- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- A15.-288-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00042-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
- Kategorijos
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. G. 2019 m. gruodžio 14 d. apie 5.30 val. Vilniuje, Ližiškių g. 24, vairuodamas automobilį HUANDAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į metalinę tvorą ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau ir – KET) reikalavimus. Vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas KET 14, 127, 222, 226 punktų reikalavimus, ir šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Tyrimo metu R. G. paaiškino, kad 5.30 val. Alėjų g., Vilniuje, važiuodamas į darbą padarė avariją. Važiavo 70 km/val. ant posūkio buvo slidi kelio danga, bandė suvaldyti automobilį, bet buvo per vėlu. Priekiu trenkėsi į valstybinę tvorą, išsigandęs dėl įvykio surinko automobilio dalis ir nunešė nuo kelio, nežino kodėl nuėmė numerius, bet jis išlaiko neįgalią motiną bei smegenų pažeistą močiutę, išvažiavo iš įvykio vietos į darbą. Kai su juo buvo susisiekta ir pasakyta sugrįžti prie automobilio, jis neturėjo galimybės (b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. G. taip pat savo kaltę pripažino ir paaiškino nusipirkęs mašiną, kad galėtų važiuoti į darbą, buvo momentas, kai jį sustabdė ir paskyrė baudą, nes neturi teisės vairuoti. Mašina stovėjo garaže 3 mėnesius, tuomet jis įsidarbino į Barborą, darbo dieną ne laiku atsikėlė, buvo nekokios oro sąlygos, sėdo už vairo, buvo slidus kelias, taip pat priekinė stabdymo priemonė prasta ABS, todėl atsitrenkė į tvorą. Pasišalino iš įvykio vietos, nes buvo adrenalino krūvis, pirmąkart taip atsitiko. Paliko mašiną, pagalvojo, kad vakare ją pasiims. Nuėmė valstybinius numerius, iš draugų prisiklausė, kad taip nepagaus. Suprato, kad atsitrenkė į tvorą. Automobilis neapdraustas, negali apdrausti, nes neturi teisių, niekada jų neturėjo. Savo veiksmus vertina blogai. Kasryt važinėjo į darbą be teisių. Šiuo metu nedirba, mokosi, nežino, kaip iš karto sumokėti baudą.
415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo faktą ir R. G. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:
- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 1);
Žemesnės instancijos teismas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. K. (E. K.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 14 d., apie 10.43 val. dirbant kartu su vyriaus. patruliu V. G. tarnybiniu automobiliu OPEL INSIGNIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Kairėnų – Ajerų g. stovi apgadintas automobilis po eismo įvykio, bei Kairėnų g. apgadinta geležinė tvora, žmonių nėra. Automobilis be valstybinių numerių. Atvykus minėtu adresu, rado automobilį Hyunday be valstybinių numerių. Pagal VRIS duomenų bazę nustatyta, kad automobilis priklauso R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su juo telefonu jis paaiškino, kad jis vairavo, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į geležinę tvorą ir pasišalino. Pasišalindamas dar nuėmė automobilio valstybinius numerius, paaiškino, tam, kad neateitų bauda. Automobilis automatiškai išregistruotas, bei be privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (b. l. 2);
- Gyventojų registro išrašas apie asmenį, kuris patvirtina, kad R. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 6);
Žemesnės instancijos teismas
- papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobilio draudikas nežinomas, apgadinta: priekinis bamperis, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas (b. l. 4);
- įvykio vietos nuotraukos bei UAB „G.“ sudaryta automobilių kelių atitvarų įrengimo darbų lokalinė sąmata, kurios suma sudaro 822,07 Eur su PVM (b. l. 7-8).
Iš SODROS duomenų banko išrašo matyti, kad R. G. dirbo UAB „Barbora“ nuo 2019 m. gruodžio 6 d. (b. l. 5).
KET 14 punktas nurodo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės; KET 127 punktas nustato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; KET 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai; KET 226 punktas, be kita ko, nurodo, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama motorinėms transporto priemonėms, kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.
Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į metalinę tvorą ir ją apgadino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 222 punktų reikalavimus, taip padarydamas administracinį nusižengimą numatytą ANK 426 straipsnyje. Iš UAB „G.“ sudarytos lokalinės sąmatos (b. l. 8) matyti, kad padaryta žala yra 822,07 Eur; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimu dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį, todėl R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad nors pažymoje apie papildomus duomenis apie eismo įvykį nurodoma, jog registre automobilio Hyundai Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke nurodoma N. N., tačiau R. G. patvirtino, kad automobilis priklauso jam. Taip pat R. G. iš eismo įvykio (kuris lėmė turto sugadinimą) vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus, be to vairavo automobilį, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį.
R. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į R. G. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nėra baustas administracine tvarka, todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. G. baudas, kurių dydis nustatytinas minimalus, numatytas straipsnių sankcijose.
Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Pagal straipsnio 8 dalį už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. R. G. administracinius nusižengimus padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ne tik šia teise naudotis, bet ir (ar) jos įgyti. Įvertinus tai, kad R. G. sukėlė eismo įvykį, t. y. ne tik vairavo neturėdamas šios teisės, bet ir vairavo pavojingai, yra pagrindas skirti jam teisės vairuoti atėmimą. Tačiau nustatant šios administracinio poveikio priemonės terminą atsižvelgtina į tai, kad R. G. nuoširdžiai prisipažino ir papasakojo įvykio aplinkybes nieko nenuslėpdamas, todėl terminas nustatytinas minimalus. Pagrindo konfiskuoti transporto priemonę nenustatyta, manytina, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus baudą ir specialiosios teisės atėmimą, be transporto priemonės konfiskavimo.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, priimdamas nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. Byloje toks prašymas nebuvo pateiktas, taip pat nepateikti duomenys, leidžiantys teismui spręsti apie asmens materialinę padėtį ar kitų reikšmingų aplinkybių buvimą. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad asmuo po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdamas duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 38 straipsniu 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
R. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
1) už nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, – 50 Eur (penkiasdešimt eurų) baudą;
2) už nusižengimą, numatytą ANK 423straipsnio 1 dalyje, – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;
3) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. G. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 19109101162.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.