- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 1N-53/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atmestas S. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendžiu Investicinės akcinė bendrovės „Investicinė Kauno holdingo kompanija (toliau - IAB „IKHK“) vadovai V. K. ir J. B. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį dėl jiems patikėto ir jų žinioje buvusio bendrovės didelio turto išvaistymo.
Kauno apygardos prokuratūroje 2010 m. vasario 17 d. buvo gautas S. R. skundas, kuriuo buvo prašoma atlikti išsamų tyrimą ir atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2003 m. liepos 30 d. nuosprendis dėl tų asmenų, kurie, jo nuomone, buvo susiję su Investicinės Kauno Holdingo kompanijos veikla.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Betingis 2010 m. kovo 26 d. nutarimu skundą atmetė.
Šalies argumentai
S. R. kreipėsi į Generalinį prokurorą prašydamas atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje.
Generalinis prokuroras 2010 m. balandžio 21 d. nutarimu atsisakė pradėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-51/2003 procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Pareiškėjas S. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 447 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjo S. R. skundą atmetė. Nutartyje nurodė, kad pareiškėjo S. R. pareiškime Generalinei prokuratūrai nenurodyta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nuosprendį, ir kurios būtų pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį bei Generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimą, o visą medžiagą kartu su byla perduoti Generaliniam prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimo organizavimui.
Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, nes teismas neįvertino jo skunde išdėstytų motyvų, argumentų ir faktų dėl Generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo ir neįpareigojo prokuratūrą atlikti pareigos – ištirti ir išspręsti dėl nukentėjusiųjų asmenų nuo valstybės institucijų atstovų veiklos, valstybės valdžios neteisėtų aktų, apginti viešąjį interesą ir kartu jo pažeistas teises ir interesus bei padarytos žalos atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį. Be to, teismas neįvertino ir nenustatė faktų, ar UAB „V“ ir UAB „B“ atstovų veiksmais nebuvo padaryta žala IAB „IKHK“ kreditoriams, taip pat ar UAB „V“ ir UAB „B“ atstovų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių.
Pareiškėjo teigimu, nauji įrodymai ir faktai nagrinėjamoje byloje yra tie, kad aukščiau minėti asmenys, yra G. P. bendrininkai baudžiamojoje byloje Nr. 1-135/2008. Be to, baudžiamosiose bylose, kuriose kaltinamuoju yra G. P., jis nepagrįstai yra nepripažintas nukentėjusiuoju. Jis taip pat nukentėjo nuo neteisėtų šio asmens veiksmų, o institucijos, vesdamos kaltinimą prieš G. P., ir teismas, nuteisdamas šį, nesidomėjo ir neįrodė, ir neatsakė IAB „IKHK“ kreditoriams (jam būnant vienam iš jų), kur panaudota, kokiu būdu išvaistyta 24 000 000,00 Lt suma.
Pareiškėjo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ir tai, kad Generalinė prokuratūra nesiėmė ir nesiima atitinkamų priemonių, jog būtų tinkamai užtikrintas viešasis interesų gynimas, kadangi nepagrįstai buvo atmesti jo skundai Kauno apygardos prokuratūroje bei Generalinėje prokuratūroje. Pareiškėjo teigimu, dėl šių institucijų neteisėtos veiklos už IAB „IKHK“ indėlininkų lėšas buvo įgyti nekilnojamojo turto objektai, o ne atsikaityta su kreditoriais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde dėsto, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad nėra aplinkybių, sąlygojančių pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Visų pirma, pareiškėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra liudytojų, kurių parodymai būtų pagrindas suabejoti įrodymų tikrumu. Pareiškėjo teigimu, liudytojo K. J. J. parodymai yra tikri. Pastarasis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose kitose bylose, todėl ir šioje jis turi būti įtrauktas į procesą. Antra, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir teismo piktnaudžiavimas pasireiškė tuo, kad šie žinojo apie neteisėtą IAB „IKHK“ veiklą, kadangi joje dalyvavo, be to, Generalinė prokuratūra sąveikaudama su UAB Inkaro holdingu perdalinat turtą, priklausantį IAB „IKHK“ indėlininkams atliko nekilnojamojo turto pirkimus. Pareiškėjo nuomone, šie teisėsaugos institucijų veiksmai liudija Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Visuotinės žmogaus tiesių deklaracijos 17 dalies 2 punkto, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnio 1 dalies pažeidimus.
Pareiškėjo įsitikinimu, jo baudžiamąją bylą nagrinėjęs apygardos teismo teisėjas buvo šališkas, kadangi atsisakė tenkinti jo prašymą iškvieti liudytojus L. P. ir K. J. J.
Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje pareiškėjo S. R. atstovė advokatė I. Maldeikienė prašo pareiškėjo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. R. skundas atmetamas.
Kaip matyti iš pareiškėjo S. R. skundo, iš esmės pagrindinis jo argumentas, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, yra Generalinės prokuratūros ir teismo nusikalstamas piktnaudžiavimas, jo nuomone, pasireiškiantis tuo, kad Generalinei prokuratūrai ir teismui buvo žinoma apie neteisėtą IAB ,,IKHK“ veiklą, kurioje pačios šios institucijos dalyvavo, tačiau jos nieko nedarė. S. R. nuomone, minėtos institucijos neatliko savo pareigos, netyrė jo pateiktos medžiagos ir neišsiaiškino, kur ir kokiu būdu buvo išvaistyti pinigai, nenustatė kitų galimų bendrininkų, taip apgindami viešąjį interesą, ir dėl to buvo pažeistos jo teisės ir jam padaryta turtinė žala. Tai yra, S. R., prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip galima suprasti iš jo skundo turinio ir dėstomų argumentų, remiasi BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais pagrindais atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių - ikiteisminį tyrimą pareigūnų ir teismo nusikalstamas piktnaudžiavimas. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjame skunde išdėstyti argumentai yra beveik identiški jau išnagrinėtame skunde Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimas. S. R., skųsdamas Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat tvirtino, jog valstybės institucijos žinojo apie neteisėtą IAB ,,IKHK“ veiklą, kurioje pačios dalyvavo, ir nesiėmė jokių konkrečių ir efektyvių priemonių užkirsti kelią neteisėtai IAB ,,IKHK“ veiklai ir dėl šios veiklos (neveikimo) atsirado pasekmės - buvo padaryta žala. Tokį valstybės institucijų elgesį laikydamas nusikalstamu piktnaudžiavimu. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs S. R. skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sutiko su Generalinio prokuroro padarytomis išvadomis ir nutarimą paliko galioti, pažymėdamas, jog S. R. skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis, dėl kurių būtų pagrindas atnaujinti baudžiamąją bylą. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir S. R. skundo argumentų atmetimo motyvais. Vilniaus apygardos teismas tinkamai išanalizavo baudžiamosios bylos medžiagą, pateiktus S. R. dokumentus ir pagrįstai konstatavo, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, S. R. neteisus skunde teigdamas, kad apygardos teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos jo nurodytos aplinkybės, dėl to nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. S. R. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą nepripažindamas jų naujai paaiškėjusiomis.
BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriais remiasi S. R., prašydamas atnaujinti bylą, numatyti pagrindai bylos atnaujinimui - ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nusikalstami piktnaudžiavimai. Minėti pagrindai yra vada atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių tada, kai dėl šių piktnaudžiavimų buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Šiuo atveju turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo piktnaudžiavimo ir neteisėto bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimo. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo piktnaudžiavimai nesąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimo, baudžiamoji byla neatnaujinama. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo nusikalstami piktnaudžiavimai turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tačiau susipažinus su pateikta medžiaga ir baudžiamąja byla, kurioje V. K. ir J. B. pripažinti kaltais bei nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, ir teismas nusikalstamai piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas nuosprendis. Juo labiau nenustatyta, tokių duomenų nepateikė ir S. R., jog pareigūnų, teismo nusikalstamas piktnaudžiavimas įrodytas įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais. Vien S. R. skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai apie tariamą nusikalstamą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo piktnaudžiavimą, nesant jokių pagrįstų ir objektyvių, tai pagrindžiančių duomenų, BPK 444 straipsnio prasme negali būti vertinami kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas nesiremia samprotavimais, kurių nepatvirtina objektyvūs ir pagrįsti duomenys. S. R. skunde neteisus teigdamas, kad Generalinis prokuroras priėmė nepagrįstą nutarimą vien dėl to, kad neapklausė jo ir jo nurodytų liudytųjų, nors tai privalėjo padaryti, siekiant nustatyti jo nurodytas aplinkybes. Kaip teisingai pažymėta apygardos teismo nutartyje, kuria S. R. skundas atmestas, BPK nenumato prokuroro pareigos tokių pareiškimų tyrimo eigoje apklausti pareiškėją ir liudytojus. Prokuroras pats sprendžia, ar sprendimui priimti pakanka pateiktų dokumentų, ar būtina apklausti pareiškėją, liudytojus. Prokuroras, spręsdamas klausimą dėl proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pradėjimo, turi vadovautis BPK 446 straipsnio nuostatomis, kurios reikalauja, kad prokuroras įvertintų pateiktus naujus duomenis ir manydamas, kad juose yra bent viena iš BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių, priimtų nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba, neradęs pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priimtų nutarimą atsisakyti pradėti procesą. Akivaizdu, kad Generalinis prokuroras šių reikalavimų laikėsi, susipažino su S. R. pateiktais dokumentais, kita bylos medžiagas, o sprendimą atsisakyti pradėti procesą priėmė nenustatęs pareiškimo nagrinėjamo momentu esant kokių nors pagrįstų duomenų apie galimą S. R. pareiškime nurodytų BPK 444 straipsnyje numatytų aplinkybių buvimą. Lietuvos apeliaciniam teismui, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, S. R. pridėtais dokumentais prie pareiškimo, skundų, naujais jo pateiktais dokumentais, abejonių dėl Generalinio prokuroro nutarimo pagrįstumo nekyla. Pradėti procesą manant, kad gali būti bent viena BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 – 3 punktuose numatyta aplinkybė, į kurias apeliuoja skunde S. R., prašydamas atnaujinti procesą, kaip ir kitos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktuose nurodytos aplinkybės, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog Generalinėje prokuratūroje jau buvo tirtos aplinkybės, susijusios su IAB „IKHK“ bei D. P. veiksmų tyrimu, pagal K. J. J. skundą. Generalinio prokuroro 2007 m. gegužės 24 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir šis nutarimas yra įsiteisėjęs, o kažkokių naujų pagrįstų duomenų, kurie nebuvo žinomi tuo metu, nėra gauta.
Atmestinas ir S. R. skundo teiginys dėl šališko teismo. Šiam teiginiui pagrįsti S. R. nenurodė jokių pagrįstų argumentų, todėl jis yra nepagrįstas ir deklaratyvus.
Lietuvos apeliacinis teismas negali neatkreipti dėmesio ir į tai, kad Generalinis prokuroras ir apygardos teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog S. R. aukščiau nurodytoje byloje net nėra proceso dalyvis, kuris turi teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. BPK 446 straipsnyje išvardintų proceso dalyvių sąrašas yra išsamus. Minėto straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui gali paduoti nuteistasis, išteisintasis, jų gynėjai ir atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.
Remiantis išdėstytais motyvais, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismas pareiškėjo S. R. skundą dėl Generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo atmetė pagrįstai. Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, kuria S. R. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro 2010 m. balandžio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.