Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-720-852/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-720-852/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01180-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-720-852/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01180-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.8.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eugvilsta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eugvilsta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimus Nr. DGKS-06944; Nr. DGKS-06945; Nr. DGKS-06946; Nr. DGKS-06947; Nr. DGKS-06949; Nr. DGKS-06952; Nr. DGKS-06955; Nr. DGKS-069059; Nr. DGKS-06961; Nr. DGKS-06963; Nr. DGKS-06964 (dalyje dėl darbo užmokesčio ir kitų sumų priteisimo) ir priimti naują sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad dėl kiekvienos atskirai išnagrinėtos darbo bylos teismui turi būti teikiamas atskiras ieškinys, ieškovas turi inicijuoti teisme skirtingus procesus pagal kiekvieną atskirai ir skirtingų asmenų, atlikusių skirtingas darbo funkcijas, atžvilgiu priimtą Darbo ginčų komisijos sprendimą. Pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, turi nurodyti ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, atsakovo (-ų) gyvenamosios vietos adresą, kuriuo (-iais) būtų siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Taip pat nurodė, kad ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovė buvo įpareigota pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai ir nustatė ieškovei naują terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartyje (išskyrus įpareigojimą pasirinkti vieną asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai).

4. Ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį dalies atsakovų atžvilgiu kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui; netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio; patikslintą ieškinį likusių atsakovų atžvilgiu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad dalies atsakovų gyvenamosios vietos nėra Vilniaus mieste. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnio nuostatomis, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Akcentavo, kad ieškovei, kaip buvusiam darbdaviui, alternatyvaus teismingumo taisyklė, įtvirtinta CPK 30 straipsnyje ir 411 straipsnio 2 dalyje, netaikoma, todėl šių atsakovų atžvilgiu pareikštas ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių būtinumą atleisti ją nuo žyminio mokesčio, jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, duomenų apie turimą turtą ir pan., nesiremia savo sunkios materialinės padėties aplinkybe, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėjo, kad ieškovė nepašalino ir kito ieškinio trūkumo – ieškiniu, inicijuodama ginčą dėl darbo teisės, nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų kodėl nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimais išieškotomis pinigų sumomis, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios, anot jos, sąlygoja tokios jai, kaip darbdaviui, tenkančios prievolės nebuvimo. Nurodė, kad, kadangi procesinis įstatymas nenumato galimybės du ir daugiau kartų šalinti vieno ir to paties procesinio dokumento trūkumus, ieškinys likusių atsakovų dalyje laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį ir jos patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

9. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškinys kai kurių atsakovų atžvilgiu turėtų būti nagrinėjamas ne Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje, išnagrinėjęs jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, nurodė, kad CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau; vienos bylos procesas šiuo atveju leistų įgyvendinti ir vieną iš pamatinių civilinio proceso tikslų – pasiekti kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą; priimant sprendimą dėl visų atsakovų, būtų išvengiama galimo teismų sprendimų, priimtų atskirose bylose, prieštaringumo. Dėl ko teismas, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju ieškinio pareiškimas keliems atsakovams (buvusiems ieškovės darbuotojams), kai vienarūšiai reikalavimai grindžiami ta pačia teisine bei faktine medžiaga, nelaikytinas ieškinio trūkumu. Taip pat ieškovė akcentavo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad patiksliname ieškinyje ji nenurodė jokių teisinių ir faktinių argumentų kodėl nesutinka su iš jos išieškotomis pinigų sumomis, nes, priešingai, labai aiškiai nurodė visus teisinius ir faktinius argumentus. Paaiškino, kad sutinka tik su vienu skundžiamos nutarties argumentu – kad ji pateikė nepakankamą kiekį rašytinių įrodymų apie savo sunkią finansinę padėtį. Tačiau šis trūkumas galėjo būti pašalintas pirmos instancijos teismui panaudojus trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakymo priimti ieškinį institutu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Ieškovė ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės dviem argumentais – teismas nepagrįstai nurodė, kad: ieškinys dalies atsakovų atžvilgiu turėtų būti nagrinėjamas ne Vilniaus miesto apylinkės teisme; ieškinyje nenurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsnio 1 dalimi, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal CPK 29 straipsnį, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti bylos teismingumą suteikiama tik darbuotojui (CPK 411 straipsnio 2 dalis).

14. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinį teismui pateikė darbdavys, teisingai sprendė, kad yra taikytinas bendrasis teismingumo principas, numatytas CPK 29 straipsnyje, dėl ko ieškinį dalies atsakovų, kurių gyvenamosios vietos yra ne Vilniaus mieste, atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ieškinys visų atsakovų atžvilgiu turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje nurodytais argumentais, kuriais jis pasisakė dėl ieškovės teisės sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Pažymėtina, kad bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Taip pat numatyta, kad dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Todėl šis klausimas galėtų būti sprendžiamas tik iškėlus civilines bylas, vadovaujantis CPK įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su antruoju ieškovės nurodytu motyvu, kuriuo grindžiamas ginčijamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, be kita ko, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas).

18. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Procesinę situacija, kai ieškinio dalykas ir pagrindas yra suformuluoti ydingai, teismas turi teisę išspręsti ieškinio priėmimo metu, ir, nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, turi nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. spalio 18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011).

19. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu, nustatyta, kad ieškovė, formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, nurodė, kad Darbo ginčų komisija ginčų iš esmės net nenagrinėjo, visiškai pasikliovė buvusių darbuotojų pateiktais paaiškinimais ir paskaičiavimais, kurie neatitinka tikrovės ir esmingai pažeidžia ieškovės interesus.

20. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė nenurodė kodėl nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimais išieškotomis pinigų sumomis, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios, anot jos, sąlygoja tokios jai, kaip darbdaviui, tenkančios prievolės nebuvimo.

21. Pirmosios instancijos teismas jau 2019 m. sausio 18 d. nutartimi buvo nustatęs terminą šiam ieškinio trūkumui pašalinti, tačiau ieškovė patikslintu ieškiniu jo nešalino, plačiau dėl pirminiame ieškinyje nurodyto nepasisakė, todėl pagrįstai nuspręsta laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės UAB „Eugvilsta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas