Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1710-479/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-17
Bylos Nr.
2S-1710-479/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09787-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žydrūnas Bertašius
Kreditorius
UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“
Skolininkas
UAB „Vakartis“
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. 2S-1710-479/2013Teisėja R. Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-09787-2013-8)
Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 125.11.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditorės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Vakartis“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorė kreipėsi į teismą ir prašė išduoti teismo įsakymą bei priteisti iš skolininkės 520,30 Lt skolos, 9 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 10 Lt žyminis mokestis, 242 Lt už teisines paslaugas, ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-08-27 nutartimi kreditorei nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. primokėti 1 Lt žyminį mokestį, nes kreditorės mokėtinas 10 Lt žyminis mokestis turi būti indeksuojamas. Taip pat teismas nurodė, kad iš kreditorės pareiškimo nėra aišku, ar kreditorė sutartimi su skolininke buvo aptarusi palūkanų dydį, nes tik tuomet, jei palūkanų dydis nebuvo aptartas, kreditorė galėtų prašyti priteiti 9 proc. dydžio procesines palūkanas. Dėl to kreditorė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad mokėtinas 10 Lt žymini mokesti turi būti indeksuotas, nes vartotojų kainų indeksas nesiekia 110. Teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias palūkanų už priteistą sumą skaičiavimą, nes kreditorė turi teisę pasirinkti priteistinų procesinių palūkanų dydį, t. y. nustatytą LR CK 6.120 str. ar LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Teismas nepagrįstai prašomas priteisti procesines palūkanas vertino kaip Kompensacines palūkanas, dėl kurių susitariama sutartyje. Mano, kad neprivalo pagrįsti prašomų priteisti procesinių palūkanų dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Dėl šios priežasties skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies taip pat gali būti nemotyvuoti (LR CPK 439 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą, nustatė kreditorei terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą 1 Lt žyminį mokestį ir patikslinti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes nepateikta duomenų, kad dėl palūkanų nebuvo susitarta, nes tik tokiu atveju kreditorė galėtų prašyti 9 proc. dydžio metinių palūkanų. Kreditorė nesutinka su teismo išvada, kad mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai mokėtinam fiksuotam 10 Lt žyminiam mokesčiui taikė vartotojų kainų indeksą ir nurodė, kad mokėtina suma yra 11 Lt. Kreditorės nurodytas 103,5 vartotojų kainų indeksas taikytinas tik nuo 2011 metu spalio 1 d. įsigaliojusiame LR CPK nustatytiems žyminiams mokesčiams (už ieškinius dėl viešųjų pirkimų, už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių).

Nepaisant aplinkybės, kad mokėtina suma yra 11 Lt, o ne 10 lt, apeliacinės instancijos teismo nuomone pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, kurie ypač aktualūs bylose dėl teismo įsakymo. Tuo labiau, kad teismas turėjo teisę trūkstamą žyminį mokestį priteisti iš skolininkės išduodant teismo įsakymą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kreditorės prašymas priteisti 9 proc. metines palūkanas nepagrįstas. Ši teismo išvada nepagrįsta, nes taip buvo pažeistos LR CPK 435 str. 3 d. nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su kreditorės atskirojo skundo motyvu, kad šiuo atveju kreditorė pasinaudojo įstatyme numatyta teise pasirinkti prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį. Taigi šių palūkanų pagrįstumo ir dydžio klausimai galėtų būti sprendžiami tik skolininkui pateikus prieštaravimus, tačiau ne pareiškimo priėmimo stadijoje.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pareiškimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl šį klausimą teismas išsprendė neteisingai. Taigi yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-27 nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Žydrūnas Bertašius