Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams - Žilvinui Skečioniui ir advokatui Linui Žukauskui, atsakovo atstovui Augenijui Pranui Demeniui, trečiųjų suinteresuotų asmenų – uždarosios akcinės bendrovės „Ranga“ ir L. Š. atstovui advokatui Olegui Drobitko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių lagūna“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – uždarąja akcine bendrove „Ranga“, L. Š., D.Kulerto įmone, akcine bendrove „Klaipėdos inžinerinės komunikacijos“, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovai Žilvinas Skečionis ir advokatas Linas Žukauskas skundą palaiko ir prašo jį tenkinti, paaiškino, kad kiemo statiniai turi būti padalinti proporcingai, atsižvelgiant į pastatų dalį, o ne lygiomis dalimis. Sutinka, kad 2002-12-12 pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pareiškėja nupirko 1/5 dalį kiemo statinių, nes toks įrašas apie nuosavybės teisę į kiemo statinių dalį buvo įrašytas Nekilnojamojo turto registre turto pardavėjui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2006-09-07 VĮ Registro centro Klaipėdos filialas netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų apie kiemo statinių paskirtį ir nuosavybės teisę, nes kiemo statiniai 1991-07-01 buvo inventorizuoti kaip tuo pačiu adresu esančių pastatų priklausiniai ir priklausė akcinei bendrovei „Klaipėdos inžinierinės komunikacijos“, po to įvairių sandorių pagrindu buvo įregistruota nuosavybės teisė kitiems asmenims po 1/5 dalį, nes priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (b.l. 9-10). 2006-10-24 sprendimu Nr. 326 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti ginčo sprendimą, nes kiemo statiniai tarnauja pagrindiniam daiktui, nes neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, o duomenų apie nuosavybės teises į kiemo statinius panaikinimas pažeistų kitų asmenų daiktines teises (b.l. 12-13). 1998-11-04 pažymoje apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius nenurodyta, kam nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai (b.l. 103-104). 2000-08-22 pareiškėjos atstovas kreipėsi į atsakovą su prašymu kiemo statinius, esančius adresu Dubysos g. 66 a, Klaipėdoje, paskirstyti proporcingai, pagal pastatų, esančių šioje teritorijoje, užstatytą plotą, nes šie kiemo statiniai yra pastatų priklausiniai. Atsakovas nusprendė atmesti prašymą, nes nėra pateikta bendro visų savininkų susitarimo arba teismo sprendimo. Atsisakymas atlikti veiksmus nustatyta tvarka apskųstas nebuvo (b.l. 143, 144). 2000-10-05 Registro išraše buvo nurodyta, kad kiemo statiniai po 1/5 dalį nuosavybės teise priklauso AB „Klaipėdos inžinierinės komunikacijos“, D.Kulerto įmonei, UAB „Medicinos banko lizingas“, AB „Ranga“ ir M. Š. individualiai įmonei. Iš išrašo matyti, kad statiniai buvo parduoti iš varžytynių (b.l. 96-99). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad pareiškėja 2002-12-12 pirkimo-pardavimo sutarties 6-10032 pagrindu nuosavybės teise valdo 1/5 dalį kitų statinių (inžinierinių) – kiemo statinių – kiemo aikštelės, plovyklos ir tvoros (b.l. 35-38, 68-69). Pareiškėjo atstovai patvirtino, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti tie patys duomenys. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėje byloje, kurioje UAB „Ranga“ ir L. Š. ginčijo administracinius aktus, nustatančius žemės ploto naudojamų dalių dydį, valstybinės žemės nuomos sutartis bei prašė įpareigoti UAB „Automobilių lagūna“ atstatyti plovyklą, įrodyta, kad kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso dalyvaujantiems byloje asmenims lygomis dalimis, žemės po kiemo aikštele turėjo būti išnuomota savininkams, atsižvelgiant į jų nuosavybės dalis; teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad pasikeitė šalims priklausančios aikštelės dalies dydis (b.l. 50-59, LR ABTĮ 58 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja prašo panaikinti ir išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimą, tačiau ši institucija nėra bylos šalis (LR ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą teritoriniai registratoriai yra Centrinio registratoriaus teritoriniai padaliniai, tačiau įstatymu jiems suteikta teisė tvarkyti Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, t.y. priimti sprendimus viešojo administravimo srityje. Tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėja skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, laikoma, kad tiesiogines teisines pasekmes sukelia teritorinio registratoriaus sprendimai, todėl jie ir yra ginčo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-27 konsultacija Nr.02-04-07, „Administracinių teismų praktika“ Nr.4, psl.434-435).

Kiemo statiniai - kiemo aikštelė, tvora ir plovykla tarnauja kitiems statiniams, esantiems šioje teritorijoje: gamybiniam pastatui, garažui, dirbtuvėms sandėliams, nes jie neturi aiškaus ūkinio pobūdžio ar apibrėžtos naudojimo paskirties, pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniais daiktais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.19 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktas numato, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu, taip pat žemės dangos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėja neįrodė, kad kiemo statiniai yra nekilnojamieji daiktai pagal nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kiemo statiniai - kiemo aikštelė, tvora ir plovykla, yra tuo pačiu adresu esančių statinių priklausiniai, todėl pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 153 straipsnį nuosavybės teisė į kiemo aikštelę, plovyklą ir tvorą perėjo naujiems pagrindinių pastatų savininkams, nes, kai keičiasi teisinio santykio subjektinė sudėtis padaugėjus subjektams, jiems išlieka tokios pat sudėties subjektinės teisės ir pareigos, kokios buvo perimtos iš ankstesnio savininko. Kadangi ankstesniam savininkui nuosavybės teise priklausė ir kiemo statiniai, įrašas apie nuosavybės teisę į priklausinius buvo padarytas ir naujiems savininkams.

Nesant savininkų susitarimo ar kito dokumento, kuriame būtų nustatytos nuosavybės teisės į kiemo statinius, atsakovas pagrįstai įrašė, kad priklausinys priklauso visiems pastatų savininkams lygiomis dalimis, nes bendroji jungtinė nuosavybė galima tik sutuoktiniams (1964 m. Civilinio kodekso 121 – 121² straipsniai, Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, 2000 m. Civilinio kodekso 3.87 straipsnis, 4.73 straipsnis). Registro pastabose yra nurodyta, kad susitarimo dėl kiemo statinių pasidalinimo tarp nuosavybės dalininkų nepateikta, tarp šalių iki šiol yra ginčas dėl nuosavybės teisės dalių į kiemo statinius, taigi, atsakovė neturi pareigos ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenų, net jei jie ir būtų netikslūs (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas 2000-08-28 atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę į kiemo statinius nesant bendraturčių susitarimui arba teismo sprendimui, po to registre buvo įrašyta apie nuosavybės teisę lygiomis dalimis, nes kitaip nebūtų įgyvendinta Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata apie priklausinio likimą pasikeitus pagrindinio daikto savininkui. Be to, įrašas apie pareiškėjai priklausantį kiemo statinių dalį padarytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, todėl, nenuginčijus sutarties ir nesudarius susitarimo dėl dalių nustatymo arba nepasidalinus turto teismine tvarka, bet koks įrašo pakeitimas pažeistų pareiškėjo ir kitų bendratučių teises ir teisėtus interesus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85 – 89 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Automobilių lagūna“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.