Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-05-26 · Administracinė byla Nr. eA-2507-822/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
eA-2507-822/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00089-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vilija Mikuckienė, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
S. W. M. M.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eA-2507-822/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00089-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. W. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. W. M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis S. W. M. M. (toliau – ir prieglobsčio prašytojas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 21S41723 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2560 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjas pragyveno stovykloje beveik 7 metus ir negali grįžti namo, nes jo namai yra sugriauti. Prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini), o nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini) gyvena grėsmėje ir baimėje po to, kai juos užpuolė ir pradėjo kontroliuoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išdavė (duomenys neskelbtini) ir jo gyventojus, paliko (duomenys neskelbtini) rankose. (duomenys neskelbtini) bendruomenė neturi jokių teisių, nuo 2014 m. nieko nėra daroma dėl jų bendruomenės. Pats faktas, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) jau yra grėsmė, kurioje jis gyvena. Nors pats asmeniškai jokių grasinimų nesusilaukė, tačiau jei kažkas iš (duomenys neskelbtini) būtų jį sugavęs, jis niekada nebūtų galėjęs patekti į Lietuvos Respubliką, nes būtų miręs. Asmuo iš (duomenys neskelbtini) apsisprendė išvykti dėl trijų priežasčių: 1) nes (duomenys neskelbtini) jiems ((duomenys neskelbtini)) nėra ateities, jis negalėjo tęsti mokslų; 2) (duomenys neskelbtini) ideologija vis dar yra išlikusi; 3) nėra pasitikėjimo valdžia.

4. Pareiškėjo tėvai nuo 2019 m. gyvena (duomenys neskelbtini) ir turi leidimus ten gyventi. Po tėvų išvykimo asmuo nesimokė, nes buvo priėmęs sprendimą palikti (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini), kai jų teritoriją užpuolė (duomenys neskelbtini), asmuo kalnuose praleido 7 paras be jokio maisto ir vandens, labai sudėtingomis sąlygomis, iškart po to atvyko iki (duomenys neskelbtini), bet jie buvo benamiai ir miegojo po medžiais. Pareiškėjas prarado savo giminaičius, jie dingo be žinios ir iki šios dienos nežino, kas jiems atsitiko.

5. Turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas pareiškėjo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta, atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsiliepime į skundą nurodoma:

8. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

9. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. ataskaita, (duomenys neskelbtini) įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, (duomenys neskelbtini) jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme (pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, žmogžudystės, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai). Tačiau ne visi šio profilio asmenys susidurtų su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą būtų laikoma visiškai pagrįsta. Individualiai vertinant persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokias riziką didinančias aplinkybes kaip kilmės vietovė (pvz., kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)), turimi asmens dokumentai, lytis.

10. Pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, daug kalbama apie tai kas vyko 2014 metais visiems (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims. Taip pat, pareiškėjas pasakoja, kad savo šalyje negali tęsti mokslų, nes vyriausybė nesuteikia jam sąlygų. Tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją, nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje jis buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia bendra (duomenys neskelbtini) keliama grėsme (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

11. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

12. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Remiantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

14. Remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos”; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo asmeniui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimą.

16. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87, 133 straipsniais; Tvarkos aprašo 99, 222 punktais; 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6, 7 straipsniais; Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5, 44 punktais; Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 15 punktu; 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 2006 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniais.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, Migracijos departamentas surinko visą aktualią kilmės valstybės informaciją bei tinkamai ją įvertino pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento objektyviu pareiškėjo pateiktų argumentų vertinimu, todėl atsakovas tinkamai ir išsamiai surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės bei su pareiškėju susijusią informaciją, tinkamai ją įvertino ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat pateikė bendro pobūdžio bei istorinę informaciją, nesusiedamas jos su aktualia kilmės šalies informaciją ir savo individualia padėtimi.

18. Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį gyvenamojoje teritorijoje, kurioje pareiškėjas nurodė, kad gyveno, taip pat, neįrodžius, kad prieš jį buvo panaudoti smurto veiksmai ar kad jam grėsmė kyla dėl individualių aplinkybių, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas be kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės bei į tai, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjo išvykimo iš savo kilmės valstybės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priežastimis, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Darytina išvada, kad pareiškėjas taip pat neįrodė jokių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurių pagrindu jam galėtų būti suteikta papildoma apsauga, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Šalies argumentai

19. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus. Pareiškėjo teigimu, nėra duomenų, kad jis savanoriškai neišvyktų, priėmus jam nepalankų sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

20. Sprendime taip pat nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkerius) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

21. Nagrinėjamu atveju, kai Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, darytina išvada, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (tris) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma:

24. Nepagrįstai konstatuota, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, tyrimas dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliktas paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios prieglobsčio prašymą, todėl prašoma jį tenkinti.

25. Pareiškėjui pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, neįvykdyta pareiga tinkamai išnagrinėti prieglobsčio prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinkta aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

Atsiliepimas

26. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės analogiškai argumentais kaip atsiliepimas į skundą (žr. nutarties 8–14 punktus).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

30. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

31. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 21S41723, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo.

32. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamentas tinkamai surinko ir vertino pareiškėjo individualias aplinkybes bei kilmės valstybės informaciją, dėl to padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų prieglobsčio pagrindų.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog nagrinėjamu atveju tyrimas dėl baimės būti persekiojamam atliktas paviršutiniškai, apsiribojant bendru situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su bendra kilmės valstybės informacija.

V.

35. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

Dėl pabėgėlio statuso (Įstatymo 86 str. 1 d.)

36. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

37. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nurodytų aplinkybių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

38. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašymas grindžiamas baime būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl buvimo (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 17 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) vis dar veikia pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), todėl jis negalėjo grįžti namo, nes jo namai yra sugriauti ir pareiškėjas stovyklose gyveno beveik 7 metus. Taip pat, pareiškėjas nurodė, jog nei (duomenys neskelbtini), nei pačiame (duomenys neskelbtini) ateitis nėra daug žadanti, dėl buvimo (duomenys neskelbtini) jis negalėjo tęsti mokslų. Taigi, prieglobsčio prašytojo vertinimu, (duomenys neskelbtini) gyvenimas nuo 2014 metų yra gyvenimas grėsmės sąlygomis, nes nuo to laiko, kai užpuolė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jaučia grėsmę ir jiems pavojinga gyventi. (duomenys neskelbtini) tebeveikia (duomenys neskelbtini) viduje, užpuldinėja kaimus ir pradeda juos kontroliuoti. Taip pat, (duomenys neskelbtini) išdavė (duomenys neskelbtini) ir paliko (duomenys neskelbtini) rankose, be kita ko, jie diskriminuojami valstybės institucijų.

39. Įvertinus prieglobsčio prašymo motyvus ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, prieglobsčio prašymas yra grindžiamas Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu – baime būti persekiojamam dėl religijos, tautybės.

40. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

41. Be to, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 39 p., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022, 29 p.).

42. Tikrindama duomenis, grindžiančius pareiškėjo baimės pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, jog remiantis 2021 m. EPPB gairėmis, (duomenys neskelbtini) gali susidurti su netinkamais veiksmais, prilygstančiais persekiojimui, kitais atvejais – diskriminacijai, tačiau kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai ad hoc ir sprendžiama, ar diskriminacija galėtų prilygti persekiojimui, vertinant veiksmų sunkumą ir pasikartojamumą, taip pat, aplinkybes, dėl kurių šie veiksmai gali kilti. Be to, ne visi (duomenys neskelbtini) gali susidurti su tokia pačia rizika patirti visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam ir turi būti atliekamas individualus vertinimas, ar rizika patirti persekiojimą yra reali, vertinant asmens kilmės vietovę, dokumentus, lytį ir kt. duomenis.

43. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą pažymėjęs, jog vien buvimas (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso poreikio ir turi būti vertinamos individualios asmens savybės, leidžiančios daryti išvadą apie padidintos rizikos grėsmę ir baimės patirti persekiojimą pagrįstumą (žr. 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1227-756/2021, 35 p.; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2110-442-2022, 40 p.; 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2345-575/2022, 48 p.).

44. Įvertinusi byloje surinktų faktinių duomenų visumą, grindžiančią pareiškėjo baimę kilmės valstybėje būti persekiojamam dėl buvimo (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra bendro pobūdžio, didžiąja dalimi grindžiamas 2014 metais vykusiais įvykiais, nesiejant bendrų gyvenamosios vietos įvykių ir kilmės valstybės informacijos su individualia pareiškėjo padėtimi ir baime patirti individualų persekiojimą dėl buvimo (duomenys neskelbtini). Sutiktina su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus – pareiškėjas jam kylančią baimę grindė seniai vykusiais (duomenys neskelbtini) veiksmais, nenurodydamas, kokia grėsmė dėl buvimo (duomenys neskelbtini) jam kilo per pastaruosius 7 metus gyvenant kilmės valstybėje, taip pat, kokie veiksniai jam kėlė baimę paliekant kilmės valstybę ir atvykstant į Lietuvos Respubliką. Iš apklausos metu nustatytų aplinkybių galima suprasti, jog pareiškėjas priėmė sprendimą palikti kilmės valstybę 2019 m. į (duomenys neskelbtini) išvykus jo tėvams, todėl teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar prieglobstis Lietuvos Respublikoje dėl baimės būti persekiojamam galimai yra tikrasis prieglobsčio prašymo tikslas.

45. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino individualias pareiškėjo savybes – nepagrįsti, nes konkrečių ir reikšmingų savybių bylos nagrinėjimo metu, išskyrus bendro pobūdžio baimę dėl buvimo (duomenys neskelbtini), pareiškėjas nenurodė. Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tai pagrindžia ir kilmės valstybės informacija, pagal kurią pareiškėjo gyvenamoji vietovė nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Byloje nesurinkta duomenų, jog asmens gyvenamojoje vietoje dėl individualių Konvencijos saugomų savybių jam kiltų visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam.

46. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą ir jį grindžiančius motyvus, susijusius su pareiškėjo darbo paieška ar galimybe tęsti mokslus kilmės valstybėje, primintina, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-5326-822/2017, 38 p.; 2021 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1825-602/2022, 51 p.).

47. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui kylančią baimę dėl persekiojimo vertinti kaip visiškai pagrįstą. Dėl to pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

Dėl papildomos apsaugos (Įstatymo 87 str. 1 d.)

48. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

50. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjui kylančios baimės (žr. nutarties 38 punktą) pagrįstumą papildomos apsaugos aspektu, nustatė, jog priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje patirti kankinimus ar mirties bausmę, dėl to jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, nors pareiškėjo gyvenamojoje vietoje smurto lygis yra aukštesnis nei kitose (duomenys neskelbtini) gubernijose, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų beatodairiško smurto grėsmė ir turi būti vertinamos individualios aplinkybės. Nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) nevaldo šios teritorijos, be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas su šia Sprendimo išvada iš esmės sutiko.

51. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir duomenis, grindžiančius pareiškėjui kylančią baimę, teisėjų kolegija sutinka Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui kyla visiškai pagrįsta baimė patirti kankinimus ar mirties bausmę kilmės valstybėje dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė 2014 m. vykusiomis aplinkybėmis, bendra saugumo ir (duomenys neskelbtini) padėtimi (duomenys neskelbtini). Tačiau primintina, jog kaip pažymėta byloje surinktoje kilmės valstybės informacijoje, vien buvimas (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja grėsmės patirti netinkamus veiksmus, šiuo atveju – kankinimus ar mirties bausmę. Dėl to vertinant individualias pareiškėjo savybes, prieglobsčio prašymą detalumo, išsamumo ir patikimumo aspektais, teisėjų kolegija sutinka su Sprendimo išvadomis, jog nenustatytas tarptautinės apsaugos poreikis, nes atsižvelgus į surinktus duomenis, nėra pagrindo konstatuoti, jog rizika patirti kankinimus ar mirties bausmę kilmės valstybėje, dėl kurių pareiškėjui kyla baimė, yra reali. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos reikalavimų pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

52. Taip pat, kaip nustatyta byloje, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, (duomenys neskelbtini) mieste smurto lygis yra aukštas, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog kyla rimta ir asmeninė grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Įvertinus pareiškėjo individualias aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog atitinkamos teritorijos pareiškėjo nurodomas persekiotojas ((duomenys neskelbtini)) nevaldo, o pats pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo ir tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti baimės patirti nurodomus veiksmus pagrįstumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Sprendimo išvada, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

53. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo pareiškėjo individualių aplinkybių bei kilmės valstybės informacijos vertinimo. Patikrinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų, grindžiančių pareiškėjo baimės patirti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytus veiksmus visišką pagrįstumą. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo pareiškėjui suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

54. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti pirmosios instancijos teismo nustatyti terminai yra proporcingi, atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl juos keisti ar sutrumpinti nėra pagrindo.

55. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. W. M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVilija MikuckienėSkirgailė Žalimienė