Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-184/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-184/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekostata“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vildeta“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ,,Prioritetas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-184/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekostata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1425-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vildeta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekostata“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Prioritetas“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Vildeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ekostata“ 141 918,39 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Ekostata“ nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo neradus ar nepakankant, atsakovo pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose ir (ar) turtines teises, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad atsakovas jau ilgą laiką vengia tinkamai vykdyti sutartį, vengia su ieškovu geranoriškai bendradarbiauti ir neteisminiu keliu išspręsti atsiskaitymo klausimus, susidariusių nuostolių suma yra didelė, todėl atsakovas gali stengtis apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jį neįmanomą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 9 d. nutartimi areštavo 141 918,39 Lt atsakovo UAB „Ekostata“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, ir tik nesant (trūkstant) tokio turto, nurodė areštuoti atsakovo UAB „Ekostata“ pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose ir/ar turtines teises, leisdamas atsakovui atsiskaityti iš areštuotų lėšų su ieškovu, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad atsakovui yra pareikštas pakankamai didelės apimties turtinis reikalavimas, t. y. 141 918,39 Lt turtinis reikalavimas. Pagal teismų praktiką, didelė ieškinio suma preziumuoja laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Teismo teigimu, atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, vengia atsiskaityti, o byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, jo finansinę padėtį. Atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 144 str.). Taip pat teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstinas nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Ekostata“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Būtinoji sąlyga ieškovo prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį yra civilinio proceso nustatyta tvarka pareikštas ieškovo prašymas dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame būtų pagrįsta tokių priemonių taikymo būtinybė ir teismo nustatytos aplinkybės, jog, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, būtų apsunkintas būsimojo teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovo veiksmų bus apsunkintas, nepateikė jokių duomenų, kurie leistų abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu įvykdyti ieškovo pareikštą reikalavimą, atsakovo nesąžiningumu siekiant išvengti šių reikalavimų, jei tokie egzistuoja, vykdymo, ir/ar duomenų, kurie liudytų realią grėsmę, jog atsakovo turtinė padėtis pablogės ir pan. Vien tik ieškinio padavimo teismui faktas nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog būsimas teismo sprendimas, patenkinus ieškinį, būtų neįvykdomas ar jo vykdymas pasunkėtų.

Atsiliepimas

2. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovui, kaip priešingai ginčo šaliai, pagal įstatymą yra suteikta teisė pateikti atsiliepimą į tokį prašymą, prieštarauti jam, pateikti savo teisinius ir faktinius argumentus, kurie paneigtų ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui būtinybę. Taip įstatymų leidėjas užtikrina šalių procesinį lygiateisiškumą, asmens teisę į teisingą teismo procesą ir asmens teisę būti išklausytam. Teismas gali nepranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą tik tokiu atveju, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas nutartyje nemotyvavo, kodėl atsakovas nebuvo informuotas apie laikinųjų apsaugos priemonių skyrimą.

Ieškovas UAB ,,Vildeta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Grėsmę, jog būsimas sprendimas nebus įvykdytas, gali lemti įvairios aplinkybės, tarp kurių ir didelė ieškinio suma. Atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, o atsakovo finansinė padėtis ieškovui nėra žinoma. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jo finansinę padėtį, darytina išvada, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia teismo išvados, jog ateityje priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

2. Net ir nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepranešė atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių skyrimą, toks procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai teismo procesiniai veiksmai, kuriuos atliekant siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas – tai pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebegalimas. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 141 918,39 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti atsakovo finansiniu pajėgumu įvykdyti ieškovo reikalavimus, tačiau su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių argumentus, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera ir kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 178 str.).

Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė laikydamasis minėtų principų, nes areštavo ne didesnės nei ieškinyje nurodytos sumos atsakovui priklausantį turtą. Taip pat teismas areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą ir, tik nesant (trūkstant) tokio turto, nurodė areštuoti atsakovo UAB „Ekostata“ pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose ir/ar turtines teises, leisdamas iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, t. y. laikinąsias apsaugos priemones teismas pritaikė ekonomiškai.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka (CPK 145 str. 4 d.). Remiantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Skundžiama nutartis priimta nepranešus atsakovui apie jos priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo esminės įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas