Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-04 · Administracinė byla Nr. I-2959-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-04Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-07-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-04
Bylos Nr.
I-2959-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06401-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2959-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-06401-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 70.1, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant L. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė teismui skundą, kurį patikslino (b. l. 1-4, 26-29, 82-83), ir prašo:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013-10-23 sprendimą Nr. lD-9408(11);

2) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti 29,52 Eur (101,94 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas bei atsižvelgiant į šios sumos nuvertėjimą dėl infliacijos, šią sumą padidinti iki 32,64 Eur (112,71 Lt);

3) įpareigoti atsakovęLietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išmokėti 5290,32 Eur (18 266,40 Lt) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl pensijos ribojimo 2010-2013 m. taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas.

Paaiškino, kad nuo 1997-12-24 paskirta 1654 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 atsakovas, taikydamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas bei šio įstatymo 1 priedo formulę ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kiekvieną mėnesį mokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Apie tai, kad mokama neteisėtai sumažinta pensija sužinojo priėmus Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarimą. Norėdama realiai ir veiksmingai apginti savo pažeistas teises, į mokančią valstybinę pensiją Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi 2013-10-03, t.y., nepažeidusi 3 metų termino, todėl Vidaus reikalų ministerija privalėjo išnagrinėti pateiktą prašymą ir, įvertinusi Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų antikonstitucingumą, spręsti klausimą dėl nepriemokos grąžinimo.

Mano, kad turėtų būti grąžinta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka, susidariusi dėl pensijos ribojimo taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Konstitucinis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau (Konstitucinio Teismo 2003-07-04 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas, 2012-02-06 nutarimas). Valstybė yra įsipareigojusi skirti atitinkamo dydžio pensijas asmenims dėl jų tarnybos Lietuvos valstybei ir todėl jai kyla pareiga užtikrinti, kad įstatymo reikalavimus atitinkantys asmenys, jiems paskyrus tokią pensiją, gautų nustatyto dydžio pinigines išmokas. Kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė finansinė padėtis, gali keistis teisinis reguliavimas, pagal kurį nustatytos pensijos įvairiems asmenims laikinai įteisinant mažesnes pensijas, tačiau pensijos turi būti atstatytos į buvusį iki krizės lygį, o prarastos lėšos grąžintos.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su skundu nesutinka, prašo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 65) paaiškino, kad pareiškėja praleido 3 m. terminą kreiptis į teismą, prasidėjusį nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. perskaičiuotos pensijos gavimo 2010 m. vasarį, nuo pirmos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalį iki 1,3 VDU apribotos pensijų sumos gavimo 2010 m. rugpjūtį. Pareiškėjos pensija ginčijamu laikotarpiu (nuo 2010-01-01) yra perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Šiai normai atitinkant Konstituciją (preziumuojama), Vidaus reikalų ministerijos sprendimas perskaičiuoti pensiją yra teisėtas, o pareiškėjos skundas nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovų, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Pareiškėja ginčą kelia dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimo ir mokėjimo pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio nuostatas 2010-2013 m.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą buvo paskirta nuo 1997-12-24 ir mažinama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir vėliau iki 2013-12-31 pensija mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kuriomis, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31. Taip pat valstybinė pensija pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 buvo mažinta remiantis Valstybinių pensijų įstatymo (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) 3 straipsnio 3 dalimi, o nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 pensija buvo mažinama vadovaujantis nauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija (2012-06-30 redakcija) (b. l. 85-86). Vidaus reikalų ministerija 2013-10-23 sprendimu Nr. 1D-9408 (11) paaiškino pareiškėjos pensijos perskaičiavimo tvarką ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo mokėti nesumažintą pensiją (b. l. 56-57).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija, pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą, kai pensija buvo ribojama pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. LVAT 2014-01-22 nutartimi atnaujino pareiškėjai L. T. metų terminą skundui paduoti (b. l. 44-48), todėl teismas dėl termino kreiptis į teismą plačiau nepasisako.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009-12-08 įstatymo Nr. XI-531, 2010-11-12 įstatymo XI-1124 redakcija) buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

2012-06-30 priimtu Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-2196, įsigaliojusiu 2012 m. rugsėjo 1 d., pakeista 3 straipsnio 3 dalis, išdėstant ją taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija“.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Lietuvos Respublikos Seimas 2011-12-20 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija, Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą bei Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, tame tarpe valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (tame tarpe senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011-12-20 ir 2012-12-20, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).

Vadovaujantis aptarta teismų praktika ir LVAT atnaujinus terminą pareiškėjai kreiptis į teismą, laikytina, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimai perskaičiuoti pensiją nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. Pareiškėjos kreipimasis į teismą neribojamas aplinkybe, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos ir tai, kad į teismą pareiškėja kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06, 2015-05-14 nutarimai suponuoja teismo išvadą, kad pareiškėjai valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o jos perskaičiavimas dar ir pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 1,3 ribojimą laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 nėra pateisinamas. Taigi, valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31 pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, prieštaraujančią Konstitucijai, yra neteisėtas, todėl nepriemoka turi būti grąžinta. Kaip minėta, nuo 2012-09-01 iki 2013-12-31 pensija buvo mažinama vadovaujantis nauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija (2012-06-30 redakcija), kurios nuostatos nėra pripažintos antikonstitucinėmis, todėl buvo galimas šiuo laikotarpiu jos ribojimas pagal Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydį. Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-19 pažyma Nr. 11DP(P)-1502(b. l. 85-86) patvirtina, kad dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies pritaikyto ribojimo (1,3, o ne 1,5 VDU dydžio)nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31pareiškėjai neišmokėta 29,52Eur, kurie pareiškėjai ir priteistini. Teismas, nustatydamas neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį remiasi surinktais įrodymais byloje (Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-19 pažyma Nr. 11DP(P)-1502)) ir pareiškėjos reikalavimą padidinti prašomą priteisti sumą dėl infliacijos atmeta kaip niekuo nepagrįstą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija analogiškoje byloje yra nurodžiusi, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (LVAT administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-23 sprendimą Nr. lD-9408(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-23 sprendimo Nr. lD-9408(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1, 4 p., 101 str. 1 p.,127 str., teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-10-23 sprendimo Nr. lD-9408(11) panaikinimo nutraukti.

Priteisti L. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 29,52 Eur (dvidešimt devynis eurus ir penkiasdešimt du euro centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-12-31, susidariusią pritaikius Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska