- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- I1-2067-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00227-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2020-01-09 nutarimą Nr. NN-8 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ (toliau – Nutarimas) taip pat priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Departamento 1 000 Eur neturtinės žalos už neteisėtą jo perkėlimą (b. l. 1).
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, jog skundžiamu Nutarimu jis neteisėtai buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI) tęsti bausmės atlikimą, kadangi jis sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos ir drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką. Toks terminuotas jo perkėlimas į Šiaulių TI pareiškėjui primena perkėlimą į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) nuobaudai atlikti pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio 3 dalį, nes jam paskirtos nuobaudos terminas baigiasi 2020-02-02. Kadangi BVK 142 straipsnio 3 dalis ir Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtintas tvarkos aprašo 3.8 punktas neteko galios, nebuvo teisinio pagrindo pareiškėją perkelti į kitą įstaigą nuobaudai atlikti. Buvo galima tik perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą iš esmės. Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės, pareiškėjui nebuvo suteikiamas jam skirtas gydymas, jis buvo laikomas perpildytose kamerose, jose nebuvo radijo taško, neveikė aliarmo sistema, kamerose buvo šalta, patyrė kitų nepatogumų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur ir prašo teismo ją priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11-13).
Paaiškina, kad BVK 69 straipsnyje nustatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teisę perkelti nuteistąjį turi Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos apraše, pavirtintame Departamento direktoriaus 2015-08-31 įsakymu Nr. V-321 „Dėl nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyti nuteistųjų perkėlimo iš vienos kitos į kitą kriterijai bei perkėlimo tvarka.
Nurodo, jog BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų.
Pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus: į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką, draudimus, taip pažeidžia BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Siekiant apriboti pareiškėją nuo neigiamo poveikio kitiems nuteistiesiems, jis Departamento Nutarimu buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI. Atsiliepime pažymima, jog dėl Nutarime įsivėlusios rašybos klaidos, pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Departamentas pažymi, jog pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų į Departamentą nesikreipė, todėl plačiau negali pasisakyti apie pareiškėjo skunde minimas netinkamas sąlygas, nes atskirai apie kiekvieną nuteistąjį tokios informacijos nekaupia ir nesaugo. Departamentas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti neturtinę žalą ir nenurodė, kaip apskaičiavo jam kilusią žalą. Skunde pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nepagrindžia neturtinės žalos atsiradimo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus: į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereagavo, demonstratyviai ignoravo nustatytą tvarką ir draudimus. Departamentas 2020-01-08 priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK perkeltas į Šiaulių TI (b. l. 3). Nutarime nurodyta, jog vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 (toliau – Tvarkos aprašas) (2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, bei siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, nutarta pareiškėją perkelti į Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą iki 2020-02-02.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI, ir sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą, ir priteisti dėl to kilusią neturtinę žalą.
BVK (galiojanti redakcija nuo 2019-07-06) 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius. Vadovaudamasis BVK 69 straipsniu, Departamento direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtino Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-08-02), kurio 3 punkte išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą pagrindai ir tvarka. Skundžiamame Nutarime nurodomas Aprašo 3.2 punktas, kuriame nustatyta, kad nuteistasis į kitą pataisos įstaigą gali būti perkeliamas, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Departamentas pagal savo nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 (toliau – ir Nuostatai), prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Departamentui pavaldžiose įstaigose; koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Departamentui pavaldžias įstaigas, kartu su Departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (Nuostatų 8.3, 8.5, 8.6 punktai).
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad pažeidė režimą, neneigia skundžiamame Nutarime nurodomų aplinkybių, tačiau mano, kad neteisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui. Departamentas atsiliepime taip pat akcentavo jog pareiškėjas pažeidė drausmės atlikimo rėžimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d., numatė, jog Departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje minėta nebegaliojanti teisės norma nėra aktuali, kadangi skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis minėtomis BVK 69 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą.
Nutarime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į nurodytą pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Tai, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui t. y. nuobaudos atlikimo laikotarpiui, nedaro skundžiamo Nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Atlikdamas nuobaudą pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.
Pažymėtina, kad BVK 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis (galiojanti redakcija nuo 2019 m. liepos 6 d.) numato, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Aprašo 3.2 papunkčiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Taigi, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą – nagrinėjamu atveju Šiaulių TI, kuris taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją – tęsti bausmę.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą dėl perkėlimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie pablogintas kalinimo sąlygas Šiaulių TI, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o netinkamos kalinimo sąlygos yra pagrindas reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybės, atstovaujančios atitinkamos įstaigos, atžvilgiu, o ne Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento atžvilgiu.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, nustačius, kad skundžiamas Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustačius atsakovo Departamento veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, – nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.