- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2YT-4020-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00342-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., R. J., E. S.
- Advokatai
- Birutė Šepetauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. B., R. J., E. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (t. 1, el. b. l. 1–6).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. P. K. Po tėvo mirties pareiškėjas, taip pat jo brolis A. K. ir sesuo N. B. palikimo atsisakė, nes siekė, kad visą turtą paveldėtų motina. M. V. K. palikimą po sutuoktinio A. P. K. mirties priėmė pateikdama dėl to pareiškimą notarui, gavo paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini) su įmoka už šį žemės sklypą bei pinigus investicinėje sąskaitoje. Paveldimo teisės liudijimo išdavimo metu nebuvo žinoma apie tai, kad tėvas turėjo ir 2,6500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl dėl jo paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Žemės sklypo pareiškėjas pradėjo ieškoti tik po to, kad mamos dokumentuose rado seną žemės sklypo planą, patvirtinantį apie tai, kad tėvas turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi siekia paveldėti ir šį žemės sklypą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina priėmė savo sutuoktinio palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, t. y. ir šį žemės sklypą.
Nurodo ir tai, kad jo motina V. K. mirė (duomenys neskelbtini) gyvendama pas jį. Jam buvo žinoma, kad registruotino turto jo motina neturėjo, todėl jis pareiškimo dėl palikimo priėmimo po motinos mirties notarui nepateikė, tačiau visą mamos turėtą kilnojamąjį turtą pradėjo faktiškai valdyti iš karto po jos mirties. Kaip pradėtą valdyti turtą nurodo dar iki santuokos mamos turėtą samtį su jos inicialais, jos maldaknygę, rožinį, įvairias asmenines ir šeimos nuotraukas bei dokumentus. Kadangi notarui pareiškimo nepadavė, negali pateikti dokumento, patvirtinančio, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti iš karto po mamos mirties. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Suinteresuoti asmenys E. B., R. J., E. S. su pareiškimu sutinka. Sutikimas grindžiamas šiais argumentais. Šeimoje buvo sutarta, kad palikimą po mamos mirties paveldi jos sūnus S. K. Patvirtino, kad pareiškėjo nurodomi daiktai – senovinis senelės samtis, kuriuo semdavo aguonpienį Šv. Kūčių vakarą, maldaknygė, rožinis, yra senelės V. K. daiktai, kuriuos užvaldė pareiškėjas. Atsižvelgę į tai, sutinka, kad pareiškėjo prašomas juridinis faktas būtų nustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo motina V. K. po sutuoktinio A. P. K. mirties priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas yra mirusių A. P. K. ir V. K. sūnus. Pareiškėjas, kaip mirusios V. K. įpėdinis pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, priėmė V. K. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
(Duomenys neskelbtini) susituokė A. P. K. ir V. S., po santuokos – K. (t. 1, el. b. l. 9). A. P. K. mirė (duomenys neskelbtini), V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 10–11). Gimimo ir santuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėjas, taip pat A. K. ir N. B. yra A. P. K. ir V. K. vaikai (t. 1, el. b. l. 12, 14–15, 17). A. K. mirė (duomenys neskelbtini), N. B. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 13, 16). Suinteresuoti asmenys E. B., R. J. ir E. S. yra mirusių N. B. ir A. K. vaikai ir V. K. ir A. P. K. vaikaičiai (t. 1, el. b. l. 51–54). Išrašas iš testamentų registro patvirtina, kad po V. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, el. b. l. 42–43). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad A. P. K. priklausė nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo V. K. A. P. K. vardu yra registruotas 2,6500 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 18–27). Fotonuotraukos, kuriose matyti samtis su inicialais VS, rožinis, maldaknygė, asmeninės nuotraukos bei žemės sklypo planas A. P. K. vardu, patvirtina pareiškėjo užvaldytą turtą, likusį po V. K. mirties (t. 1, el. b. l. 32–35). A. P. K. paveldėjimo byla patvirtina, kad po A. P. K. mirties V. K. (duomenys neskelbtini) pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties. Mirusiojo vaikai – A. K., S. K. ir N. B. palikimo nepriėmė. (Duomenys neskelbtini) V. K. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į turtą, paveldėtą po A. P. K. mirties (t. 1, el. b. l. 74–95).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl palikimo priėmimo po A. P. K. mirties
A. P. K. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui (toliau – 1964 m. CK), todėl taikytinos šio kodekso normos. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptarti A. P. K. paveldėjimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. P. K., jo sutuoktinė ir pareiškėjo motina V. K. (duomenys neskelbtini) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie plikimo priėmimą po sutuoktinio mirties, kas leidžia spręsti, kad ji palikimą priėmė 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – pateikdama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. (Duomenys neskelbtini) V. K. išduotas ir paveldėjimo teisės liudijimas į dalį turto, paveldėtą po sutuoktinio mirties. Apie sutuoktinio turėtą 2,6500 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) V. K. nežinojo, todėl nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į šį turtą. Terminas, iki kurio gali būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams į paveldimą turtą, nenustatytas, jis išduodamas įpėdiniui jo pareikalavus (1964 m. CK 599 straipsnio 1–2 dalys). Tai leidžia spręsti, kad V. K. įpėdinis gali bet kada gali kreiptis į notarą, prašydamas V. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir į 2,6500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, būdamas V. K. įpėdiniu pagal įstatymą, gali kreiptis į notarą ir gauti papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtinantį, kad V. K. yra paveldėjusi ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl V. K. paveldėjimo apimties po jos sutuoktinio mirties, toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.???
Teismas nutraukia bylą jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgus į tai, šioje dalyje civilinė byla nutrauktina.
II. Dėl palikimo priėmimo po V. K. mirties
V. K.
mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – 2000 m. CK), todėl taikytinos šio kodekso normos. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, pateiktų paveldėto turto nuotraukų matyti, kad S. K. aktyviais veiksmais iš karto po motinos mirties užvaldė jos turėtą kilnojamąjį turtą – šeimos relikvijas, nuotraukas, dokumentus, remdamasis užvaldytu turtu aktyviai ieškojo dokumentuose nurodyto turto – žemės sklypo, kreipėsi dėl jo paveldėjimo. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs jo veiksmai, nukreipti į palikėjos turtą iš karto po jos mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas S. K. palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 18,88 Eur, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Likusioje dalyje civilinę bylą Nr. e2YT-4020-743 (teisminio proceso Nr. 2-27-3-00342-2022-9) nutraukti.
Priteisti iš S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,88 Eur (aštuoniolika eurų 88 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.