Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei, gynėjoms advokatėms Aleksandrai Voskoboinikovai, Daivai Rocevičienei, nukentėjusiajam V. K., nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui J. K. ir VTAT įgaliotam atstovui Airidui Vitkevičiui, kaltinamojo įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V. (S. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, vadovaujantis LR BK 82 str. 1d. 1p., 82 str. 1d. 5p., 87 str. 1d., 87 str. 2d. 2p., 87 str. 2d. 5p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimą bei 10 mėnesių tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

Kaltinamasis S. V. panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą: jis, 2012 m. kovo 10 d., apie 21.30 val., ties Naujakiemio g. 6 namu, Klaipėdos m., pasivijo einantį V. K. ir pareikalavo atiduoti striukę, kurią pastarasis vilkėjo. Nukentėjusiajam atsisakius atiduoti striukę, S. V. pagrasino sumušti ir siekdamas įbauginti V. K. parodė kišenėje turimo peilio rankeną, bei pakartojo reikalavimą atiduoti striukę. V. K. išsigandęs grasinimų ir peilio, nusirengė ir padavė savo striukę S. V.. Tokiu būdu S. V., grasindamas panaudoti fizinį smurtą bei panaudojęs peilį iš V. K. pagrobė jo tėvui J. K. priklausančią striukę „Nike" 300 Lt vertės.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusįjį V. K. jis anksčiau nepažinojo. Nukentėjusysis 2012-03-10 vakare ėjo kartu su maždaug dešimčia žmonių, kurių tarpe buvo ir jo pažįstamas, todėl jis kartu su pažįstamomis M. ir V. jį sekė nuo „Akropolio“ parduotuvės. Nukentėjusysis turėjo gražų megztinį- striukę, todėl jis liepė jį atiduoti jam arba parduoti. Nukentėjusysis nesutiko, todėl jis pagrasino, sakydamas, kad jam jei neduos, jam bus blogai. Nukentėjęs pats atidavė megztinį- striukę, kai nukentėjusiojo draugė R. paskatino atiduoti. Peiliu jis nukentėjusiajam negrasino, peilio su savimi jis neturėjo, grasindamas nukentėjusiajam jis rankas laikė kišenėse. Po įvykio praėjus maždaug 3-4 dienoms, policijos pareigūnai iš jo paėmė pagrobtą megztinį-striukę.

Kaltinamojo S. V. įstatyminė atstovė A. V. parodė, kad ji viena augina sūnų, kurio tėvas miręs. Sūnus pamokas prastai lanko, jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Ji sutinka atlyginti padarytą žalą, dėl sūnaus tokio elgesio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo nepilnamečio S. V. kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis nepilnametis V. K. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su draugais buvo su draugas „Akropolyje“ ledo arenoje. Išėjęs iš „Akropolio“, jis pastebėjo, kad jį su draugais seka kaltinamasis kartu su keturiais asmenimis. Kaltinamasis autobusų stotelėje priėjęs prie jo paklausė, ar striukė „Nike“, jis atsakė, kad ne ir su draugais įlipo į atvažiavusį autobusą. Kaltinamasis su draugais įlipo į tą patį autobusą. Iš autobuso tame pačiame sustojime išlipo ir kaltinamasis. Einant Naujakiemio gatvėje esančia alėja, jį pasivijęs kaltinamasis pareikalavo atiduoti striukę. Jis kažką turėjo vienoje rankoje, jis matė išsikišusią rankeną. Jam buvo panašu, kad tai buvo atlenkiamas peilis, kurio geležtė buvo kišenėje, o rankoje prie kišenės laikė peilio rankeną. Jis išsigandęs, kad jam įdurs peiliu, atidavė kaltinamajam striukę. Jo draugas V. G., buvęs šalia jo įvykio metu, jam sakė, kad matė, kaip kaltinamasis peilį iš kišenės buvo išsitraukęs ir vėl įsikišo į kišenę. Įvykio metu buvo tamsu, įvykio vieta nebuvo gerai apšviesta. Striukė buvo pirkta užsienyje, ją jam buvo parvežęs tėtis.

Nukentėjusiojo nepilnamečio V. K. įstatyminis atstovas J. K. parodė, kad po įvykio sūnus pasidarė uždaras, bijo eiti į treniruotes, sėdi namuose prie kompiuterio. Jis prašo iš kaltinamojo priteisti 300 Lt turtinę žalą ir 15000 Lt neturtinę žalą.

Liudytoja nepilnametė M. N. parodė, kad įvykio metu ji ir draugė V. buvo kartu su kaltinamuoju. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis nukentėjusiojo pareikalavo atiduoti striukę. Tuo metu ji nuo kaltinamojo buvo maždaug už 3-4 metrų. Ji nematė, kad kaltinamasis būtų kokiu nors įrankiu grasinęs nukentėjusiajam. Peilio pas kaltinamąjį ji nematė. Pareikalavus striukės, nukentėjusysis pats kaltinamajam jį atidavė. Kam kaltinamajam reikėjo striukės, ji nežino. Kad kaltinamasis nešiotų nukentėjusiojo striukę, ji nematė.

Liudytojas nepilnametis V. G. parodė, kad įvykio dieną jis su nukentėjusiuoju ir draugėmis S. bei E. ėjo iš prekybos centro „Akropolis“, kai pastebėjo, kad juos seka kaltinamasis su draugais. Išlipus iš autobuso, jis girdėjo, kaip kaltinamasis nukentėjusiajam liepė atiduoti striukę, bei, kad bet šis atsakė, kad neatiduos. Vėliau, paėjus truputį kelio, girdėjo, kaip kaltinamasis dar kartą liepė nukentėjusiajam atiduoti striukę. Šiam neatidavus, jis matė, kaip kaltinamasis išsitraukė iš kišenės atlenkiamą peilį, atsilenkė jo geležtę ir vėl įsidėjo į kišenę. Jis mano, kad nukentėjęs atidavė striukę, išsigandęs peilio. Jis įvykio metu nukentėjusiajam nesakė apie gąsdinimą peiliu. Apie matytą peilį jis nukentėjusiajam pasakė po to, kai šis atidavė kaltinamajam striukę. Merginos – E., S., R. buvo toliau nuo jų, jie tą dieną buvo su jomis susipažinę.

Liudytoja nepilnametė R. L. parodė, kad ji įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju V. ir draugėmis ėjo nuo „Akropolio“ namo link. Ji girdėjo, kaip kaltinamasis liepė nukentėjusiajam atiduoti striukę, tačiau šis neatidavė. Girdėjo, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajam, kad jei neatiduos striukės, jam bus blogai. Ji matė, kaip tai pasakęs kaltinamasis iš kišenės išsitraukė įrankį – jos manymu atlenkiamą universalų įrankį, kuriame yra ir peilis ir žirklutės, atlenkė jį ir atlenktą įsikišo į kišenę. Ji, bijodama, kad nukentėjusiojo nepadurtų, liepė nukentėjusiajam atiduoti striukę. Peilis buvo ištrauktas prašymo atiduoti striukę metu. Kaltinamojo kompanijoje buvo dvi panelės ir du vaikinai.

Liudytoja nepilnametė E. B. parodė, kad įvykio metu ji kartu su E. buvo už kelių metrų nuo įvykio vietos. Ji tik matė, kaip nukentėjusysis kaltinamajam atidavė striukę, tačiau kad grasintų peiliu – to nematė. Kaltinamąjį ji pažįsta iš matymo.

Liudytoja nepilnametė S. E. parodė, kad ji pažįsta nukentėjusįjį. 2012-03-10 apie 21.30 val. ji su E. ėjo Naujakiemio g. esančia alėja, priekyje jų ėjo nukentėjusysis su draugėmis, kaltinamasis su draugais. Ji matė, kaip visi sustojo ir nukentėjusysis kaltinamajam atidavė savo striukę. Įvykį ji stebėjo, būdamas maždaug už 2 metrų nuo įvykio vietos. Kad kaltinamasis būtų turėjęs peilį, ji nematė.

Liudytoja nepilnametė V. P. parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį apie metus laiko. Įvykio dieną ji girdėjo, kaip kaltinamasis prašė nukentėjusiojo parduoti jam džemperį, o šis nesutiko. Kodėl vėliau nukentėjusysis atidavė džemperį, ji nežino. Pas kaltinamąjį peilio ji nematė, tik matė, kad šis turėjo žiebtuvėlį ir raktus. Kodėl ji ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad kaltinamasis įvykio metu turėjo žiebtuvėlį, nežino.

Iš 2012-03-21 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis iš jam pateiktų nuotraukų atpažino nuotraukoje kaltinamąjį S. V., kuris 2012-03-10 pagrobė jo striukę (T. 1., b.1. 36-39).

Iš 2012-03-21 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. V. pateikė juodos spalvos striukę (T. 1., b.l. 44), kuri apžiūrėta 2012-03-27 apžiūros protokolu (T. 1., b.l. 45-47), nutarimu perduota saugoti Klaipėdos m. 2 PK saugojimo kamerai (T. 1., b.l. 51, 52).

Iš 2012-03-27 daiktų atpažinimo protokolo matyti, kad nukentėjęs J. K. iš atpažinimui pateiktų trijų striukių atpažino savo striukę, kurią kaltinamasis S. V. buvo iš jo pagrobęs (T. 1., b.l. 48-50). Tai buvo ta pati striukė kuri buvo išimta iš kaltinamojo S. V..

Aptarti įrodymai: kaltinamojo dalinis prisipažinimas, nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, daiktų atpažinimo protokolas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis S. V. pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiojo striukę. Nors kaltinamasis neigia nukentėjusiajam grasinęs peiliu, nurodo peilio su savimi įvykio metu neturėjęs, tačiau tai paneigia liudytojai V. G. ir R. L., kurie nurodo matę, kaip kaltinamasis grasinimo metu išsitraukė iš kišenės sulenkiamą peilį, atlenkė jo geležtę ir atlenktą peilį įsikišo į kišenę. Netikėti šių liudytojų nuosekliais parodymais, teismas neturi pagrindo. Tokį peilio demonstravimą grasinimo metu teismas vertina kaip kaltinamojo pasirinktą būdą, nukentėjusiojo pasipriešinimui palaužti. Teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų M. N., S. E., V. P., teigiančių, kad įvykio metu kaltinamasis neturėjo peilio, parodymus teismas vertina, kaip šališkus, duotus kaltinamojo naudai, nes šie liudytojai yra kaltinamojo pažįstami.

Ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Teismų praktikoje Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. įvardintų nusikaltimo įrankių panaudojimu laikomas ne tik tiesioginis nusikaltimo įrankio - peilio, ginklo ar kito specialiai žalojimui pritaikyto daikto - panaudojimas, bet ir grasinimas jį panaudoti, kuris gali pasireikšti žo­džiu, ges­tais, aki­vaiz­džiu de­monst­ra­vi­mu, užuo­mi­no­mis panaudoti turimą nusikaltimo įrankį. S. V. grasino nukentėjusiajam V. K. peiliu, išsitraukdamas jį iš kišenės, atlenkdamas jo geležtę ir atlenktą peilį įsidėdamas į kišenę. Peilis plėšimo metu buvo panaudotas kaip psichinio smurto priemonė. Gra­si­ni­mas buvo re­a­lus. Gra­si­ni­mas lai­ko­mas re­a­liu, kai jis eg­zis­tuo­ja ob­jek­ty­viai, ne­ap­si­ri­bo­jant tik nu­ken­tė­ju­sio­jo su­vo­ki­mu. Nu­ken­tė­ju­sy­sis re­a­laus gra­si­ni­mo ap­lin­ky­bes su­vo­kia, ver­tin­da­mas už­puo­li­ko fi­zi­nį pra­na­šu­mą, nu­si­kal­ti­mo įran­kių, su­tei­kian­čių ar su­da­ran­čių to­kio pra­na­šu­mo įspū­dį, tu­rė­ji­mą, už­puo­li­mo ne­ti­kė­tu­mą ir gra­si­ni­mui pa­lan­kią si­tu­a­ci­ją. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta tamsiu paros metu, esant blankiam apšvietimui, teismas daro išvadą, kas šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės su­kū­rė V. K. si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra bau­gi­nan­ti, ke­lian­ti ne­ri­mą ir sau­gu­mo trū­ku­mą. Grasinimas nukentėjusiajam buvo išreikštas ir žodžiais ir gestais, nukentėjusysis išsigando galimai realiai kilsiančių neigiamų pasekmių, kad jį kaltinamasis gali sužaloti peiliu.

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. įrodyta. Nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. kaip svetimo turto pagrobimas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, kaip įbauginimo priemonę – peilį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo nepilnamečio V. K. įstatyminis atstovas J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 300 Lt turtinės žalos, t.y. pagrobtos striukės vertės ir 15000 Lt neturtinės žalos (T. 1., b.l. 17). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pagrobta striukė buvo paimta iš kaltinamojo (T. 1., b.l. ). Civiliniame ieškinyje J. K. nurodo, kad atsisako paimti pagrobtą striukę, kurią nešiojo svetimas asmuo, todėl prašo priteisti turtinę žalą – 300 Lt, kuria įvertina striukę. Kaltinamojo S. V. įstatyminė atstovė A. V. sutinka atlyginti šią turtinę žalą. Teismas civilinio ieškinio dalį dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo privalo tenkinti visiškai.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., kur numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Plėšimu pažeidžiami du objektai – nuosavybė ir sveikata. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas J. K. nurodo, jog nukentėjusiajam sūnui V. K. buvo sutrikdyta sveikata, tačiau byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, kad dėl pablogėjusios sveikatos nukentėjusysis būtų kreipęsis pas medikus, pirkęs vaistus. Šioje byloje plėšimas buvo įvykdytas, nepanaudojus fizinio smurto, o tik pagrasinus panaudoti fizinį smurtą, todėl nusikalstama veika nukentėjusysis galėjo patirti tik psichinį smurtą. Nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nurodo, kad jo sūnus dėl šio nusikaltimo patyrė išliekamųjų reiškinių - nebelanko treniruočių, bijo vienas vaikščioti, tačiau pats nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu to teismui nenurodė, be to teismui nepateikti tai įrodantys dokumentai. Teismas neabejoja, kad pagrobus striukę, nukentėjusysis pergyveno, patyrė trumpalaikius dvasinius išgyvenimus – stresą, todėl neturtinė žala turėtų būti priteisiama, jos dydį mažinant, atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir įstatymo reglamentuojamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Remiantis išdėstytu, teismas mano, kad prašoma priteisti 15 000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra nepagrįsta, per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir iš kaltinamojo S. V., o šiam neturint pakankami lėšų ir turto – iš jo įstatyminio atstovo, jo motinos A. V., nukentėjusiojo naudai priteistina 1000 litų suma neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į bausmių skyrimo nepilnamečiui ypatumus (LR BK 91 str.). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes. S. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų. Jis kaltę pripažino iš dalies, nusikalto, būdamas labai jauno amžiaus – 14 metų, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo nuosavybei padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo, nelanko mokykloje pamokų, kas parodo jo polinkį nusikalsti, nenorą keisti gyvenimo būdo, nedarantį išvadų iš ankstesnio teistumo. Atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į jo elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo. Savanaudišką nusikaltimą kaltinamasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 str. 3 d., teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nepilnamečiui kaltinamajam S. V. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, nes yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Teismas netaiko kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo, nes šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, kas parodo, kad antrą kartą atidėti laisvės atėmimo bausmę jam netikslinga. Bausmės dydį kaltinamajam S. V. apsprendžia aptartos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalto nepilnametis, padarytą turtinę žalą ketina atlyginti nukentėjusiajam, skirtina žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d., 3d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi. Bausmę skirtina atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

S. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus S. V. turi būti suimtas ir pradėta vykdyti jam paskirtą bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – striukę, pagrobtą iš nukentėjusiojo V. K., saugomą Klaipėdos m. 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti, nes nukentėjusysis atsisako ją paimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 str., teismas

nusprendžia:

S. V. (S. V.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. l d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2011-11-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį, ir S. V. (S. V.) paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. V. (S. V.) kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistąjį S. V. suimti ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Priteisti iš kaltinamojo S. V. (S. V.) 300 litų turtinei žalai atlyginti ir 1000 litų neturtinei žalai atlyginti V. K. naudai. Nepilnamečiui S. V. (S. V.) neturint savarankiškų pajamų ir turto, šias sumas išieškoti iš jo įstatyminės atstovės motinos A. V..

Striukę, saugomą Klaipėdos m. 2 PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.