- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-08
- Bylos Nr.
- AS-466-815/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00385-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 22S63516 dalį ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatė 7 dienų terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundas pateiktas el. paštu, todėl nustatė terminą pareiškėjui pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad advokatas P. V. yra paskirtas atstovauti (duomenys neskelbtini), todėl nustatytas terminas pateikti duomenis, pagrindžiančius atstovavimą. Teismas taip pat nustatė terminą pateikti duomenis apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, 2022 m. balandžio 26 d. per EPP pateikė patikslintą skundą.
II.
Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, nes skundas pasirašytas nekvalifikuotu parašu, praleistas terminas trūkumams pašalinti, be to, nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.
Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas iki 2022 m. balandžio 26 d. skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, vykdydamas šią nutartį, 2022 m. balandžio 27 d. per EPP pateikė patikslintą skundą, naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu.
Be to, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas 48 ir 49 straipsnius, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju per teismo nustatytą terminą nepateikta nei teisinių paslaugų teikimo sutartis ar jos išrašas, nei sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.
Teismas laikė, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas su priedais jį padavusiam asmeniui. Teismas išaiškino pareiškėjui, jog tai neužkerta kelio ištaisius trūkumus kreiptis į teismą iš naujo.
III.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas teigia, kad atskirasis skundas per EPP buvo pateiktas 2022 m. balandžio 26 d., taigi, nepraleidus nustatyto termino.
Pareiškėjas remiasi Nacionalinės teismų administracijos atsakymu ir pažymi, kad pateikiant per EPP dokumentus apskritai ne?ra prievole?s papildomai advokatui juos pasirašine?ti, kadangi pasirašantis asmuo identifikuojamas ir siunc?iant dokumenta? pasirašymas suformuojamas automtiškai. Pareiškėjas taip pat nurodo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 179 ir 182 punktus ir teigia, kad tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojai naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, su jais nėra sudaromos privačios sutartys ir jų pateikti objektyviai nėra įmanoma. Tuo tarpu pavedimai iš Migracijos departamento gaunami elektroniniu paštu ir šie duomenys teismui buvo pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria nusprendė laikyti pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, per nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad: 1) pareiškėjas praleido nustatytą terminą, 2) nors pareiškėjo advokatas atskirąjį skundą pateikė naudodamasis naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė parašu, kuris nėra kvalifikuotas, 3) skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad advokatas skundą pateikė elektroniniu paštu, nepateikė atstovavimo sutarties ir duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio, nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.
ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.
Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.
Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu. Pagal Aprašo 5 punktą jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti: naudodamasis valstybės informacinės sistemos, per kurią asmenims teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos institucijų viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos, teikiamomis priemonėmis (Aprašo 5.1 p.); naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis (aprašo 5.2 p.). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema, išskyrus šio aprašo 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus (Aprašo 13 p.).
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje teisingai nurodė, jog pareiškėjo atstovo pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, kadangi buvo pateiktas el. paštu, todėl pagrįstai įpareigojo advokatą nustatytu terminu pašalinti skundo trūkumus. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, šalindamas teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje nurodytus trūkumus, patikslintą skundą pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP).
Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pateikimo būdo ir parašo patikimumo, atkreiptinas dėmesys, kad advokatas, prisijungdamas prie naudojantis Liteko viešųjų paslaugų posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema, todėl teigti, kad advokatas dokumentą pasirašė netinkamai, nėra pagrindo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti skundo pateikimo data ir laikas, advokato vardas ir pavardė bei jo pažymėjimo numeris. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra pažymėjęs, kad minėti duomenys yra pakankami siekiant identifikuoti procesinį dokumentą pateikusį asmenį ir laikyti dokumentą patikimu (žr., pvz., 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-415-552/2022, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-423-662/2022).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjas patikslintą skundą pateikė praleidus terminą. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartyje buvo nustatytas 7 dienų terminas skundo trūkumams pašalinti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas patikslintą skundą pateikė 2022 m. balandžio 26 d., taigi, nepraleidus pirmosios instancijos teismo nustatyto termino.
Pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo nustatęs pašalinti skundo trūkumą – pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, tuo atveju, kai prieglobsčio prašytojai naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, su jais nėra sudaromos privačios sutartys ir jų pateikti objektyviai nėra įmanoma. Tuo tarpu pavedimai iš Migracijos departamento gaunami elektroniniu paštu ir šie duomenys teismui buvo pateikti. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo pabaigoje pareiškėjas buvo pažymėjęs, kad nesutinka su Migracijos departamento sprendimu ir nori jį skųsti. Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Taigi pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje nėra.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir perduodamas klausimas dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.