Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-62-2417-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-62-2417-10
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-2417/2010Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. liepos 13 d., apie 11.32 val., Telšiuose, prekybos centre „Maxima“, esančiame adresu Turgaus aikštė, namo Nr. 23 a, išsinešė už prekybinių kasų prekes, t. y. saldainius „Pupa“, kurių vertė 1,79 Lt, ir elementus „ENERGIZER“, kurių vertė 10,49 Lt, viso už 12,28 Lt, už jas nesumokėjusi. Administracinio teisės pažeidimo protokole veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 12 d. nutarimu pripažino R. P. kalta padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą veiką bei skyrė nuobaudą – 500 litų baudą. Teismas konstatavo, jog R. P. kaltė įrodyta bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad civilinio ieškinio byloje nėra, ir skyrė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytos nuobaudos vidurkį.

II.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliantės teigimu, ji saldainių ir elementų „ENERGIZER“ nevogė. Saldainiai „Pupa“ buvo pirkti „Maximos“ parduotuvėje 2009 m. liepos 11 d., jų pakelis jau buvo atidarytas ir jo buvo likę tik pusė, o elementai „PHILIPS“, kurių pirkimo čekį ji turėjo, buvo pirkti parduotuvėje „Iki“. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą. Ji teigia, kad parduotuvės apsauginiu dirbantis V. S. ją vagyste apkaltino melagingai, keršydamas jai už 2008 m. jo atžvilgiu parašytą skundą. V. S. tyčia užrašė kitą elementų pavadinimą ir nurodė kitą, neteisingą jos apsilankymo parduotuvėje „Maxima“ laiką. Jos teigimu, ji „Maximos“ parduotuvėje buvo apie 13-14 val. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų vertinimu, o nutarime išdėstytos aplinkybės, jos teigimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, išvados yra prieštaringos ir nepagrįstos. Ji pažymi, jog dėl jos sunkios ligos, yra buvę atvejų, kad ji nejuto, ką daro, ir parduotuvėje, pasiėmusi smulkių prekių, išėjo nesusimokėjusi. Pasak jos, ji nuolat neteisingai yra kaltinama vagystėmis, nes eilę kartų tai atsitiko dėl jos sunkios ligos, o ne siekiant pavogti. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į jos ligą bei į liudytojos V. K. parodymus, kuri ją charakterizuoja kaip dorą, sąžiningą pedagogę, ir kuri kartu su ja buvo parduotuvėje „Iki“ ir matė, kaip ji pirko elementus „PHILIPS“. Be to, pasak apeliantės, teismo posėdžio metu ne visi jos parodymai buvo užfiksuoti teisingai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu R. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda – už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymą.

ATPK 50 straipsnyje nustatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, – užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Apeliantė savo kaltę neigia ir nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje esant prieštaringiems duomenims, bylą nagrinėjantis teismas nepriklausomai ir nešališkai sprendžia, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Telšių rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė eilę liudytojų, kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, kad teisme liudytoju apklaustas D. V. (parduotuvės apsaugos darbuotojas) vienareikšmiškai parodė, jog 2009 m. liepos 13 d. dirbo kartu su kolega V. S.. Jis pats buvo išėjęs į sandėlį, kai V. S. jį pakvietė ateiti. Atėjęs monitoriuje jis pamatė, kaip R. P. pasiėmė saldainius, po to nuėjo prie kasų, pasilenkusi pasiėmė elementus ir įsidėjo į kišenę (b. l. 29). Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas V. S. (b. l. 37). Jo teigimu, sulaikyta R. P. paaiškino, kad elementus ji buvo pirkusi parduotuvėje „Iki“ maždaug prieš mėnesį. Pažymėtina, jog liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir bylos eigoje nekito (b. l. 13, 29, 37), tuo tarpu apeliantė savo paaiškinimus vis pildė. Policijos pareigūnės D. K. teigimu, apklausiant R. P. policijos komisariate, ši paaiškino, kad saldainius buvo pirkusi anksčiau, o elementus buvo atsinešusi, norėdama pasitikrinti, ar jie tinka laikrodžiui (b. l. 29). Savo 2009 m. liepos 13 d. rašytiniame paaiškinime R. P. nurodė, kad nei elementų, nei saldainių ji nevogė, o prekybos centre „Maxima“ nusipirko agurkų, už kuriuos sumokėjo. Imdama iš rankinės piniginę, ji išsiėmė elementus (kraujo spaudimo aparatui), kuriuos buvo pirkusi kitoje parduotuvėje, ir įsidėjo į kišenę. Saldainius, kuriuos apsaugos darbuotojai rado jos rankinėje, ji buvo pirkusi parduotuvėje „Maxima“ prieš dieną, ir tik ieškodama piniginės, juos buvo išsitraukusi iš rankinės ir vėl įsidėjo atgal (b. l. 14). Teismo posėdžio metu ji paaiškino, kad 2009 m. liepos 13 d. ji buvo turguje, grįždama užėjo į parduotuvę „Iki“, kartu su ja buvo V. K.. „Iki“ parduotuvėje ji pasiėmė elementus ir dar kažką, susimokėjo ir išėjo, tuomet V. K. nuėjo į namus, o ji dar užėjo į parduotuvę „Maxima“, tačiau ten neradusi, ko jai reikėjo, ėjo pro kasą, kur buvo sustabdyta apsaugos darbuotojo V. S.. Ji nurodė, kad nežino, kaip įsidėjo į kišenę elementus, nes dėl ligos būna atvejų, kai įvyksta „atsijungimas“ ir ji nežino, ką daro. R. P. neprisiminė, kokius elementus ji pirko parduotuvėje „Iki“, bet gali būti, kad įvyko „atsijungimas“ ir ji sukeitė elementus, padėdama tuos, kuriuos turėjo, ir paimdama kitus. Ji paaiškino, kad saldainius pirko prieš kelias dienas, todėl jų pakelis jau buvo pradarytas (b. l. 29). Pažymėtina, kad pirminiuose savo paaiškinimuose, R. P. nenurodė, jog galimai buvo įvykęs „atsijungimas“, be to, teismo posėdyje apklausti liudytojai – apsaugos darbuotojas D. V. bei policijos pareigūnas L. S. patvirtino, kad jokios išskirtinės R. P. būsenos neužfiksavo, todėl kartu su apeliaciniu skundu apeliantės pateikti dokumentai, susiję su jos sveikatos sutrikimais, šiuo atveju neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl kaltės, darant 2009 m. liepos 13 d. pažeidimą, buvimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantės teikiamus paaiškinimus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliacinio skundo argumentai, kad apsaugos darbuotoju dirbantis V. S. apeliantę vagyste apkaltino melagingai, keršydamas jai už 2008 m. jo atžvilgiu parašytą skundą, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. Apeliantės teiginiai, kad V. S. tyčia užrašė kitą elementų pavadinimą ir nurodė kitą, neteisingą jos apsilankymo parduotuvėje „Maxima“ laiką, paneigti byloje surinktais įrodymais (b. l. 10, 27, 29-30, 35).

Liudytojos V. K. parodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo, nes ši iš esmės jokių svarbių bylai aplinkybių nenurodė ir negalėjo to padaryti, nes pažeidimo metu su apeliante parduotuvėje nebuvo, be to, yra apeliantės draugė, taigi ir galimai suinteresuota padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantės argumentas, kad teismo posėdžio metu ne visi jos parodymai buvo užfiksuoti teisingai, atmestinas, nes įstatymo nustatytu terminu ji teismo posėdžio protokolo neprašė taisyti ar papildyti, todėl jame užfiksuotais duomenimis netikėti nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ( ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius