Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutarties, kuria R. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 28 d., bei panaikintos ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pagal jo nurodymą vedęs, teistas 5 kartus, kaltinamas tuo, kad:

1.1. 2018 m. birželio 4 d. apie 14.00 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) apie parduodamą 2001 m. laidos automobilį „AUDI A2“, paskambinęs K. K., iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, K. K. įkalbėjęs parduoti automobilį išsimokėtinai, su ja (duomenys neskelbtini) mieste sudarė transporto priemonės - automobilio „Audi A2“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 eurų sumai, po ko K. K. jam perdavė automobilį ir registracijos dokumentus bei automobilio techninės apžiūros lapą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - K. K. 2 000 eurų vertės automobilį „Audi A2“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais R. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 7 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) apie parduodamą 1998 m. laidos automobilį „Renault Megane Senic“, paskambinęs R. R., veikusiam pagal automobilio savininkės J. M. įgaliojimą, iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, R. R. įkalbėjęs parduoti automobilį išsimokėtinai, su juo (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 850 eurų sumai, po ko R. R. jam perdavė automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. M. 850 eurų vertės automobilį „Renault Megane Senic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Dar R. B. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. birželio 11 d. apie 18.30 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, suradęs skelbimą internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) apie parduodamą 2000 m. laidos automobilį „BMW 530D“, paskambinęs E. A. ir įkalbėjęs jį parduoti automobilį išsimokėtinai, iš anksto žinodamas, kad už automobilio įsigijimą nebus sumokėta, atvyko pas E. A. į (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės - automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, savo vardu surašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 eurų sumai, po ko E. A. jam perdavė automobilį, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. A. 2 000 eurų vertės automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta jo paieška. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, motyvuojant tuo, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartis palikta galioti ir nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartimi R. B. taikomo suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. Taip pat šia nutartimi panaikintos ikiteisminio tyrimo metu R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

3. Kaltinamasis R. B. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 21 d., prašo ją panaikinti ir suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – intensyvia priežiūra.

3.1. Kaltinamojo nuomone, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra nereikalinga, jos terminas per ilgas. Anot R. B., į teismo posėdžius jis neatvyko dėl objektyvių priežasčių. Pirmą kartą teismo posėdyje jis nedalyvavo, nes tuo metu gulėjo ligoninėje. Antrą ir trečią kartą buvo atvykęs prie teismo pastato, tačiau pamatęs jam ir jo žmonai grasinančius asmenis, pasišalino. Dėl šių asmenų jis pakeitė savo gyvenamąją vietą. Kaltinamas teigia, jog šias neatvykimo į teismo posėdžius priežastis jis bylą nagrinėjančiam teismui nurodė, o žmona teismui pateikė grasinimus patvirtinančius įrodymus.

3.2. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo neprisipažįstantis padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus. Teigia, jog yra nepagrįstai kaltinamas.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

5. Kaltinamojo R. B. skundas atmetamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina šios kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs kaltinamojo skundo argumentus bei skundžiamos teismo nutarties turinį, susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviški rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. B. pratęstas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams bei sąlygoms.

7. Teisėjų kolegijos nuomone, duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, šiuo atveju pakanka. Tokiais duomenimis laikytini kaltinamajame akte nurodyti duomenys, kurių buvimas sudarė pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą nagrinėti teisme. Kaltinamasis skunde neigia padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių yra kaltinamas, tačiau dėl šio skundo argumento plačiau šioje nutartyje nebus pasisakoma, kadangi, nagrinėdamas skundą dėl nutarties, kuria kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ar pratęstas jos taikymo terminas, aukštesnės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų BPK 20 straipsnio prasme nevertina ir kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Sprendžiant tokio pobūdžio skundus, vertinamas tik pats faktas, jog asmuo yra kaltinamas padarius nusikaltimą (nusikaltimus), už kurį (kuriuos) gresia atitinkamo baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kartu vertinant, ar byloje esantys duomenys leidžia daryti minimalias išvadas apie kaltinimo pagrįstumą bei konkretaus kaltinamojo galimą dalyvavimą inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje (inkriminuotose nusikalstamose veikose). Visus byloje surinktus įrodymus ištirti bei įvertinti privalės bylą nagrinėjantis teismas. .

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas ir jos terminas pratęsiamas nustačius, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padarymu BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, už kurias asmuo, be sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, gali būti baudžiamas ir laisvės atėmimu iki trejų metų, konstatuojama, jog BPK 122 straipsnio 8 dalies sąlyga, jog suėmimas gali būti skiriamas tik nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežtesnė negu vienų metų laisvės atėmimo bausmė, nepažeista. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindu, t. y. manant, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis suėmimo taikymo pagrindas apylinkės teismo buvo nustatytas visiškai pagrįstai.

9. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. manant, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. R. B. yra kaltinamas padarymu trijų nesunkių nusikaltimų, už kuriuos, kaip jau minėta, gali būti skiriama ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, visgi, jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Šiuo atveju tokį manymą pagrindžia duomenys apie kaltinamojo stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimą, galimus jo ryšius net keliose užsienio valstybėse bei faktas, kad kaltinamasis jau yra slėpęsis nuo teismo.

11. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos savo pobūdžiu daug švelnesnės, nei suėmimas, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Bylą perdavus nagrinėti teisme, kardomosios priemonės kaltinamajam nekeistos. Nepaisant to, R. B. neatvyko į teismo posėdžius, vykusius 2019 m. kovo 19 d., 2019 m. balandžio 24 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. Teismo šaukimas į 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdį buvo įteiktas kaltinamajam asmeniškai, o teismo šaukimas į 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdį buvo įteiktas kaltinamojo močiutei. Taigi, apie teismo posėdžio laiką ir vietą abiem aptartais atvejais R. B. buvo informuotas tinkamai. Teismo šaukimas į sekantį teismo posėdį kaltinamajam nebuvo įteiktas, taip pat nebuvo įvykdyta nutartis jį į teismo posėdį atvesdinti, kadangi jis nerastas savo gyvenamojoje vietoje. Į teismo posėdžius neatvykusiam kaltinamajam Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir paskelbta jo paieška. 2019 m. gegužės 29 d. teismo posėdyje, kuriame kaltinamasis buvo apklausiamas dėl suėmimo pagrįstumo, R. B. nurodė, jog į pirmąjį teismo posėdį atvykti negalėjo, kadangi buvo kreipęsis į gydymo įstaigą. Tuo tarpu 2019 m. balandžio 24 d. bei 2019 m. gegužės 15 d. teismo posėdžiuose nedalyvavo, kadangi prie teismo rūmų pamatė jo laukiančius asmenis, su kuriais buvo atlikęs laisvės atėmimo bausmę, bijojo jų, dėl to pasišalino. Suėmimą kaltinamajam paskyręs teismas tokias R. B. pateiktas neatvykimo į teismo posėdžius priežastis vertino kritiškai, nurodė, jog esant tokioms priežastims kaltinamasis privalėjo apie jas pranešti teismui, kreiptis į policiją, tačiau to nepadarė.

12. Tokias pat neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastis kaltinamasis nurodo ir Kauno apygardos teismui pateiktame skunde. Vertinti nurodomų neatvykimo į teismo posėdžius priežasčių kitaip, nei, kad jas įvertino R. B. baudžiamąją bylą nagrinėjantis žemesnės instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi iki šiol jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių kreipimosi į gydymosi įstaigą faktą, kaltinamasis nėra pateikęs. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl galimai jo atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų. Nors R. B. nurodo, jog faktą, kad tiek jam, tiek jo žmonai buvo grasinta, patvirtina tai, jog kaltinamasis su žmona pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau ir ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais byloje esančiais duomenimis. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, šia kaltinamojo versija abejoti verčia ir tai, kad tokių neatvykimo priežasčių kaltinamasis nepateikė teismui prieš pat posėdžius ar iš karto po to, kai į juos neatvykdavo, jas nurodė tik jį sulaikius. Kadangi jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas nedalyvavimo teisiamajame posėdyje priežastis, kaltinamasis ar kiti suinteresuoti asmenys nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam apygardos teismui nepateikė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog R. B. į paskirtus teismo posėdžius neatvyko sąmoningai, piktybiškai, tokiais savo veiksmais trukdydamas teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, išnagrinėti šią baudžiamąją bylą per kuo trumpiausią laiką.

13. Nors kaltinamasis turi mažametį sūnų, taip pat, kaip pats nurodo, žmoną, tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, savaime nepaneigia griežčiausios kardomosios priemonės taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu pagrįstumo. Be to, kad turi vaiką ir žmoną, jokiais kitais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika R. B. nėra saistomas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis iki suėmimo nedirbo, nesimokė, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, jis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute. Manymą, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, neabejotinai sustiprina ir tas faktas, kad jis turi artimųjų, gyvenančių net keliose užsienio valstybėse. Byloje esantis išrašas iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės (b. t. 3, b. l. 159-163) patvirtina, jog kaltinamojo tetos J. G. ir R. G., taip pat dėdė L. R. ir pusbrolis R. D. gyvena Jungtinėje Karalystėje, o dėdė K. B. ir teta N. B. - Baltarusijoje.

14. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. R. B. gresiančios bausmės griežtumas, visapusiškai stiprių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje nebuvimas, jo galimai turimi ryšiai kitose valstybėse bei faktas, kad kaltinamasis, perdavus bylą nagrinėti teisme, jau buvo pasislėpęs nuo teismo, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę, tarp jų ir intensyvią priežiūrą, kaip to pageidautų kaltinamasis, kadangi tokiu būdu nebus įgyvendinti BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių skyrimo tikslai – siekis užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo teisme stadiją (įrodymų tyrimas byloje dar nebaigtas, šiuo metu bylos nagrinėjime paskelbta pertrauka iki 2019 m. rugsėjo 19 d.), R. B. taikomo suėmimo trukmę (kaltinamajam suėmimas taikomas nuo 2019 m. gegužės 28 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiama nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas, jis adekvatus galimai kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų kiekiui bei pavojingumui.

15. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti R. B. taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, todėl kaltinamojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.