Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1590-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-10
Bylos Nr.
e1-1590-476/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
E. K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1590-476/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12698-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 10 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2020 m. kovo 18 d., vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš J. V., tai yra grėbliu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame peties sąnaryje, žąstuose, kairio smilkinio spenio srityje, kairės alkūnės duobėje, gilų odos nubrozdinimą kairėje ausyje, tuo nukentėjusiam J. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad du mėnesius, iki 2020 m. kovo 18 d., jis gyveno sodyboje pas savo motinos R. K. sutuoktinį J. V.. Apie 2020 m. kovo 15 d. jis su J. V. pradėjo pyktis, nes šis ėmė aiškinti kaip jam gyventi, ką dirbti, priekaištaudavo. E. K. pas jį dirbdavo tai, ką pats norėdavo, tačiau paskui J. V. jam pradėjo darbus nurodinėti. 2020 m. kovo 18 d. vakare, jiems būnant virtuvėje, J. V. pradėjo jam priekaištauti, kad jis nieko nedirba ir, pasak jo, yra kažkuo netinkamas. Jam pasakęs, kad neaiškintu, E. K. susidėjo į kuprinę savo daiktus ir ruošėsi išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). J. V. pareiškė, kad niekur jam neleis išvažiuoti. Konflikto metu E. K. jį stipriai pastūmė į šoną. Matė, kad J. trenkėsi šonu į stalą, užvirsdamas ant jo. Paskui jis pats atsistojo ir pasakė, kad vis tiek neleis jam niekur eiti. Kai antrą kartą jis pastojo jam kelią, E. K., stvėręs jį, vėl nubloškė link stalo. Šis nuvirto po stalu ir atsitrenkė į ten esančius daiktus. Pasiėmęs savo kuprinę, E. K. išėjo. Pilnai pripažįsta kaltę, kad savo neteisėtais veiksmais J. V. sukėlė nežymų kūno sužalojimą. Paskui jis užėjo pas artimiausią kaimyną S. P. cigarečių ir dar būdamas susinervinęs, jam prisipažino sumušęs J. V. Apie įvykio aplinkybes jam nesakė. Iš S. P. nuėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini) autobusų stotelę ir paskutiniu autobusu išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Žino, kad J. V. vėliau mirė. Pripažįsta, kad nežymus kūno sužalojimas J. V. buvo padarytas jo tyčiniais veiksmais (b. l. 116-119).

Papildomos apklausos metu E. K. parodė, kad 2020 m. kovo 18 d. vakare, kiek buvo valandų nepamena, jie pradėjo konfliktuoti, nes J. V. jam priekaištavo, kad jis niekuo jam nepadeda. Kai, pasiėmęs savo daiktus, E. K. norėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), šis nenorėjo jo išleisti. Pirmos apklausos metu nurodė, kad jį du kartus pastūmė, tačiau išties jo nestūmė, o sudavė grėbliu. Kur pataikė gerai nematė ir negali nurodyti, mano, kad į įvairias kūno vietas. Galėjo suduoti apie 5 smūgius, taip kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. E. K. pradėjo rėkti, kad jį gelbėtų. Susirinkęs savo daiktus, E. K. išėjo. Dar užėjo pas J. V. kaimyną P., nes norėjo paprašyti parūkyti. Šiam pasakė, kad išvažiuoja į (duomenys neskelbtini), nes susipyko su J., pasakė kad J. V. „biški gavo į kuprą“. Jie parūkė ir jis išėjo. Iš pradžių davė kitokius parodymus, nes galvojo, kad dėl to bus švelnesnė atsakomybė, tačiau šiuo metu duoda teisingus parodymus, savo kaltę pilnai pripažįsta. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su arešto bausme (b. l. 127-130).

Kaltinamojo E. K. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę taip pat įrodo:

Liudytojos R. M. B. parodymai, kad jos tėvas J. V. gyveno (duomenys neskelbtini) su antra žmona R. V.. 2019 metų spalio mėnesį R. išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) ir jos tėvą paliko gyventi vieną. R. iš ankstesnių santykių turėjo tris sūnus – E., A. ir E. K.. Šie kartu negyvena su jos tėvu, tačiau dažnai lankydavosi jo namuose. Tėvas sirgo astma, gydėsi nuo tuberkuliozės. Jai atvykus, jis skųsdavosi, kad jam sunku kvėpuoti. Pas medikus tėvas nesilankė. Jis gyveno ūkiniame pastate, kuris yra pritaikytas gyventi. 2020 m. kovo 19 d. ji paskambino J. V. ir pasakė, kad rytoj atvažiuos. Pasiteiravus kaip jo sveikata, jis pasakė, kad guli sudaužytas. Sakė, kad jį 2020-03-18 vakare sumušė E. K., skauda dešinį šoną ir dešinį petį, sunku judėti. J. V. sakė, kad apie tai policijos ar medikų neinformavo. Ji tą pačią dieną nuvažiavo aplankyti tėvo. Jis gulėjo lovoje, minėjo, kad guli sudaužytas. Pasakojo, kad E. girtas atėjo į jo namus, pradėjo ant jo šaukti, buvo agresyvus, rankose turėjo metalinį grėblį, su kurio kotu J. V. daužė per šonus. Kiek kartų sudavė, ji nežino. J. V. teigimu, jis pats nesuprato, dėl kokios priežasties jį mušė. Jos žiniomis E. ir jos tėvas nekonfliktuodavo, gyveno tėvo sodyboje, tačiau atskiruose pastatuose. Ji iškvietė GMP. Tėvą medikai apžiūrėjo ir įvertinę jo būklę, pasiūlė vykti į ligoninę detalesnei apžiūrai. Tėvas, būdamas sąmoningas, raštiškai atsisakė vykti iš namų. Jam suleido vaistų nuo skausmo. Tėvo sveikatos būklei negerėjant, ji dar kartą kvietė GMP, tačiau tėvas ir vėl atsisakė vykti į ligoninę. Jis jau nesikėlė iš lovos, jo kvėpavimas buvo pasunkėjęs. Medikai įtarė, kad kažkas su plaučiais, tačiau dėl jo atsisakymo diagnozė nebuvo nustatyta. Paskutinį kartą tėvą gyvą matė 2020 m. kovo 29 d. vakare. Jis gulėjo lovoje, buvo sąmoningas, ji su juo kalbėjo. Jis skundėsi šono skausmu. Pas tėvą sugrįžo 2020 m. kovo 30 d. apie 9:00 val., ir lovoje rado jį negyvą. Paskambino policijai ir medikams. Pareigūnams ji paaiškino visas aplinkybes, kad tėvas buvo sumuštas bei pateikė pareigūnams grėblį, su kuriuo jis buvo sumuštas. E. K. ji nei prieš įvykį, nei po jo nematė (b. l. 70-73).

Liudytojo S. P. parodymai, kad jo sodyba yra priešais J. V. sodybą. Ten gyvena jau daug metų. J. gyveno kartu su žmona R. V., kuri šiuo metu yra užsienyje. Maždaug prieš keturis mėnesius pas J. V. pradėjo gyventi E. K., kuris yra R. sūnus iš ankstesnių santykių. Vyrai gyveno atskiruose patalpose. J. gyveno ūkiniame pastate, o E. gyvenamajame name. Kai E. atsikraustė, S. P. pas J. mažai lankėsi, todėl nežino, kaip jis ten gyveno. Su E. taip pat mažai bendravo. Tiksliai nepamena, kada atėjo girtas E. K., kuris jam pasakė, kad "seniui pagaliu užvarė į nugarą". Jis dar kažką murmėjo, tačiau jis su juo neturėjo laiko kalbėti, nes šis buvo visiškai girtas. Kadangi E. ir blaivus nusikalba, o tuo metu buvo girtas, jo kalbomis jis ir nepatikėjo. J. paskutinį kartą matė jo mirimo išvakarėse. J. pusiau sėdomis buvo savo lovoje. Paklaustas, kaip sveikata, jis pasakė, kad nėra gerai, skauda šonus. J. sakė, kad E. jį sumušė. Jis pasakė, kad jam jokios pagalbos nereikia. E. namuose tuo metu nebuvo. Jis E. paskutinį kartą matė būtent tą dieną, kai jis jam pasakė, kad sumušė J. (b. l. 80-83).

Šiaulių AVPK Raseinių r. PK RS vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. kovo 30 d., apie 9.08 val., Šiaulių AVPK Raseinių r. PK buvo gautas R.M. B. telefoninis pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namie, lovoje rado mirusį tėvą J. V., 85 m. amžiaus, kuris sirgo, nesenai buvo sumuštas ir gydėsi. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme esančiame ūkiniame pastate įrengtoje patalpoje, lovoje rastas J. V., (duomenys neskelbtini), lavonas. Ant J. V. kūno akivaizdžių sužalojimų nesimatė, bet jo dukra R. M. B. paaiškino, kad jos tėvas 2020 m. kovo 18 d. buvo stipriai sumuštas posūnio E. K.. R. M. B. nurodė iš tėvo sužinojusi, kad E. K. jį sumušė grėbliu (b. l. 27-30).

Įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros rezultatai. Apžiūros metu paimtas J. V. lavonas, J. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. 14902051 ir grėblys, kurio kotas nulūžęs (b. l. 31-41).

Daiktų apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuoti iš įvykio vietos paimto grėblio su nulūžusiu mediniu kotu apžiūros rezultatai (b. l. 55-59). Apžiūrėtas grėblys saugojamas Šiaulių AVPK Daiktų saugykloje, esančioje Purienų g. 48, Šiauliuose (b. l. 60).

Specialisto išvada, kurioje Nr. M53/2020(10) konstatuota, kad mirtis įvyko nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, pasireiškusios pasieninėmis dešinio plaučio sąaugomis, židinine pneumofibroze, židinine emfizema, kazeozine nekroze su antrakoze, plaučių limfmazgių fibroze, antrakoze, pūlingu plaučių uždegimu, kas komplikavosi pokyčiais širdyje, traktuojamais kaip plautinė širdis, t.y. dešinių ertmių išsiplėtimas, smulkiažidininė fibrozė, esant skilveliniam indeksui - 0,90, lėtinis veninis kepenų pilnakraujiškumas, pūlingu plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Mirtis galėjo įvykti 1-2 paros iki tyrimo pradžios, nes tam neprieštarauja stiprus lavono raumenų sustingimas, 2 lavondėmių stadija, puvimo nebuvimas. Lavone rasti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešiniame peties sąnaryje, žąstuose, kairio smilkinio spenio srityje, kairės alkūnės duobėje, gilus odos nubrozdijimas kairėje ausyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, neatmetama, ir tokio pobūdžio, kaip pateiktas tyrimui, grėblio dalimis penkiais smūgiais, apie 10-14 parų iki mirties ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. J. V. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 52-54).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis E. K. 2020 m. kovo 18 d., smurtavo prieš J. V., tai yra grėbliu sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame peties sąnaryje, žąstuose, kairio smilkinio spenio srityje, kairės alkūnės duobėje, gilų odos nubrozdinimą kairėje ausyje, tuo nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo E. K. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis nedirba (b. l. 158), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 159), neteistas (b. l. 137-140), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 151-157), (b. l. 50).

Prokuroras siūlo E. K. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, skirti 24 parų arešto bausmę.

Kaltinamasis E. K. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme, jos dydžiu sutiko (b. l. 164-166).

Kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam E. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į E. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 19.25 val. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d., 15.15 val. (vieną parą) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad galutinė arešto bausmė yra 15 (penkiolika) parų.

Išaiškinti E. K., kad nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti bausmę, administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Nuteistajam per 7 dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, ši įstaiga kreipiasi į policiją dėl nuteistojo paieškos paskelbimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. K. palikti galioti kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam E. K., jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Raseinių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irena Narbutienė