Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjui J. Z., atsakovo atstovei Indrei Bernotaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Vilmantui Musnikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau ? Departamentas), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai (toliau ? Agentūra) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Departamentas 2011-12-22 sprendimu Nr. VR-1.7-2210 „Dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53“ paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundą dėl Agentūros 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53 panaikinimo (b.l. 63).

Nesutikdamas su aukščiau nurodytu sprendimu pareiškėjas J. Z. skundais (b. l. 1?4, 32?34) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Departamento 2011-12-22 sprendimą Nr. VR-1.7-2210 „Dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53“ ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo 2011-12-14 skundą dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53 panaikinimo.

Paaiškino, kad 2011-12-14 apskundė Trakų rajono apylinkės teismui ir Departamentui Agentūros vyr. specialisto Vilmanto Musniko 2011-12-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. V R-12.1 -158 ir 2011-12-05 privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-53. Departamento 2011-12-22 raštu Nr. VR-1.7-2210 „Dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2.-53“ buvo informuotas, kad skundas dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53 nenagrinėjamas. Sprendimo nenagrinėti skundo motyvas - skundas pateiktas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, o pareiškėjo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo, t.y. todėl, kad skundas paduotas netinkamo subjekto. Teisinis pagrindas nenagrinėti skundo Departamento rašte nenurodytas. Rašte taip pat nenurodyta, ar Agentūra ATPK 292 straipsnyje nustatyta tvarka per tris dienas, skundą kartu su byla persiuntė atitinkamam apylinkės teismui. Taip pat nepateikti duomenys, ar Agentūra ATPK 295 straipsnyje nustatyta tvarka, nepažeidžiant ATPK 292 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto termino, visiškai ar iš dalies sutiko su skundu panaikinti skundžiamą nutarimą, ir ar priėmė naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje. Dėl šios priežasties pareiškėjui užkirstas kelias pilnavertei gynybai, slepiant teisinę informaciją, kuria įstatymo nustatyta tvarka turi teisę disponuoti. Agentūros vyr. specialistas V. Musnikas 2011-12-05 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 066846, o 2011-12-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-158 skyrė 2000 Lt baudą už pažeidimo, numatyto ATPK 512 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Protokole ir nutarime nurodyta, kad „2011-11-25 (tikslus laikas nenurodomas) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkvežimiu MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ir išpylė medžio kelmų atliekas. Atliekų kodas pagal atliekų tvarkymo taisykles 17 02 01. Žemės sklypas priklauso A. M.. Žemes sklypo savininkas nėra atliekų tvarkytojas. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas J. Z. pažeidė Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. 01-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimus, pagal kuriuos atliekų turėtojas turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis. Taip pat pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies reikalavimai, pagal kuriuos atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius, laikydamasis šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimų. Agentūros vyr. specialistas V. Musnikas 2011-12-05 surašė privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-53, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė Naujojo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. žemes sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvežtas medžių kelmų atliekas iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio priduoti atliekų tvarkytojui ir pateikti dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui.

Pareiškėjo manymu, taikant analogiją į kitus teisės aktus, pvz.: Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009-09-14 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Automobilių kelių naudoto asfalto granulių panaudojimo rekomendacijų 3 p., galima tiesiogiai suprasti, kad kelių tiesimo atliekomis galima laikyti tik tokias medžio atliekas, kurios susidaro tiesioginiu būdu naudojant medieną keliams tiesti. Tiesiant ar rekonstruojant kelius, iškirsti medžiai bei medžių sudėtinės dalys (laja, viršūnė, kamienas, šaknys) turėtų būti laikomos skirtingo vertingumo medienos žaliavomis. Agentūros vyr. specialisto V. Musniko kaltinimai, neva jis pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies reikalavimus, yra neatitinkantys tikrovės. Aukščiau nurodytą medienos žaliavą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežė į A. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Lentvaris, priklausančią privačią teritoriją savininko prašymu parduoti medienos medžiagas kūrenimui iš susmulkintų kelmų. Su A. M. buvo susitarta, kad medienos smulkinimo darbai bus atlikti atvežus smulkinimo įrenginį į šią teritoriją. 2011-12-03 buvo išrašyta sąskaita faktūra serija F AN Nr. (duomenys neskelbtini), kuria medienos gavėjas A. M. už medieną sumokėjo 302 Lt. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ minimu atveju nebuvo nei atliekų turėtojas, nei atliekų tvarkytojas, todėl administracinė nuobauda paskirta ir privalomasis nurodymas surašytas neteisėtai. Privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-53 surašytas neteisingai nustačius administracinio teisės pažeidimo faktą, kuriuo neteisingai buvo apkaltinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o konkrečiai - direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės direktorius R. K. 2009-07-22 išdavė įgaliojimą, kuriuo pareiškėjui suteikė teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos interesams visose valstybinėse ir kt. institucijose, pasirašyti visus reikiamus dokumentus ir atlikti visus kitus veiksmus. Dėl šios priežasties pareiškėjo statusas atitinka skundą galintį pateikti asmenį, o Departamento sprendimas nenagrinėti jo pasirašyto skundo dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Per teismo posėdį pareiškėjas J. Z. prašė skundą patenkinti jame nurodytais argumentais.

2011-12-05 privalomajame nurodyme nurodytas asmuo, kuriam jis skiriamas - bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilnius, įm. k. (duomenys neskelbtini)“. Skundą dėl privalomojo nurodymo pasirašė ir pateikė ne bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o pareiškėjas - bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas J. Z.. Atsižvelgęs į nurodytas teisės aktų nuostatas ir į tą aplinkybę, jog kartu su skundu nebuvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas J. Z. būtų įgaliotas pateikti skundą Departamentui dėl privalomojo nurodymo (2009-07-22 įgaliojimas pateiktas tik teismui kartu su patikslintu skundu), konstatavo, jog skundas paduotas netinkamo subjekto ir priėmė sprendimą jo nenagrinėti.

Tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, jo atstovas Vilmantas Musnikas palaikė atsakovo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Departamento 2011-12-22 sprendimo Nr. VR-1.7-2210 „Dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53“, kuriuo paliktas nenagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Agentūros 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53 panaikinimo (b. l. 63). Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar buvo teisinis pagrindas atsakovui J. Z. skundą palikti nenagrinėtu.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Departamento direktoriaus 2009-07-31 įsakymu Nr. VR-V-131 patvirtintos Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo taisyklės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Agentūros vyr. specialistas V. Musnikas 2011-12-05 surašė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ privalomąjį nurodymą Nr. VR-12.2-53 (b.l. 51), kuriuo nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2012-01-05 į (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r., žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai atvežtas medžių kelmų atliekas iš (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus miesto pietinio aplinkkelio, priduoti atliekų tvarkytojui bei pateikti dokumentus, įrodančius atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui. Tą pačią dieną Agentūros specialistas V. Musnikas J. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 52) už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, 2011-11-25 į žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Trakų r. sav., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu sunkvežimiu MAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvežė medžių kelmų atliekas ir nurodytame žemės sklype jas išpylė. Žemės sklypas priklauso A. M., kuris nėra atliekų tvarkytojas. Agentūra 2011-12-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-158 už pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, pareiškėjui paskyrė 2000 Lt administracinę baudą už Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimų pažeidimą (b.l. 53). Šį nutarimą jis apskundė Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2012-03-19 nutarimu jo skundą patenkino iš dalies, panaikino Agentūros 2011-12-09 nutarimą, J. Z. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51³ straipsnio 13 dalyje, ir skyrė jam 500 Lt baudą (b. l. 71-73).

Taip pat pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros 2011-12-09 nutarimu (b. l. 53) ir 2011-12-05 privalomuoju nurodymu (b. l. 51), dėl jų panaikinimo 2011-12-14 skundais kreipėsi į Departamentą (b.l. 54-55; 56-57), kuris 2011-12-21 raštu (b. l. 62) persiuntė pareiškėjo skundą su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga Trakų rajono apylinkės teismui, o skundą dėl privalomojo nurodymo paliko nenagrinėtu (b. l. 63).

Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nepagrįstai paliko jo skundą nenagrinėtu dėl privalomojo nurodymo, remdamasi formaliu pagrindu, jog skundas paduotas netinkamo asmens. Pareiškėjas paaiškino, kad tuo metu jis buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, turėjo 2009-07-22 išduotą įgaliojimą atstovauti bendrovei ir jos interesams visose valstybinėse, savivaldybių ir/ar privačiose institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose bei notarų biuruose, įskaitant <...> (b. l. 6), tik nebuvo pateikęs Departamentui, tačiau mano, kad Departamento pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą kaip bendrovės pavaduotojui ir paskyręs administracinę nuobaudą, galėjo paprašyti įgaliojimo.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja privalomojo nurodymo apskundimo tvarką. Pagal šio įstatymo 1, 2 dalis privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgaliotas atstovas. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo; 4) privalomąjį nurodymą panaikina (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis). Taigi, ginčijant privalomąjį nurodymą įstatymas numato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką.

Pagal Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009-07-31 įsakymu Nr. VR-V-131 patvirtintų Asmenų aptarnavimo ir jų prašymų nagrinėjimo taisyklių 4 punktą, skundai ir pranešimai Departamente priimami ir nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Taigi, Departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektu, atlikdamas įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas funkcijas ir priimdamas atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnyje, apibrėžiančiame aptariamo įstatymo paskirtį, nustatyta, jog šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Teismo teiginys patvirtina sąlygą, kad gero administravimo principais gali būti ne tik teisiniu pagrindu įtvirtintos nuostatos, bet ir Konstitucijoje deklaruojamos asmens teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vertino asmens teisę kreiptis į administravimo institucijas ir gero administravimo principą – teisę būti išklausytam – esant kreipimosi neaiškumams arba pareiškimo trūkumams kaip administravimo institucijos pareigą išsiaiškinti visus su pareiškimu bei pareiškėjo valia susijusius klausimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A-10-655/2005, Nr. A-10-661/2005).

Teismas su Departamento argumentais sutikti negali, nes atsakovė pažeidė gero administravimo principą, palikdama pareiškėjo skundą nenagrinėtu, remdamasi vien tik formaliu pagrindu (nesant asmens įgaliojimo), net nepaprašiusi pareiškėjo tokį įgaliojimą pateikti. Pareiškėjo pateikto skundo nagrinėjimas iš esmės yra administracinė procedūra, kuri turi būti atliekama laikantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiame skirsnyje numatytų reikalavimų. Jei pareiškėjas su skundu nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių asmens įgalinimus, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 26 straipsniu, reglamentuojančiu sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimą, atsakovas turėjo teisę pateikti pareiškėjui aiškų reikalavimą įgaliojimui pateikti ir nustatyti tam terminą. Nustačiusi, jog yra neaiškumų dėl skundo subjekto, Agentūra turėjo imtis priemonių kilusiems neaiškumams pašalinti, o ne formaliais pagrindais palikti skundą nenagrinėtą. Departamentui buvo žinoma apie J. Z. einamas pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl, laikydamasis sąžiningumo kriterijų, jis turėjo pranešti pareiškėjui apie jo skundo trūkumus ir sudaryti galimybę juos pašalinti. Tik sudaręs pareiškėjui tinkamas sąlygas teikti papildomus dokumentus, visapusiškai įvertinęs visas faktines aplinkybes, atsakovas galėjo priimti objektyvų ir teisingą sprendimą. Pareiškėjui kartu su skundu nepateikus įgaliojimo atstovauti bendrovės, Departamentas nesiėmė tolesnių veiksmų siekiant išsiaiškinti kilusias abejones ir neaiškumus ir nesikreipė į pareiškėją su prašymu pateikti dokumentą, patvirtinantį jo teisę bendrovės vardu paduoti skundą dėl Agentūros privalomojo nurodymo panaikinimo. Departamentui, priimant administracinės procedūros sprendimą bei veikiant kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, nėra draudžiama pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus dokumentus, jeigu prie skundo jie nebuvo pridėti. Priešingai – iš Konstitucijoje įtvirtinto principo, jog valdžia tarnauja žmogui, išplaukia, kad Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo savo aktyviais veiksmais padėti asmenims ginti savo teises ir teisėtus interesus, aktyviai bendradarbiaudamas su jais siekiant išsiaiškinti visas skundo padavimo stadijoje iškilusias abejones ar paprašant pateikti papildomų įrodymų ar informacijos. Jeigu Departamentas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui 2009-07-22 įgaliojimą, kuriuo J. Z. įgaliotas atstovauti bendrovę valstybinėse institucijose su teise pasirašyti prašymus ir kitus dokumentus (b. l. 6).

Nepagrįstomis laikytinos atsakovo atsiliepime išdėstytos abejonės, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, galintis paduoti skundą teismui dėl Departamento priimto sprendimo. Teismas laiko, kad ginčo sprendimas yra individualus administracinis aktas, adresuotas J. Z., kuris pasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje suteikta teise paduoti skundą teismui, manydamas, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis gero administravimo principu, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas sudarė pareiškėjui galimybę pašalinti formalius skundo trūkumus. Tokie atsakovo veiksmai yra nesuderinami su gero administravimo principu, todėl ginčijamas sprendimas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Ginčo sprendimas dėl pateikto skundo formos trūkumo nenagrinėti jo turinio yra formalaus pobūdžio, todėl minėtas procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo J. Z. 2011-12-14 skundą, ta apimtimi dėl Agentūros privalomojo nurodymo panaikinimo, iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą, sudarius galimybę pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Pats teismas šio ginčo išspręsti iš esmės dabartinėje stadijoje negali, nes Agentūros privalomojo nurodymo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti yra privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

patenkinti pareiškėjo J. Z. skundą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-12-22 sprendimą Nr. VR-1.7-2210 „Dėl 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53“.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą išnagrinėti pareiškėjo J. Z. 2011-12-14 skundą, ta apimtimi dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-12-05 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-53 panaikinimo, iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą, sudarius galimybę pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.