstolės atsakymas faktiškai teismui kartu su prašymu nebuvo pateiktas, tačiau tai sudarė pagrindą taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei įpareigoti pareiškėją pateikti prašymo priedus ir (ar) paaiškinti papildomas faktines aplinkybes, o ne atsisakyti priimti prašymą.
20. Nors iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių nėra aišku, kuriuo CPK 631 straipsnyje nurodytu pagrindu vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojui, tačiau pareiškėjos prašyme nurodytos faktinės aplinkybės rodo, kad priverstinio vykdymo veiksmai pas antstolį šiuo metu nėra atliekami. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad procesinio teisių perėmimo klausimas negali būti sprendžiamas teisme CPK 48 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymo dalį dėl proceso šalies pakeitimo.
21. Atsisakydamas priimti prašymo dalį dėl vykdomojo rašto dublikato dėl 110 metrų pontoninės jachtų prieplaukos grąžinimo išdavimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomųjų raštų dublikatai ieškovui jau buvo išduoti 2006 metais, todėl CPK 115 straipsnio 6 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu vykdomųjų raštų dublikatų išdavimo klausimas iš naujo nebegali būti sprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad vykdomojo rašto dublikato išdavimas yra tarpinis procesinio pobūdžio klausimas, todėl teismo procesinis sprendimas išduoti vykdomojo rašto dublikatą neturi prejudicialumo savybės ir neįgyja res judicata galios. CPK 649 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo rašto dublikato išdavimo tvarką, numato sąlygas, kurias nustačius, išieškotojui gali būti išduodamas vykdomojo rašto dublikatas, tačiau minėta teisės norma nenumato, jog prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo gali būti pateikiamas tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad praradęs vykdomojo rašto dublikatą, asmuo neturi teisės pakartotinai kreiptis į teismą dėl kito vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir įrodinėti CPK 649 straipsnyje numatytas jo išdavimui būtinas sąlygas, juolab, kad praktikoje galimi atvejai, kai gali būti prarastas ne tik vykdomojo rašto originalas, bet ir jo dublikatas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingas aiškinimas nebūtų suderinamas su teisės į teisminę gynybą ir teismo sprendimo privalomumo principais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog šioje byloje ieškovui jau buvo išduoti vykdomųjų raštų dublikatai, šiuo atveju nesudarė pakankamo pagrindo pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti prašymo dalį dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo CPK 115 straipsnio 6 dalyje, 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.
22. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas nurodė, kad šiuo metu yra pasibaigęs vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymo priėmimo stadijoje termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti klausimas nėra sprendžiamas, nes šis klausimas yra aktualus CPK 649 straipsnyje nustatyta tvarka prašymą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad teismui nustačius, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso šalies pakeitimo ir vykdomojo rašto dublikato išdavimo atitinka įstatyme numatytus procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus ir priėmus jį nagrinėti, pagal byloje esančią medžiagą teismas pirmiausia turėtų spręsti klausimą, ar yra pagrindas tenkinti prašymą dėl šalies pakeitimo. Jeigu būtų nustatyta, kad šioje byloje yra pagrindas pakeisti proceso šalį, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo pagal CPK 649 straipsnyje įtvirtintas vykdomojo rašto dublikato išdavimo sąlygas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo bei šalies pakeitimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ prašymo dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo ir šalies pakeitimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.