Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-24 · Byla Nr. 2SA-236-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-24
Bylos Nr.
2SA-236-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04401-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
S. V.

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2SA-236-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04401-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos:(S)122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., I. V., J. P., AB DNB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-25 nutartį išieškoti skolą: 186883,51 EUR negrąžinto kredito, 9240,66 EUR nesumokėtų palūkanų, 28081,80 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso 224205,97 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos nuo 2010-03-24 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus ir kuria nutarta priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus: 0,6000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 440-0181-2248, esantį Kariotiškių k., Trakų r. sav., dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ priklausantį I. V. ir S. V.; 1,5900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 7940-0002-0060, esantį Kariotiškių k., Trakų r. sav., dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ priklausantį I. V. ir S. V.; 49,95 kv. m. bendro ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. 1098-8001-7014:0044, esantį Fabioniškių g. 15-47, Vilniuje, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį I. V. ir S. V. (vykd. b. l. 1-2).

Antstolis 2011-07-29 turto arešto aktu areštavo minėtą turtą, turto arešto akte butą įkainojo 243000 Lt suma, o žemės sklypus, atitinkamai, 53000 Lt ir 143500 Lt sumomis (vykd. b. l. 43-45). Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011-11-16 nutartimi (vykd. b. l. 140-142) panaikino 2011-07-29 turto arešto aktą toje dalyje, kurioje buvo nustatyta turto rinkos vertė. Teismas nurodė, kad tokiu atveju, kai ginčijama didelė suma, atsižvelgiant į dinamiškus nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, yra tikslinga ir būtina nustatyti realią parduodamo turto rinkos vertę pardavimo dienai.

Antstolis 2011-01-13 patvarkymu (vykd. b. l. 145) nusprendė skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“. Pareiškėjai šis patvarkymas buvo įteiktas 2012-01-17, ji ekspertinei įstaigai nušalinimo nepareiškė.

Antstolis 2012-03-01 patvarkymu „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų“ (vykd. b. l. 160-161) nurodė, kad ekspertas, atlikus paskaičiavimus, buto vertę nustatė 150000 Lt, 1,59 ha žemės sklypo 115000 Lt, o 0,6000 ha žemės sklypo vertę 6000 Lt. Šis patvarkymas pareiškėjai įteiktas 2012-03-03.

Antstolis 2012-03-12 patvarkymu (vykd. b. l. 193) nurodė, kad šalys motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų nepateikė, todėl paskelbė turto varžytynes 2012-04-25. Pareiškėja apie tai informuota 2012-03-17.

Pareiškėja S. V. pateikė skundą dėl antstolio I. G. 2012-03-01 patvarkymo. Nurodė, kad nesutinka su antstolio patvarkymu ir ekspertizės išvadomis dėl turto vertės, kadangi turto vertės apskaičiavimas neatitinka vidutinės rinkos vertės bei protingumo ir teisingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-16 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Anot teismo, pareiškėja, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę elgtis CPK ir ginčijamame antstolio patvarkyme nustatyta tvarka bei pateikti antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės akto, o ne skųsti antstolio patvarkymą, kuriuo šalys tik informuojamos apie ekspertizės išvadas ir išaiškinama jų teisė pateikti prieštaravimus. Todėl skundo motyvai, kuriais reiškiamas nesutikimas su ekspertizės išvadomis, negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą antstolio patvarkymą. Teismas konstatavo, kad vien tik subjektyvūs pareiškėjos pasvarstymai apie ekspertizės išvadų ydingumą nėra pagrindas abejoti jų teisingumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėja S. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-16 nutartį ir apeliantės skundą tenkinti; sustabdyti žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. 7940-0002-0060 bei Nr. 4400-00181-224, esančių Kariotiškių k., bei buto, kurio unikalus Nr. 1098-8001-7014:0044, esančio Fabijoniškių g. 15-47, nuosavybės teise priklausančio S. V. bei I. V., realizavimą, t.y. pardavimą iš varžytinių.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės argumentų dėl netinkamo turto įvertinimo, kadangi pareikšti prieštaravimai yra motyvuoti ir pagrįsti. Žemės sklypų vertinimą atlikęs UAB „Centro kubas – nekilnojamasis turtas“ pareiškė, kad dviejų žemės sklypų, esančių tame pačiame Kariotiškių k., vidutinė rinkos vertė skiriasi net 7 kartus. Tokia nustatyta kaina yra visiškai nelogiška ir neprotinga. To paties vertintojo nustatyta buto vidutinė rinkos vertė (150 000 Lt) yra aiškiai per didelė, nes dabartinėmis rinkos kainomis butas yra vertas ne daugiau 100 000 Lt. Tą patvirtina ir aplinkybė, jog varžytinėse dalyvavę pirkėjai nepasiūlė didesnės nei pradinė buto kaina.

2. UAB „Centro kubo – Nekilnojamasis turtas“ atlikta turto vertinimo ekspertizė neatitinka įstatymų reikalavimų. Pagal Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 77 p. turto vertinimo dokumentai yra: turto vertės nustatymo pažyma, turto apžiūrėjimo ir įvertinimo aktas, turto įvertinimo ataskaita (aiškinamasis raštas, studija). Metodikos 87 p. nustatyta, kad kitokios apimties ir formos dokumentai arba žodinis turto įvertinimas yra informacinio, konsultacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi, tą yra konstatavęs ir kasacinis teismas 2010-02-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010.

3. Dėl UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis“ turtas netinkamai atliktos ekspertizės apeliantės ir jos vyro turto realizavimas privalo būti sustabdytas.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė reiškia tik nemotyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 681 str. 3 d., 682 str. 2, 3 d.), todėl vien tik šiuo pagrindu teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundą. Apeliantė nepateikia jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad turto vertė galimai yra kitokia negu nurodyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės išvadose. Apeliantė nenurodo, kuo konkrečiai UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktai, turto ataskaitos, turto vertintojo išvados tariamai neatitinka jiems keliamų turinio, apimties ir formos reikalavimų.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės skundo netenkinti. Teigia, kad antstolis neturi pagrindo abejoti vertinimo ataskaita bei vertintojų nustatytomis kainomis. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kodėl jai priklausantis butas yra vertas ne daugiau 100 000 Lt. Turto įkainojimas didesne verte ne tik kad nepažeidžia skolininko interesų, bet juos gina, nes turtą realizavus brangiau, didesne dalimi būtų padengti skolininkų įsipareigojimai. Nustatytos žemės sklypų kainos skiriasi, todėl kad vienas žemės sklypas turi gerą privažiavimą, ribojasi su ežeru, jame yra elektros linija, o kitame žemės sklype viso to nėra.

Suinteresuoti asmenys J. P. ir I. V. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti. Teigia, kad palaiko visus apeliantės argumentus bei pritaria jos pozicijai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; bū­ti­nu­mas at­si­žvelg­ti tiek į išieš­ko­to­jo, tiek į sko­li­nin­ko tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus yra pa­aiš­ki­na­mas tuo, kad CPK nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios pri­vers­ti­nį teis­mų ir ki­tų ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mų vyk­dy­mą, skirtos ne tik iš­ieš­ko­to­jo, bet ir sko­li­nin­ko tei­sėms ir tei­sė­tiems in­te­re­sams ap­gin­ti, nes bū­tent šie as­me­nys mi­nė­to­je pro­ce­so sta­di­jo­je re­a­liai pa­ti­ria tei­si­nius ir tur­ti­nius teis­mo ar ki­tos ins­ti­tu­ci­jos vyk­dy­ti­no spren­di­mo pa­da­ri­nius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, tarp jų – vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ginčija antstolio 2012-03-01 patvarkymą „Dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų“, kuriuo vykdymo proceso šalys informuotos apie nustatytas nekilnojamojo turto vertes ir joms išaiškinta teisė per nustatytą terminą pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tokiu patvarkymu antstolis užtikrino skolininkų teisės, numatytos CPK 681 ir 682 str., reikšti prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės įgyvendinimą, išaiškinant patvarkymu skolininkams jų teises. Skundžiamas patvarkymas skolininkams sukuria tik tokias teisines pasekmes, kad nuo gavimo dienos pradedamas skaičiuoti 3 darbo dienų terminas, per kurį gali būti reiškiami motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, kurioje nustatyta išvaržomo turto vertė. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundo motyvai, kuriais reiškiamas nesutikimas su ekspertizės išvadomis, negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą antstolio patvarkymą, nes skundo pagrindas neturi jokios teisinės reikšmės skundžiamo patvarkymo teisėtumui, kuriuo iš esmės yra užtikrinamos skolininkų procesinės teisės vykdymo procese, pradėtame pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-25 nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Pagal CPK 682 str. 2 d. jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju apeliantė vietoje to, kad pasinaudotų jai CPK 682 str. 2 d. suteikta teise reikšti prašymą antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę esant aplinkybėms, sudarančioms realų pagrindą abejoti atliktos ekspertizės išvadų dėl turto vidutinės rinkos vertės pagrįstumu, apskundė antstolio patvarkymą. Tačiau tiek pats apeliantės skundas, tiek kilusio ginčo pobūdis suponuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir dėl nustatytos turto vertės pagrįstumo. Turto rinkos vertė yra fakto klausimas, todėl nesutikimas su ekspertizės metu nustatytąją turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais (CPK 12, 178 str.).

Iš byloje pateiktų turto vertinimų ataskaitų aišku, kad jomis atsakyta į esminį antstolio 2012-01-13 patvarkymu keliamą klausimą, t.y. nustatyta ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertė. Pažymėtina, jog turto rinkos vertės nustatymas pagrįstas aiškiais metodais, apibrėžtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Patys skolininkai nereiškė antstoliui prieštaravimo dėl to, kad turto vertinimą atlieka UAB „Centro Kubas – Nekilnojamasis turtas“, nesiūlė kitų ekspertų kandidatūrų. Jokių įrodymų, kad atlikta ekspertizė būtų ydinga, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, apeliantė į bylą nepateikė. Apeliantės nurodomi prieštaravimai dėl nustatytos turto rinkos vertės yra niekiniai, paremti iš esmės pačios apeliantės nuomone bei pasvarstymais, bet ne konkrečiais rinkos tyrimais ar analogiško pobūdžio ekspertiniu aktu nustatyta turto verte. Taigi bet kuriuo atveju nėra jokių objektyvių pagrindų, remiantis kuriais antstolis turėtų skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.).

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamoje teismo nutartyje padarytų išvadų apie antstolio veiksmų teisėtumą pagrįstumu, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Algirdas Auruškevičius