Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam J. B., nepilnamečio nukentėjusiojo M. S. atstovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei G. J.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą: 2017-06-30, apie 19.00 val., name adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia sudavė ranka smūgį mažamečiui sūnui M. S., gim. 2006 m., per pakaušį bei vieną kartą į kairę galvos pusę, prie ausies, taip sukeldama mažamečiui sūnui M. S. fizinį skausmą, po ko tyčia pastūmė kartu gyvenantį sutuoktinio tėvą J. B., dėl ko pastarasis griuvo ant grindų ir susitrenkė sau kojas ir šoną, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajam J. B. abiejų kelių poodines kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji G. S. parodė, kad kaltę dėl jai pareikštų kaltinimų pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad jų namuose pasitaiko konfliktų. Minėtą dieną ji buvo išgėrusi. Nukentėjusysis J. B. tą dieną taip pat buvo išgėręs, jie pradėjo ginčytis. J. B. anksčiau jai taip pat su lazda sudavęs buvo. Susinervinusi ji nuėjo į kambarį ir sudavė sūnui už tai, kad jis užstojo senelį, nes sūnus visuomet jį gina. Sudavė į tas vietas, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Sūnus iš karto pradėjo verkti ir paskambino tėvui, o šis paskambino policijai. Jai atrodo, kad sūnui neskaudėjo, jis nesakė, ar skaudėjo. Gal galėjo ir skaudėti. Tuomet ji pastūmė J. B. ir šis parkrito. J. B. visą laiką prie jos kabinėjasi, kai išgeria, yra anksčiau jai sudavęs su savo lazda. Šiuo metu ji gyvena atskirai, sūnus gyvena su tėvu, ji aplanko sūnų, bendrauja, pagamina jam valgyti. Sūnaus atsiprašė, su juo susitaikė. Labai gailisi, kad taip padarė.

Kadangi kaltinamoji G. S. savo kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, nebuvo kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad 2017-06-30 apie 19.30 val., jam paskambino jo verkiantis sūnus bei pranešė, kad jo mama G. S. namuose, (duomenys neskelbtini), smurtauja. Jis nedelsdamas paskambino 112 bei pranešė apie įvykį, sėdo į automobilį bei atvažiavo namo. Namuose jam sūnus M. S. papasakojo, kad mama G. S. užsipuolė senelį J. B., pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais. Jis norėjęs apginti senelį, tada jam mama su dešine ranka trenkė per pakaušį, o po to į kairį skruostą, dėl to nukrito akiniai, jis sakė, kad jam labai skaudėjo. Pradėjus Mindaugui verkti, atėjo į kambarį senelis J. B.. Tada G. S. pastūmė jį, jis nugriuvo ir susitrenkė dešinį šoną, abi kojas. Atėjus su invalido vaikštynėmis jo motinai A. S., ją tai pat pastūmė jo žmona G. S.. Ji nugriuvo ir susitrenkė kojas, tada ištempė vaiką iš senelių kambario bei uždarė jų duris, neužilgo atvažiavo policija. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, nes nematė, su vaiku į teismo medicinos ekspertizę nesikreips, kadangi rimtų sužalojimų jis nepatyrė. Su žmona vyksta skyrybos (b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis mažametis M. S. parodė, kad 2016 metais, kada tiksliau nepamena, pradžioje mama ant senelio pradėjo rėkti, senelis irgi pradėjo rėkti. Mama pastūmė senelį ant grindų. Jis tai matė, nes buvo kambaryje, kaip pastūmė, nepamena. Tada atėjo močiutė, ją pastūmė ant lovos. Jis mamai pasakė baigti, tai ji jį nuvedė į kambarį. Ji trenkė su ranka vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į galvą prie ausies (vaikas ranka parodė vietas, į kurias jam trenkė, kairėje galvos pusėje). Kai jam trenkė, jam truputi skaudėjo, jis jautėsi nelabai gerai. Jis paskambino tėčiui, tėtis atvažiavo su policija. Kai jam mama trenkė, tai jam jokių žymių neliko. Dabar jam su mama sekasi gerai. Ji jam paskambina, atneša valgyti (b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2017-06-30, apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose jam paklausus anūko M. S., ar padaryti valgyti, anūko mama G. S. pradėjo šaukti, kad pati padarys vaikui valgyti. Po kiek laiko jis išgirdo šauksmą anūko kambaryje, kaip jo motina šaukia ant jo, o anūkas verkia. Tada jis atėjo prie kambario durų, atidarė jas, o ten stovėjo G. S., kuri pasakė "ko tau čia reikia?". Jis apsisuko bandė nueiti, tada ji jam trenkė į nugarą, dėl ko jis nugriuvo ir susitrenkė šoną ir kojas. Pajuto stiprų fizinį skausmą. Atbėgo anūkas bei padėjo jam atsistoti, šaukė mamai, ką ji padarė. Jis atsikėlė ir atsigulė į lovą, ji jam daugiau nieko nesakė (b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2017-06-30, apie 19.40 val., dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kopos 3-o būrio vyriausiuoju patruliu A. A. iš Vilniaus operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo nepilnametį sūnų muša neblaivi motina. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko mažametis vaikas M. S., gim. 2006 m., kuris paaiškino, kad policiją kvietė jo tėvas A. S., kuris yra šiuo metu darbe, tačiau žadėjo tuoj atvykti. Vaikas buvo apsiverkęs, jis jiems pradėjo aiškinti, kad jo mama rankomis jam trenkė kelis kartus per galvą ir kaklą, bei stūmė rankomis senelius. Ant vaiko akivaizdžių smurto požymių, t. y. ant jo veido ir kaklo jokių nubrozdinimų, paraudimų bei mėlynių nesimatė, jis buvo išsigandęs. Užėjus į kambarį jie pamatė senelius, kaip vėliau nustatė, tai buvo J. B., gim. 1931 m., ir A. S., gim. 1930 m., ant jų akivaizdžių smurto požymių nesimatė ir jie nesiskundė bei nuo GMP medikų atsisakė. Būdama namuose G. S. pastebėjusi, kad jie atvyko, iš karto pro galines namo duris pasišalino. Po jų atvykimo maždaug 10 minučių atvyko pranešėjas A. S., kuris paaiškino, kad jam paskambino jo sūnus M. S., gim. 2006 m., ir jam pasiskundė, kad jį muša neblaivi motina G. S., taip pat nurodė, kad jo žmona dažnai piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 62). Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir policijos patrulio A. A. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 4-5).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad 2017 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, vakare, laiko nepasakys, namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos marti G. S., būdama išgėrusi alkoholio, sukėlė namuose konfliktą, kurio metu sudavė ranka jos anūkui M. S. per galvą. Vaikas pradėjo verkti bei klausė mamos, ką ji daro. Po to Galina pastūmė jos vyrą J. B., kuris kambaryje nukrito ant lovos galo ir spyrė jam į šoną, kai pastarasis užstojo anūką. Tada ji pradėjo raminti Galiną. Jos G. S. nelietė, tik keikėsi, ji jai jokių pretenzijų neturi (b. l. 64).

Iš 2017 m. birželio 30 d. protokolo- pareiškimo matyti, kad A. S. (kaltinamosios sutuoktinis) pranešė, jog 2017-06-30, apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini), jo neblaivi žmona G. S. smurtavo prieš sūnų M. S., t.y. rankos plaštaka trenkė per skruostą, galvą ir kaklą. Bandžiusį apginti vaiką jo tėvą J. B. pastūmė, dėl ko jis nugriuvo, susižalojo šoną ir koją, atėjusią jo motiną A. S. su invalido vaikštyne taip pat pastūmė ir ji taip pat pargriuvo ir susitrenkė kojas (b. l. 6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. birželio 30 d. 19.39 val. užregistruotas įvykis, kad motina mušė vaiką per kaklą, galvą bei pastūmė senelį ir močiutę (b. l. 3).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2145/2017 (01) matyti, kad J. B. nustatytos abiejų kelių poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai nugriuvus ir minėtomis kūno sritimis kontaktavus su kietu paviršiumi, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 55).

Alkotesterio kvito rodmenimis, 2017 m. birželio 30 d., 21.46 val. G. S. nustatytas 1,47 promilių girtumo laipsnis (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metų apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios G. S. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji G. S. apklausiama teisme savo kaltę dėl abiejų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte nurodyta dieną grįžo namo šiek tiek išgėrusi, tarp jos ir uošvio J. B. kilo konfliktas, ji sudavė sūnui už tai, kad jis gynė senelį, po ko ji J. B. pastūmė ir šis parkrito. Teigė, kad savo elgesį vertina blogai, sūnaus atsiprašė, su juo santykiai šiuo metu geri, gyvena atskirai. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiųjų M. S. ir J. B. parodymai, liudytojų A. S., A. K., A. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, protokolas - pareiškimas, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį, specialisto išvados duomenys apie J. B. padarytus sužalojimus. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu mušdama sukėlė fizinį skausmą mažamečiui (savo sūnui), todėl ši kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Taip pat ji nežymiai sutrikdė savo šeimos nario - uošvio - sveikatą (pagal BK 248 straipsnio 1 dalį jis laikomas šeimos nariu), todėl ši kaltinamosios veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (b. l. 66).

Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų. Įvertinama jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji praeityje neteista, administracine tvarka bausta (b. l. 77-79), dirbanti, ištekėjusi (jos teigimu vyksta skyrybų procesas), psichiatrinėje ligoninėje negydyta (b. l. 82), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 84). Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai už veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje laisvės apribojimo bausmę, o už veiką, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje - baudą. Bausmės bendrintinos visiško sudėjimo būdu.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos šeimos narių atžvilgiu, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji G. S. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. birželio 30 d. 21.46 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 12.59 val. (viena para) (b. l. 65, 71).

Ikiteisminio tyrimo metu G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su nepilnamečio M. S. apklausa, prisegtas voke prie bylos (b. l. 107), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios.

G. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jai 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, minėtas bausmes subendrinti ir G. S. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, ir 9 MGL (338,94 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. S. skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją visą bausmės laiką nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios, ir 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.

Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 30 d. 21.46 val. iki 2017 m. liepos 1 d. 12.59 val. (vieną parą), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, G. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinį diską su įrašu, saugomą voke prie bylos – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.