Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Artūro Pažarskio ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo K. V. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis K. V. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 1 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nuosprendį.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį (pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, aiškindamas nusikaltimo sudėtį neįvertino esminės aplinkybės, t. y. kad tarp UAB „D“ ir AB „E“ (buvęs AB „Lo“) buvo sutartiniai civiliniai santykiai, todėl bylos dėl žalos atlyginimo sprendžiamos civiline tvarka, kaip jau suformuota teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-677/2016). Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad energijos paskirstymo įmonės pažeistos teisės atkūrimo civilinėmis teisinėmis priemonėmis realizavimas buvo apsunkintas, kad nustatant neteisėto elektros energijos rodmenų pakeitimo faktą prireikė policijos pagalbos, nes ši priemonė buvo perteklinė, energijos tiekėjas turėjo galimybes pats tai nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kolegijos vertinimu, kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis aiškinant teismų praktiką, yra deklaratyvus. Kasatoriaus versija, kad elektros tiekėjui nebuvo apsunkinta galimybė patikrinti savo įrenginių būklę ir įsitikinti neteisėtu prisijungimu prie elektros tinklo, taip pat nesudaro pagrindo kasaciniam bylos nagrinėjimui, nes tėra faktinių aplinkybių, kurių buvimą nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, neigimas, tuo tarpu konkrečių teisės (BPK normų) pažeidimų, padarytų nustatant ginčijamas aplinkybes, kasatorius nenurodo. Kasatoriaus teiginiai dėl civilinių santykių buvimo ir nuteistojo veiksmų vertinimo ne pagal baudžiamąjį įstatymą paremti tik savo subjektyvia nuomone, bet ne teisiniais argumentais ir atitinkamai – teismo padarytais teisės pažeidimais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo K. V. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.