Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, teistumas išnykęs;

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė

G. P. 2022 m. sausio 30 d. apie 1³⁰ val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia kumščiais sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžį, kairio žandikaulio ančio sienelės lūžius, sukėlusius hemoraginio turinio susikaupimą žandiniame antyje, kraujosruvas kairės ir dešinės akies vokuose, krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame skruoste, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jo sūnus (A. P.) grįžo iš užsienio. Sūnus paprašė nupirkti degtinės. Virtuvėje gerdami alkoholį, kalbėjosi apie gyvenimą, darbą. Nebuvo jokių priekaištų. Konfliktas prasidėjo, kai sūnus A. prisiminė kažkokias nuoskaudas dėl darbo. Kaltinamasis neneigia, kad priekaištaudavo paaugliui sūnui A. dėl kompiuterio ir liepdavo eiti dirbti. Kaltinamasis pirmą kartą matė nesivaldantį sūnų A. Sūnus A. puolė muštis, o kaltinamasis gynėsi. Besigindamas sudavė smūgius, bet nežino kur. Mano, kad galėjo suduoti A. kokius 5 smūgius. Sutinka, kad nuo gynimosi perėjo į muštynes. Prisimena, kad abiejų veidai buvo krūvini. Sutuoktinė bandė juos išskirti. Taip pat įvykį matė dukra I. G. P. manymu, per triukšmą jie turbūt negirdėjo, kaip I. sakė: „baikit, iškviesiu policiją“. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė, o A. išsivežė greitoji. Vėliau, kai abu buvo išleisti iš areštinės, G. P. matė, kad abi sūnaus A. akys mėlynos. Sūnaus į ligoninę neguldė, lūžius jam nustatė iš akies. Sūnui irgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet susitaikė ir tuo pagrindu tyrimas buvo nutrauktas. Kaltinamojo teigimu, po įvykio jo ir sūnaus santykiai labai geri. Mano, kad tai - gyvenimo pamoka abiem. Įvykiui įtakos turėjo alkoholis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino (1 t., b. l. 156-157), kad 2022 m. sausio 29 d. apie 22⁰⁰ val. jis, sutuoktinė A. P. ir sūnus A. P. susėdo prie stalo pasikalbėti, išgerti alkoholio. Sūnus 2022 m. sausio 29 d. po 2 m. grįžo iš (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką nesimatė, tik šiek tiek susiskambindavo per telefono programėles ir pasimatydavo. Sėsdami prie stalo, nebuvo susipykę.

2022 m. sausio 30 d. apie 2⁰⁰ val. tarp G. P. ir sūnaus kilo konfliktas. Sūnus priekaištavo dėl įvairių praeities nuoskaudų. Abu buvo neblaivūs. Konflikto metu sūnus pirmas sudavė G. P. kumščiu vieną smūgį į galvą. Jis ėmė gintis ir taip vienas kitam sudavė smūgius. G. P. galėjo suduoti sūnui ne mažiau kaip 5 smūgius. Sūnus jam taip pat sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį. Nė vienas sąmonės neprarado. Jų skirti atėjo sutuoktinė A. P.. Sūnus sudavė mamai smūgius, bet G. P. nežino kiek ir į kur.

A. P. labai supyko, kad sūnus grįžo po tiek laiko ir juos auklėja mušimu. Pilnametė dukra I. P. iškvietė policijos pareigūnus. G. P. neprisimena, kur tiksliai pataikė sūnui, bet matė, kad jo veidas buvo kruvinas. G. P. nežino, iš kur bėgo kraujas. Jam irgi bėgo kraujas iš nosies. G. P. pirmą kartą matė tokį sūnų, kad pultų ant savo tėvų, o ypač kad suduotų ir mamai. G. P. nežino, kas jam nutiko. G. P. gynėsi, todėl ir sudavė smūgius, bandė nuraminti sūnų. Po sūnaus suduotų smūgių G. P. pamatė, kad jam nubrozdintas kairys antakis ir kraujosruva ant apatinės lūpos iš vidinės pusės. Jis konflikto nepradėjo ir nebūtų pradėjęs, bet, gavęs smūgį nuo sūnaus, ėmė gintis. Prisipažįsta, kad sūnui sudavė smūgius, ir gailisi dėl to. Viskas įvyko dėl per daug išgerto alkoholio. Kai yra blaivūs, tarp jų konfliktų nekyla. Jaudinasi, kad taip įvyko. Sūnus gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), retai grįžta. G. P. myli sūnų ir jo laukia.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. P. paaiškino (1 t., b. l. 165-166), kad kaltu prisipažįsta visiškai. Įvykio dieną, t. y. 2022 m. sausio 29 d., apie 22⁰⁰ val. jis, sutuoktinė A. P. ir sūnus A. P. susėdo prie stalo pasikalbėti, išgerti alkoholio. Sūnus buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini). G. P. nematė sūnaus 2 m. ir bendraudavo tik telefonu.

Iš pradžių tarp jų buvo viskas gerai: kalbėjosi, valgė, gėrė degtinę. 2022 m. sausio 30 d., gali būti apie 1³⁰ val. tarp jo ir sūnaus A. kilo konfliktas, nes sūnus priekaištavo tėvui dėl įvairių senų nuoskaudų. Konflikto metu su sūnumi buvo tikrai nemažai išgėrę - du butelius degtinės po 0,7 litro ir prasidarė trečią butelį. Per konfliktą sūnus pirmas sudavė jam kumščiu į galvos sritį. Tiek jis, tiek sūnus A. vienas kitam kumščiais sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Daugiausia G. P. sudavė smūgių A. į galvos sritį, tačiau galėjo kliūti ir į kitas kūno vietas. Anksčiau G. P. teigė, kad gynėsi nuo sūnaus, tačiau, sūnui sudavus, nebekontroliavo savo veiksmų ir sudavė A. Dėl ko sūnui galėjo atsirasti sužalojimai, nurodyti pranešime apie įtarimą. G. P. nežino, kiek tiksliai smūgių ir į kurią kūno vietą sudavė A. Vykstant muštynėms, dukra I. paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Gailisi. Mano, kad tiek jo, tiek ir sūnaus veiksmams įtakos turėjo per didelis alkoholio kiekis. Jei būtų buvę blaivūs, nieko panašaus nebūtų įvykę. Atsiprašė savo sūnaus A.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėjas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė (1 t., b. l. 76-77), kad 2022 m. sausio 29 d. po 2 m. pertraukos grįžo iš (duomenys neskelbtini) pasisvečiuoti pas tėvus. Nukentėjusysis planavo paviešėti pas tėvus mėnesį. Apie 20⁰⁰ val. visi susėdo prie stalo pasikalbėti ir išgerti jo grįžimo proga. 1⁰⁰-2⁰⁰ val. vienas kitam sudavė smūgius. Dėl didelio girtumo nukentėjusysis neprisimena, kiek, kuris ir į kurias vietas sudavė. Prisimena, kad konfliktas ir muštynės vyko su tėvu. Kažkuriuo metu mama pasitaikė šalia. Nukentėjusiojo manymu, mama juos skyrė ir jis jai sudavė į kaktos sritį. Prisimena, kad sesuo I. iškvietė policijos pareigūnus.

Kitą dieną nukentėjusysis pamatė kraujosruvą aplink kairę akį ir kirstinę žaizdą ties dešiniu antakiu. Neprisimena konflikto priežasties ir kuris pirmas sudavė smūgius. Niekada anksčiau nėra kilę konfliktų, kurie baigtųsi muštynėmis.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė (1 t., 83-84), kad įvykio metu, t. y. 2022 m. sausio 30 d., buvo tikrai nemažai išgėręs. Nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Neprisimena, kas 2022 m. sausio 30 d. nuo 1⁰⁰ val. iki 2⁰⁰ val. įvyko tarp jo ir tėvo. Prisimena, kad su tėvu dėl kažko susiginčijo ir sudavė vienas kitam smūgius į įvairias kūno vietas. Vienu metu tarp jo ir tėvo įlindo mama ir bandė juos išskirti. Mamai taip pat nuo jo kliuvo. Daugiausiai smūgių nukentėjusysis gavo į veido sritį, tačiau kliuvo ir į kitas kūno vietas. Teismo medicinos ekspertas rado kraujosruvą krūtinės dešinėje pusėje. Ši kraujosruva atsirado po minėto įvykio. Nukentėjusysis nežino, kuriuo metu tėvas sudavė (į krūtinę). Smūgius tėvas sudavė kumščiais. Nukentėjusysis tėvui taip pat smūgiavo kumščiais. Su tėčiu susitaikė ir jam pretenzijų neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė (1 t., b. l. 117-118), kad su sutuoktiniu G. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena dukros E. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir F. P., gimusi (duomenys neskelbtini) m., globojama dukros G. P. dukra, t. y. anūkė, R. S., gimusi (duomenys neskelbtini) m.

2022 m. sausio 29 d. apie 21⁰⁰ val. iš (duomenys neskelbtini) grįžo sūnus A. P.. Sūnų A. P. parvežė dukra I. P.. Dukra I. paruošė maisto ir jie atsisėdo virtuvėje pavalgyti, pakalbėti, kaip sūnui sekėsi (duomenys neskelbtini). Kalbėdami trise, t. y. ji, sutuoktinis G. ir sūnus A., gėrė degtinę. Dukra I. su jais negėrė ir buvo kambaryje su seserimi E.

2022 m. sausio 30 d. apie 1³⁰ val. A. pradėjo pyktis su tėvu. Liudytoja A. P. buvo nemažai išgėrusi ir ne visą laiką sėdėjo prie stalo, tad ne visas įvykio aplinkybes matė ir prisimena. Liudytoja A. P. nežino, dėl ko susipyko sūnus A. ir sutuoktinis G. Ji girdėjo, kaip per konfliktą jie vienas kitam išsakė įvairias praeities nuoskaudas. Nelabai prisimena, ką tiksliai jie vienas kitam sakė. Galiausiai jie kibo vienas kitam į atlapus. Liudytoja A. P. nepastebėjo, kuris pirmas pradėjo (muštynes). Ji puolė į tarpą ir norėjo išskirti. Liudytoja A. P. laikė sūnų A., kad šis nepultų tėvo. Išsigandusi dėl to, kas vyksta, liudytoja A. P. šaukė. Atėjo dukra I. I. liepė A. ir tėvui ramintis, sakė, kad kitaip iškvies policiją. Nei sutuoktinis, nei sūnus niekaip neapsiramino, todėl I. paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį.

Liudytoja A. P. matė, kad A. su tėvu stovėjo vienas priešais kitą ir vienas kitam sudavė kumščiais į veidą. Nežino, kiek kartų ir kuris, kuriam sudavė, tačiau jų abiejų veidai buvo kruvini. Liudytojai A. P. taip pat kliuvo nuo A. Jis sudavė jai ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį. Po to atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė sutuoktinį bei sūnų. Liudytoja A. P. nežino, kuris kaltas dėl įvykio. Minėtą įvykį matė atėjusi dukra I., o kita dukra E. buvo kambaryje ir, net kilus triukšmui, neišėjo iš kambario. Globotinės R. namuose nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė (1 t., b. l. 128-129), kad G. P. jos tėvas, A. – brolis. Šiuo metu tėvai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvais gyvena kita sesuo E. P. bei globojama sesers G. P. dukra R. S..

A. P. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną (įvykio išvakarėse) darbdavys parvežė A. P. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Liudytoja I. P. 2022 m. sausio 30 d. apie 21⁰⁰ val. parsivežė brolį A. P. iš (duomenys neskelbtini) į tėvų namus. Mama buvo paruošusi valgyti. Grįžusi liudytoja I. P. pavalgė ir nuėjo į kambarį pas savo seserį E. Tėvai ir brolis liko virtuvėje. Jie valgė ir gėrė degtinę. Per visą vakarą jie išgėrė du butelius 0,7 litro degtinės ir prasidarė trečią butelį.

2022 m. sausio 30 d. apie 1⁵⁵ val. būdama pas sesę E. kambaryje liudytoja I. P. išgirdo, kaip mama sušuko: „I., gelbėk!“. Ji nuėjo į virtuvę ir pamatė tėtį bei brolį, stovinčius vienas priešais kitą. Mama stovėjo tarp jų atkišusi rankas vienam ir kitam į krūtinę. Brolis su tėčiu vienas kitą įžeidinėjo įvairiais necenzūriniai žodžiais: „asilas“, „gaidys“ ir kt. Liudytoja I. P. matė, kaip A. pirštu perbraukė tėvui per nosį. Tėvas patraukė A. ranką nuo savęs ir puolė vienas kitam į atlapus: stumdėsi ir vienas kitam kumščiais smūgiavo į veido sritį. Liudytoja I. P. nežino, kiek kartų ir kuris, kuriam sudavė. Matė abiejų kruvinus veidus. Abiems kraujas bėgo iš nosies. Mama atsisuko į A. ir bandė jį laikyti, o tėvas ranka sudavė A. į veido sritį. Nuo to smūgio A. su mama nukrito ant žemės. A. greitai atsistojo. Liudytoja I. P. padėjo atsistoti nuo žemės mamai. Mamai pasakė nesikišti ir pasodino ant kėdės (neaišku ką). Kol liudytoja I. P. pakėlė mamą, tėtis su A. vėl susikibo. Tada ji stojo į tarpą ir nustūmė vieną į vieną pusę, o kitą - į kitą. Tik liudytoja I. P. juos išskyrė ir jie vėl puolė vienas ant kito. Mama vėl atsidūrė jų tarpe. Mama atsisuko į A. pusę, o liudytoja I. P. - į tėčio. Abi moterys bandė atskirti vyrus. Liudytoja I. P. pastūmė tėvą. Atsisukusi į mamą, pastebėjo, kad jos veidas taip pat kruvinas. Mamai bėgo kraujas iš nosies. Liudytoja I. P. nematė, kuriuo metu ir kas sudavė mamai. Mano, kad mama smūgį galėjo gauti laikydama A. Nežino, ar A. tyčia sudavė mamai. Negirdėjo, ar A. ką nors sakė mamai. Vėliau mama sakė, kad A. sudavė jai už tai, kad neva ji lindo. Iš mamos pasakojimo liudytoja I. P. suprato, kad A. tyčia nenorėjo suduoti mamai, t. y. kai A. puolė tėvą, kliuvo ir mamai.

Liudytojos I. P. manymu, A. buvo labai girtas ir vis puolė ant tėvo, mosikavo kumščiais prieš jį. Nežino, ar brolis suvokė, kad sudavė mamai. Prisimena, kad kai mamą pasodino ant kėdės antrą kartą, davė jai „merliuką“ prisidėti prie nosies. Tuo metu tėvas su broliu vėl mušėsi. Liudytoja I. P. sakė jiems apsiraminti, bet jie neapsiramino, todėl ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė brolį bei tėvą. Liudytoja I. P. mano, kad jie abu kalti dėl įvykio. Abu buvo neblaivūs. Liudytojos I. P. teigimu, tėvas ir brolis kažką aiškinosi, o vėliau susimušė. Nežino, kiek kartų ir kuris, kuriam sudavė smūgių. Įvykis vyko virtuvėje. Sesuo E. įvykio nematė, nes kai mama šaukėsi liudytojos I. P. pagalbos, ji liepė E. sėdėti kambaryje ir niekur neiti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. P. parodė (1 t., b. l. 134-135), kad 2022 m. sausio 30 d. dirbo su vyriausiuoju patruliu G. Š.. Apie 1³⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tėvas mušasi su sūnumi. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko I. P. ir paaiškino, kad jos tėvas G. P. ir brolis A. P. išgertuvių metu dėl kažkokių senų nuoskaudų susipyko ir susimušė. I. P. nepaaiškino, kas, kiek kartų ir kuris, kuriam sudavė, nes nematė įvykio pradžios, o atėjo jau prasidėjus muštynėms. I. P. minėjo, kad kai brolis susimušė su tėvu, į jų tarpą puolė mama. Liudytojas iš I. P. pasakojimo suprato, kad mama irgi nukentėjo nuo brolio. I. P. nepaaiškino, ką tiksliai brolis padarė mamai. A. P. ir G. P. akivaizdžiai buvo neblaivūs. A. P. dėl girtumo sunkiai galėjo ką pasakyti, jo veidas buvo kruvinas. Dėl sužalojimų A. P. išvežtas į ligoninę. G. P. sakė, kad jo sūnus A. P. tą (įvykio) dieną grįžo iš užsienio ir išgertuvių metu prisiminė senas nuoskaudas. G. P. nurodė, kad sūnus pirmas puolė ant jo, o jis sudavė atgal. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kamera.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. kovo 7 d. protokole (1 t., b. l. 29-30) užfiksuota garso įrašo 2022 m. sausio 30 d. (liudytojai I. P.) skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių apžiūra. Įraše girdisi, kaip I. P. kviečia pagalbą adresu (duomenys neskelbtini), nes mušasi jos tėvas ir brolis, abu labai kruvini. Namuose yra (duomenys neskelbtini) m. jos sesuo.

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (1 t., b. l. 21-26) matyti, kad B. P. (turėtų būti I. P.) 2022 m. sausio 30 d. 1³⁷ val. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad namuose mušasi brolis ir tėvas. Abu kruvini. Namuose vienas nepilnametis. Taip pat nurodyta, kad 7³⁵ val. iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog dėl dauginių paviršinių sužalojimų, veido kaulų lūžimo iš namų GMP ekipažas atvežė neblaivų (2,69 promilių) A. P.. (Išleistas gydytis) ambulatoriškai. Perduotas policijos pareigūnams.

Apžiūros 2022 m. sausio 30 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 15-20) užfiksuota įvykio vietos, esančios name adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2022 m. vasario 3 d. protokole (1 t., b. l. 37-40) aprašyta policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų daryto vaizdo ir garso įrašo apžiūra. Teigiama, kad vaizdo įraše matyti, jog I. P. policijos pareigūnams tvirtino, kad muštynės kilo tarp brolio A. P. ir tėvo G. P.. A. P. teigimu, muštynės tarp sūnaus ir tėvo kilo dėl vaikystės nuoskaudų. A. P. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. A. P. nurodė, kad gavo smūgį kumščiu, tačiau atsisakė vykti su GMP darbuotojais.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės „Alkoholio kiekio matuoklio ARFL-0379 panaudojimo registracijos“ žurnalo išrašo kopijoje (1 t. b. l. 51-54) nurodyta, kad G. P. 2022 m. sausio 30 d. 2¹³ val., nustatytas lengvas - 1,28 promilių – girtumo laipsnis.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis S. P. 2022 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 42-45) teigė, kad 2022 m. sausio 30 d. apie 1⁵⁵ val. pagal gautą pranešimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Neblaivus A. P. (dėl sumušimų jo girtumo laipsnis nebuvo nustatytas) paaiškino, kad jo tėvas G. P. per išgertuves apie 1³⁰ val. dėl senų nuoskaudų rankomis trenkė į veidą ne mažiau kaip 5 smūgius. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai A. P. išsivežė apžiūrai į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. vasario 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 162/2022(04) (1 t., b. l. 99-100) rašoma, kad A. P. padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžis, kairio žandinio ančio sienelės lūžiai, sukėlę hemoraginio turinio susikaupimą žandiniame antyje, kraujosruvos kairės ir dešinės akies vokuose, krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešiniame skruoste. Sužalojimai padaryti prieš kelias valandas iki 2022 m. sausio 30 d. 3⁴³ val. pristatant A. P. į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Sužalojimams padaryti reikėjo 5 trauminių poveikių bukais kietais daiktais. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ar kritimui. Nubrozdinimai kaktos dešinėje ir dešiniame skruoste galėjo būti padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais, tiek ir griuviminės ar kritiminės traumos metu veido dešine puse atsitrenkiant į buką kietą paviršių. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, kairės akiduobės medialinės sienelės lūžio, kairio žandinio ančio sienelės lūžių sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 d. Vertinant tiriamojo kūno sužalojimus atskirai, kraujosruvos kairės ir dešinės akies vokuose, krūtinės dešinėje pusėje, nubrozdinimai kaktos dešinėje ir dešiniame skruoste būtų kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų dėl pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 str. 2 d. 3 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra nukentėjusiojo tėvas, (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), (duomenys neskelbtini), iš viso turi (duomenys neskelbtini) vaikus (1 t., b. l. 173-174). Nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177). 2013 m. baustas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (būdamas girtas, nustatyta 1,76 promilių, triukšmavo, šūkavo, keikėsi vaikų akivaizdoje) ir transporto priemonės vairavimą išgėrus (1,99 promilės) (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-468-671/2013 ir A2.6.-1103-187/2013) (informacinės teismų sistemos LITEK‘o duomenys). 2017-2018 m. dukart baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus. Baudas sumokėjo. 2018–2021 m. už smulkius KET pažeidimus du kartus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (1 t., b. l. 179-182). 2013 m. ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindais (susitaikius įtariamajam ir nukentėjusiajam) Už fizinio skausmo sukėlimą sutuoktinei A. P. ir dukrai G. P. teistas 2015 m. Išnykus teistumui, juridiškai laikomas neteistu (1 t., b. l. 184-186, 189-191). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi; atsiprašė nukentėjusiojo; savo noru atlygino turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, būdą, eigą, trukmę, sužalojimų kiekį ir dislokaciją, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikaltimo padarymą galėtų būti vienintelė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo dydį (trukmę) parinkdamas mažesnį už sankcijos vidurkį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) nuo 2022 m. sausio 30 d. 2⁰⁰ val. d. iki 2022 m. sausio 31 d. 10⁵⁰ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (1 t., b. l. 143, 145). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (dvi paros).

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Kaltinamasis turi rimtų problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Per 9 m. jau net trečią kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio smurto panaudojimą prieš savo šeimos narius. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metus 6 mėnesius, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5-6 ir 10 p.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 169-170) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (BPK 139 str.).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa 2022 m. kovo 3 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 101,70 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 107-109) Kaltinamasis 2022 m. kovo 4 d. atlygino 101,70 € turtinę žalą ir civilinis ieškovas 2022 m. kovo 7 d. atsisakė civilinio ieškinio (1 t., b. l. 112-114).

Civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti civilinio ieškinio (Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 111 str. 3 d., 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.). Teismas nenustatė, kad civilinio ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priima atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukia.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, prisegti voke prie 1 tomo viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. P. skirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti sumažintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5-6 ir 10 punktais, G. P. skirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, įpareigodamas G. P. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba, netekus darbo, ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti G. P. laikino sulaikymo laiką (dvi paras).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nutraukti baudžiamosios bylos dalį pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2022 m. kovo 3 d. civilinį ieškinį dėl 110,70 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš G. P..

G. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, du kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.