Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Vaivai Paulauskaitei, Jurgitai Radauskaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorams Jolantai Petraitytei, Mariui Kazlauskui, nukentėjusiajai J. S. (buvusi pavardė – V.), jos atstovei advokato padėjėjai Jolantai Ramoškienei, kaltinamajam D. V., jo gynėjams advokato padėjėjams Kristinai Varanavičienei, Sergijui Kulik, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno r., šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1998-10-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis LR BK 47¹ str., bausmės vykdymą atidėtas 2 metams;

2006-05-03 pagal LR BK 284 str., 1 d., 290 str., 286 str., 138 str. 2 d., 10 p., vadovaujantis LR BK 63 str. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2008-07-15 pagal LR BK 227 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

2009-06-19 pagal LR BK 286 str. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams;

2009-09-17 pagal LR BK 149 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2010-09-10 nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 2 metų 9 mėnesių 25 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2012-04-11 pagal LR BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių 25 dienoms, bausmės dar neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2008-10-21, apie 15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), name ir kieme, tyčia ne mažiau tris kartus trenkė delnu, kumščiu ir spyrė į įvairias kūno vietas sutuoktiniai J. V., po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 18 val., savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) ne mažiau tris kartus smogė kumščiu ir spyrė į įvairias kūno vietas J. V., tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame žande, kaktoje pereinant į dešinį smilkinį, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame skruoste pereinant į dešinį žandą ir dešinę pasmakrio sritį, dešiniame petyje, dešiniame žaste, menčių srityse, juosmenyje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, kraujosruvą apatinės lūpos pogleivyje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, veido, nugaros sumušimą ir sukėlė J. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. V. 2008-10-21, apie 18 val., savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) po panaudoto fizinio smurto nukentėjusiosios J. V. atžvilgiu, prievarta paklupdęs ją ant kelių, pridėjo prie kaklo kardo ašmenis ir grasino nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2011-10-11 specialisto išvadoje Nr. KG57/11(02) nurodyta, kad J. V. 2008-10-21 padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ilgiau nei 10 dienų užtrukęs gydymas dėl patirtų sužalojimų objektyviais medicininiais duomenimis nepagrįstas. (1t., b.l. 65-67)

Teismo medicinos ekspertas Žydrūnas Mėgelaitis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atlikdamas tyrimą rėmėsi J. V. medicininiais dokumentais ir ankstesnėmis teismo medicinos ekspertų Marijos Kolcovaitės bei Leono Gogelio išvadomis. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotas ilgesnis nei 10-ies dienų gydymas nėra pagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2011-11-15 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-304, nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu (2008-10-21) J. V. jokio psichikos sutrikimo nekonstatuojama, nusikaltimo padarymo 2008-10-21 pasėkoje tiriamąjį neišryškėjo joks psichikos sutrikimas, dėl ko sutrikdymo mastas nevertinamas. (1t., b.l. 78-79).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai D. V. nežymiu J. S. (V.) sveikatos sutrikdymu ir grasinimu ją nužudyti pasitvirtino. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios J. S. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti įrodymai: liudytojų V. S., V. S., K. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados. Liudytoja V. S. buvo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, ir matė, kaip D. V. pradėjo stumdyti J. S., tempė ją už plaukų, trenkė ranka per veidą, spyrė į nugarą, šonus, matė, kaip D. V. ją pastūmė lauke prie automobilio. Liudytojas V. S. matė nukentėjusiąją J. S. iš karto po panaudoto fizinio smurto ir grasinimo nužudyti (duomenys neskelbtini), Kauno r., pasak liudytojo, jos veidas buvo sudaužytas, ištinęs, nubrozdintas skruostas, matėsi kraujas apie akis, sutaršyti plaukai. Vertindamas liudytojų V. S. ir V. S. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, jog šie liudytojai yra nukentėjusiosios tėvai, tačiau abejonių dėl jų parodymų patikimumo nekyla, nes faktą, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuoti konkretūs sužalojimai.

Kad J. S. veidas buvo sužalotas teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai J. V. bei I. P., kaltinamojo mama ir senelis. J. V. parodė, kad J. žandas buvo apibrozdintas, I. P. parodė, kad J. iš tėvų grįžo sužalotu veidu, matėsi sužalota pusę veido. Tačiau abu liudytojai teigė, kad J. pasisakiusi, jog pas tėvus nukrito nuo laiptų. Šių liudytojų parodymai vertinami kritiškai ne tik dėl to, kad jie yra kaltinamojo artimieji giminaičiai ir suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, bet ir dėl to, kad nukentėjusiajai nebuvo konstatuota sužalojimų, būdingų nukritus nuo laiptų, teismo medicinos ekspertas tokios išvados nedavė, priešingai, nurodė, jog sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais šešių trauminių poveikių pasekoje. Dėl tos pačios priežasties teismas nesiremia ir liudytojo P. U. parodymais, jog jis matė, kaip J. nukrito nuo laiptų. Be to, pažymėtina, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas kaip asmuo, galintis patvirtinti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo aplinkybes, kaltinamojo gynėja, teisme prašydama bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, taip pat neprašė apklausti šį asmenį liudytoju, galinčiu patvirtinti minėtas aplinkybes.

Kritiškai vertinami ir kaltinamojo, liudytojų J. V., I. P. parodymai, jog D. V. namuose kardo niekada nebuvo ir nėra matę. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo tiek ir teisminio proceso metu parodė, kad D. V., pridėjęs jai prie kaklo kardo ašmenis, grasino ją nužudyti. Tokį faktą ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino nukentėjusiosios ir kaltinamojo mažametis sūnus K. V., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka. Mažametis liudytojas K. V. patvirtino net tik tai, kad tėtis pridėjo mamai prie kaklo kardą, dėl ko ji buvo labai išsigandusi, bet ir tai, kad tėtis mamą mušė. Atsižvelgiant į mažamečio liudijimo ypatumus, teismas neturi pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi ir jo apklausoje dalyvavusi psichologė E. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad vaikai labai gerai įsimena įvykius, vykusius jam artimoje aplinkoje, o šiuo konkrečiu atveju apklausos metu pradėjus kalbėti apie smurtavimą jų šeimoje, vaikas jautė įtampą, verkė.

Atmestini ir kaltinamojo bei liudytojos J. V. parodymai, jog J. S. kaltinimai sveikatos sutrikdymu bei grasinimu nužudyti atsirado vien dėl siekio uždrausti D. V. matytis ir bendrauti su jų vaikais. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog buvo užvesta civilinė byla, ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimu, tačiau iš šioje byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, negalima daryti išvados, jog civilinis ginčas buvo priežastis apkaltinti D. V. sveikatos sutrikdymu bei grasinimu nužudyti.

Kadangi suduodamas smūgius rankomis ir kojomis D. V. nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes t.y. kaip nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d.

Teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. V. po panaudoto fizinio smurto pridėjęs nukentėjusiajai J. S. prie kaklo kardo ašmenis, grasino ją nužudyti, tokie jos veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. Kadangi LR BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo t.y. aktyviais veiksmais išreikšto grasinimo nužudyti. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. D. V. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad grasina nužudymu, pridėdamas kardo ašmenis prie kaklo, siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus realizuotas ir norėjo taip veikti.

D. V. buvo kaltinamas tuo, kad nežymų sveikatos sutrikdymą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje šią aplinkybę neigė. Kad jis buvo neblaivus, parodė tik nukentėjusioji ir liudytoja V. S., kitų objektyvių duomenų apie kaltinamojo girtumą nusikalstamos veikos padarymo metu, byloje nėra, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. V. padarė du nesunkius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. D. V. smurtavo prieš savo šeimos narį, fizinį smurtą panaudojo prieš moterį. Vertinant D. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas septintą kartą, visi teistumai už tyčinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b.l. 1-9), Priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., b.l. 63-64, 66-68). Buvusių darbdavių UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 71, 186) charakterizuojamas teigiamai, Pataisos namų administracijos – patenkinamai (2 t., b.l. 188, 189), gyvenamosios vietos seniūnės – kaip konfliktiška asmenybė, ne kartą buvo gauti žodiniai gyventojų nusiskundimai dėl jo grubaus elgesio ir bendravimo (2 t., b.l. 70). Atsižvelgiant į D. V. daromų nusikalstamų veikų recidyvą, daroma išvada, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė ir įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad už LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., numatytų nusikaltimų padarymą D. V. skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis. Nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatomas vidurkiui artimas bausmės dydis.

Nukentėjusioji J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 482,21 litų turtinės ir 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b.l. 124-125). Įvertinus tai, kad J. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų D. V. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (LR BPK 109 str.).

Kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą ir grasinant nužudyti, nukentėjusioji patyrė sužalojimus ir stresą, dėl šios priežasties pirko medikamentus, reikalingus gydymui, ir, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, turėjo išlaidų – 482,21 litų. Atsižvelgiant į tai, kad šias išlaidas nukentėjusioji turėjo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kad išlaidos neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl D. V. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, ir grasinimo nužudyti, J. S. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes jos atžvilgiu buvo smurtauta ir grasinta ją nužudyti jos mažamečių vaikų akivaizdoje, po sužalojimų jos veide liko kraujosruvos, kas moteriai kelia didžiulį diskomfortą, po šių įvykių ji buvo emociškai ir psichologiškai sugniuždyta, tapo jautri, išgyveno ir dėl vaikų patirtos psichologinės traumos. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusioji įvertino 10 000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, turtinės žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad nukentėjusiąją D. V. sužalojo ir grasino ją nužudyti veikdamas tiesiogine tyčia ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 802,10 litų civilinį ieškinį nes J. V. nuo 2008-10-22 iki 2008-10-25 buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, be to 2008-11-27 jai buvo suteiktos bendrosios praktikos gydytojo paslaugos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, o 2008-10-28 – neurologo konsultacija, už kurias buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias naudoja Valstybinė ligonių kasa (1 t., b.l. 101). Civilinis ieškinys tenkintinas, nes turtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl neteisėtų tyčinių D. V. veiksmų, sužalojant nukentėjusiąją J. S..

Nukentėjusioji prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo jos turėtas išlaidas advokatės padėjėjos paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 800 litų (2 t., b.l. 127). Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumento surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir paskirti jam:

pagal LR BK 140 str. 1 d. – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal LR BK 145 str. 1 d. – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 ir 9 d., bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-11 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę iš dalies atliktą pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-11 nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. kardomosios priemonės neskirti, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir D. V. priteisti 482,21 litus turtinei žalai bei 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. V. priteisti 802,10 litus turtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. išieškoti 800 litų nukentėjusiosios J. S. atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.