Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 1994 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. 90 straipsnio 2 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 42 straipsniu, laisvės atėmimu (duomenys neskelbtini) metams (duomenys neskelbtini) mėnesiams, vadovaujantis BK 47 straipsniu, nuosprendžio vykdymas atidėtas (duomenys neskelbtini) metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. grasino nužudyti žmogų, tai yra veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. kovo 16 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas mamos E. G. namuose, būdamas agresyvus, žodžiais grasino nužudyti seserį S. L. ir mamą E. G., sakydamas, kad užmuš, papjaus, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusioms S. L. ir E. G. baimę, stresą, išgąstį, dėl to nukentėjusioms buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. G. 2024 m. gruodžio 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia ranka sudavė (duomenys neskelbtini) kartą E. M. į galvą, dėl to jis nugriuvo ant grindų, po to spyrė ne mažiau (duomenys neskelbtini) kartus į galvą ir veidą, koja užlipo ant kairės rankos, taip padarydamas nukentėjusiajam E. M. dešinės akies pojunginę kraujosruvą, lūpos gleivinės muštinę žaizdą, galvos ir kairio žasto poodines kraujosruvas, tai yra sukėlė E. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 17 d. įtariamasis E. G. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2024 m. kovo 16 d. jis grįžo į namus (duomenys neskelbtini), neblaivus, į namus buvo atvykusi jo sesuo S. L.. Su seserimi jie žodis po žodžio susipyko. Kilo žodinis konfliktas. Šeimoje vyksta konfliktai dėl turto. Dėl buvusio jo neblaivumo, jis mažai ką atsimena iš to vykusio konflikto, bet jis tikrai galėjo pasakyti seseriai ir mamai, kad jas nužudys. Kokias žodžiais jis tą galėjo pasakyti, jis nežino, nes kaip jau minėjo jis neatsimena. Žino, kad būdamas susinervinęs ir supykęs, taip galėjo jas gąsdinti. Atsimena, kad smurto jokio jis nenaudojo, jokio peilio tikrai nebuvo paėmęs į ranką. Jeigu kažką pasakė, tai taip pasakė tik iš nervų, iš piktumo, jis tikrai nebūtų jų žudęs ir to daryti neketino. Jis negali pasakyti, ar jis konfliktavo tik su seserimi, ar ir su mama. Kad buvo konfliktas su seserimi, tai tą tikrai atsimena, o ar buvo konfliktas su mama, jis neatsimena. Konflikto metu, namuose galėjo būti sesers vaikas, bet jis neatsimena, ar jis buvo. Daugiau jokių pašalinių asmenų nebuvo. Įvykio metu buvo smarkiai neblaivus, alkoholio buvo išgėręs daug, kiek tiksliai nepasakys, vartojo alaus ir degtinės. Dėl jo elgesio tikrai yra kaltas alkoholis, blaivus taip tikrai nebūtų pasielgęs. Jis negali pasakyti, ar mama ir sesuo turi pagrindo jį apkalbėti, gal ir gali taip būti, kad jį apkalba, iš piktumo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 17 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. G. parodė, kad jeigu jam būtų uždrausta gyventi savo namuose su mama, jis galėtų pagyventi pas brolį, E. G., adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 30 d. įtariamasis E. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo mama E. G.. Gyvena (duomenys neskelbtini) su mama. 2024 m. gruodžio 21 d. buvo namuose. Iš ryto alkoholio nevartojo. Po pietų, tikslaus laiko tikrai nepamena, pas jį atėjo kaimynas E. M., jį vadina A.. Atėjo kaimynas blaivus. Jis jam pasiūlė išgerti alkoholio. Jis sutiko. Jis davė jam pinigų, kad nueitų į parduotuvę nupirkti degtinės. Jis nuėjo ir nupirko (duomenys neskelbtini) l. talpos degtinės butelį (duomenys neskelbtini) laipsnių stiprumo. Degtinę gėrė jo namuose, virtuvėje, (duomenys neskelbtini). Išgėrus degtinę, nuėjo dar (duomenys neskelbtini) nupirko tokį pat butelį degtinės. Gėrė toliau virtuvėje, (duomenys neskelbtini). Vakare, tikslaus laiko tikrai nepasakys, į jo namus atėjo E. M. sūnus E. M.. E. atėjo parsivesti namo savo tėvą E.. E. virtuvėje prisėdo prie jų ir gėrė kartu degtinę. Ar E. atėjo blaivus ar išgėręs, negali to pasakyti. Virtuvėje iš pradžių kažkurį laiką buvo jo mama E. G., tačiau po to ji išėjo į kitą kambarį žiūrėti televizorių, po to į tvartą prie vištų bei kurti krosnį. Geriant degtinę su E. ir E. jokio konflikto nebuvo. Gėrė prie stalo, atsisėdę ant kėdžių. Po dešine sėdėjo E., o jam po kaire, stalo gale sėdėjo E.. Nepasakys kuris iš jų pasiūlė, lenkti rankas. Galėjo ir jis pasiūlyti, tačiau nepamena dėl girtumo. Pamena, kad jis su E. lenkė rankas prie stalo. Jam atrodo, kad jis jam nulenkė ranką ir jis jį pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, vadino jį gaidžiu, daugiau nepamena ką jis sakė. Jis dėl to įsižeidė ir supykęs delnu ar kumščiu, tiksliai dabar nepamena, sudavė (duomenys neskelbtini) kartą E. į galvą ar veidą, tiksliai kur pataikė, nepamena. Po smūgio jis nugriuvo ant grindų nuo kėdės. Kokioje padėtyje jis nugriuvo, ar šonu ar atbulas, to nepamena dėl girtumo. Tačiau tikrai matė, kad jis nugriuvo ant grindų. Niekur nesusitrenkė griūdamas, nebuvo kur jam ir susitrenkti. Nepamena dėl girtumo kiek kartų jis jam atsistojęs įspyrė ir kur tiksliai pataikė. Galėjo jam įspirti į galvą ir į veidą, to fakto tikrai neneigia. Galėjo jam įspirti (duomenys neskelbtini) kartus, to neneigia, tačiau dėl girtumo tiksliai pasakyti negali kiek kartų spyrė. Tuo metu mūvėjo medžiagines šlepetes. Kiek matė, kad E. nebuvo praradęs sąmonės. Ar jis dengėsi veidą rankomis, nepastebėjo. Ar jis jam sudavė dar kumščiu ar delnu, to fakto nepamena dėl girtumo. Girdėjo, kaip tėvas sakė sūnui E., kad einam namo. E. iš karto atsikėlė nuo grindų ir išėjo su tėvu namo, palikęs savo striukę. Po kelių dienų, pirmadienį tėvas E. paėmė sūnaus E. striukę. E. ir E. išėjus į kiemą, jam stovint tarpduryje, pamatė ant E. veido, daugiau ties nosimi kraujo. Grįžęs į virtuvę pamatė ant grindų, kur prieš tai gulėjo E., kraujo dėmių, tačiau jų buvo nedaug, jis jas su „škurliuku“ išvalė. Pats įvykio metu buvo neblaivus ir detaliai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo. Dėl to, kad sudavė ranka E. į galvą ar į veidą ir jam nugriuvus jį spardė, pripažįsta. Pripažįsta, kad jam sukėlė skausmą. Dėl savo tokio elgesio nuoširdžiai gailisi. Po įvykio jo nematė, nesutiko. Šį įvykį matė E. tėvas E.. Jo mama įvykio nematė. Po (duomenys neskelbtini) dienų, pirmadienį atvyko pas jį policijos pareigūnai. Jam smūgių įvykio metu kiek pamena E. nesudavė, jis nenukentėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 3 d. apklaustas įtariamasis E. G. parodė, kad ankščiau duotus parodymus dėl įvykio 2024 m. kovo 16 d. ir dėl šio įvykio 2024 m. gruodžio 21 d. pamena ir patvirtina, prašo jais remtis. Nori pasakyti, kad žodžiu 2024 m. kovo 16 d. galėjo būti apie 12.30 val., namuose, būdamas neblaivus, sukonfliktavo su sese S. L. ir mama E. G., dėl namo padalinimo, nes mama užrašė visą namą sesei. Buvo susinervinęs, supykęs, kad sesė gali jį išvaryti iš namų, galėjo išreikšti grasinančius žodžius sesei S. L. ir mamai E. G., tačiau ką tiksliai pasakė susinervinęs, nepamena dėl girtumo. Neneigia, kad galėjo pasakyti, kad užmuš, papjaus. Gerai įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, tačiau, kad pagrasino tikrai neneigia, savo kaltę pripažįsta, jie šioje byloje su sese ir mama buvo susitaikę, jų atsiprašė. Dėl įvykio 2024 m. gruodžio 21 d. savo kaltę pripažįsta taip pat, pripažįsta, kad E. M. sumušė, tačiau kiek kartų jis jam įspyrė gerai nepamena. Galėjo būti apie 22 val., jo namuose, lenkė kartu su E. M. ranką, jis galimai jam nulenkė ir jis jį pavadino gaidžiu ir kitais necenzūriniais žodžiais, jis ant jo supyko ir ranka, nepamena ar kumščiu ar delnu sudavė E. M. sėdinčiam prie stalo į veidą ar į galvą, tiksliai kur, nepamena. Po smūgio jis nugriuvo ant grindų ir jis jam spyrė, kiek kartų įspyrė nepamena dėl girtumo. Kur įspirdamas tiksliai pataikė, negali tiksliai pasakyti, nepamena. Neneigia, kad galėjo įspirti (duomenys neskelbtini) kartus. Ar jis užlipo E. M. ant žasto, negali pasakyti, nepamena. Kad jam padarė kraujosruvas galvoje, ties dešine akimi, žaizdą lūpos gleivinėje, ant kairio žasto, to neneigia, kad galėjo padaryti. Po įvykio su E. M. nebendravo, susitikęs nebuvo. Žalos neturi iš ko jam atlyginti. Gauna tik socialinę išmoką apie 240 Eur, daugiau niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turto neturi. Kaltę pripažįsta, nuoširdžiai dėl to gailisi ką padarė, daugiau nusikaltimų nėra padaręs.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 4 d. papildomai apklausiamas įtariamasis E. G. parodė, kad dėl padarytų nusikaltimų prisipažįsta visiškai, ankščiau duotus parodymus patvirtina, prašo jais vadovautis. Nori papildyti, kad 2025 m. vasario 3 d. paskambino E. M. ir jo atsiprašė, jie susitaikė, sutarė dėl žalos atlyginimo. E. M. nurodė, kad jam padaryta 500 Eur neturtinė žala. Jis sutiko ir įsipareigojo E. M. padarytą neturtinę žalą 500 Eur atlyginti dalimis, sumokant kas mėnesį po 100 Eur grynais pinigais, pradės mokėti 2025 m. kovo 12 d., taip iki 2025 m. liepos 12 d. Susitarimą pasirašė 2025 m. vasario 4 d. pas pareigūnę.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. L., paaiškino, kad jos brolis E. G. gyvena su mama adresu (duomenys neskelbtini). Mama ir brolis šiuo adresu gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis kasdien girtauja, būdamas girtas elgiasi labai agresyviai, kelias dienas negrįžta į namus. 2024 m. kovo 16 d. apie 12.30 val. ji su mama grįžo iš kaimo parduotuvės į mamos namus. Į namus po išgertuvių buvo grįžęs brolis E.. Jau kieme išlipus iš automobilio išgirdo, kad brolis namuose šūkauja. Jai su mama įėjus į namus brolis sėdėjo virtuvėje prie stalo. Jas pamatęs E. atsistojo ir pradėjo įžeidinėti vadindamas „kūrvomis“, pradėjo šaukti, kad jas užmuš ir papjaus. Ji broliui liepė nurimti ir pagrasino iškviesti policiją. Nenorėdamos konfliktuoti jos su mama nuėjo į svetainę ir ketino užkąsti. Manė, kad pasilikęs vienas brolis nurims. Iš paskos jų į kambarį atėjo E., kuris toliau ją koneveikė, grasino nužudyti. Brolis jai sakė, kad ją užmuš, papjaus. Ji manė, kad jo grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti, nes brolis buvo labai agresyvus, pasakęs, kad ją užmuš bandė kumščiais jai trenkti, bet dėl girtumo jo reakcija sulėtėjusi ir ji spėjo išvengti smūgio ir pabėgti. Brolis yra stambaus kūno sudėjimo ir fiziškai stiprus, todėl mano jis gali ją nužudyti ar labai sužaloti ir vien savo jėga, neturėdamas papildomų priemonių. Ji labai išsigando, dėl brolio grasinimų bijo, nervinosi. Po tėčio mirties jos mama bendrą tėvų namą perrašė jai. Dėl to brolis dar labiau pyksta ant jos ir ant mamos, grasina padegti namą. Po namo perrašymo brolis tapo dar agresyvesnis jos atžvilgiu ir ji jo dar labiau bijo, nes keršydamas už jai perrašytą namą brolis gali įvykdyti savo grasinimus. Brolis ankščiau yra smurtavęs prieš tėtį. Šiandien E. fizinio skausmo nesukėlė nei jai, nei jos mamai. Brolio neadekvatų elgesį matė jos nepilnametis globotinis A. R..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. L. papildomai paaiškino, kad jau yra davusi parodymus įvykio dieną. Šiuos savo duotus parodymus ji tvirtina ir papildomai nurodo, kad su savo broliu E. ji sutaria nelabai gerai, kadangi brolis daug girtauja ir laiko pyktį ant jos, kadangi tėčiui mirus jos mama E. savo namą, kuriame gyvena kartu su broliu E., užrašė jai. Kai brolis blaivus, jis yra geras žmogus, padeda mamai ir jie tada sutaria tikrai gražiai. Šiuo metu po įvykio brolis jau alkoholio nevartoja, ankščiau vartodavo labai dažnai. Dėl alkoholio vartojimo turi didelių problemų, o kai yra neblaivus tampa ir agresyvus. Brolis E. prieš ją nėra niekada smurtavęs fiziškai, tik jis yra naudojęs fizinį smurtą prieš dabar jau mirusį jų tėtį. Kiek žino, kažkada yra ir mamą apstumdęs, tačiau rimtesnio fizinio smurto prieš ją nėra naudojęs. Brolis, būdamas neblaivus, yra ne kartą grasinęs, kad kažką padarys, tačiau niekada to nėra padaręs. Papildomai apie įvykio dieną gali nurodyti, kad kai su mama E. grįžo į namus, brolis E. namo virtuvėje jas vadino necenzūriniais žodžiais ir šaukė, kad užmuš ir papjaus, jis tuo metu rankose neturėjo jokių daiktų, kurie galėtų ją ar mamą sužaloti, apskritai rankose jis nieko nelaikė, tuo metu kai išsakė tuos grasinančius žodžius jis vis dar sėdėjo prie stalo ant kėdės. Po to, kai su mama nuėjo į kitą kambarį, E. atėjo iš paskos ir vėl jai pasakė, kad nužudys, namus padegs. Tuo metu kartu buvo kambaryje su mama, o ar brolis jai ar mamai, ar joms bendrai pasakė tuos grasinimus, ji nežino, bet daugiau pykčio buvo nukreipta į ją. Tuo metu rankose E. nieko neturėjo, sunkiai stovėjo ant kojų, kadangi buvo stipriai neblaivus. Ji labai išsigando. Vienu metu buvo priėjęs prie jos ir buvo suspaudęs kumščius, kuriais buvo užsimojęs link jos, tačiau dėl jo neadekvatumo, dėl tuo metu buvusio girtumo, ji tiesiog praėjo pro jį ir išėjusi į lauką paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Iki kol atvyko policija girdėjo, kad E. kambaryje šaukė, kad užmuš, kad kažką padarys. Atvykę pareigūnai jį išsivežė. Šiai dienai brolis E. negeria jau (duomenys neskelbtini) dienų ir yra kitas žmogus. Bandys su juo kalbėti, kad jis turi gydytis, o jei jis alkoholį gers toliau, ji turi pilną teisę jį iš tų namų išvaryti. Šiuo metu nežino, ar brolio grasinimai galėjo būti realūs, kadangi jis buvo neadekvatus, tik tuo metu ji labai jo išsigando. Šiuo metu pretenzijų broliui neturi. Civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi E. G.. Namuose jie gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus beveik (duomenys neskelbtini) vartoja alkoholį. Grįžęs į namus girtas E. dažnai būna agresyvus, konfliktuoja, koneveikia ją. Ankščiau sūnus yra smurtavęs prieš ją ir jos mirusį vyrą, dėl smurto yra kreipęsi į policiją. 2024 m. kovo 16 d. ryte, prieš 8 valandą sūnus išėjo į kaimą. Pas ją atvyko netoliese gyvenanti jos dukra S. L., kuri jai padeda tvarkytis namuose ir rūpinasi ja. Apie pietus ji su dukra nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę nusipirkti maisto. Į namus grįžo apie 12.30 val. Kieme išlipus iš automobilio ji išgirdo kaip namuose kažką rėkauja jos sūnus E.. Kai parėjo į namus, E. sėdėjo virtuvėje ir pamatęs jas pasakė „kūrvos grįžo“. Sūnus atsistojęs agresyviai mojuodamas rankomis pradėjo grasinti, kad užmuš ir papjaus ją ir S.. Jis buvo girtas ir labai agresyvus, jos nuėjo į svetainę užvalgyti ir tikėjosi, kad E. nurims. Tačiau sūnus atėjo iš paskos ir toliau konfliktavo, koneveikdamas ir grasindamas joms. Pirmiausiai E. sakydamas, kad užmuš ėjo link S. ir pakėlęs kumščius bandė trenkti, tačiau ji išvengė smūgių ir pabėgusi iš kambario paskambino pagalbos numeriu. Kai dukra pabėgo iš kambario, sūnus pakėlęs kumščius priėjo prie jos ir pradėjo grasinti, kad užmuš ir papjaus ją. Ji mano, kad E. grasinimai realūs, nes po to, kai namą perrašė dukrai, jis dėl to labai pyksta ir yra dar agresyvesnis. Girtas sūnus yra labai agresyvus, neprognozuojamas, ji bijo dėl savo gyvybės ir sveikatos. Kadangi yra senyvo amžiaus ir nebūtų pabėgusi nuo sūnaus, ji jam tik pasakė, kad jei nori, gali jai trenkti. E. jai nesudavė, tačiau labai ją išgąsdino. Girtas sūnus dažnai grasina, kad padegs namą. Ji jo bijo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G. papildomai paaiškino, kad ji turi sūnų E. G., su kuriuo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus savo atskiro būsto neturi, todėl gyvena su ja. Namas, kuriame gyvena, priklauso jos dukrai S. L., kadangi po vyro mirties namą dukros vardu pati užrašė. Dukra S. gyvena atskirai nuo jų. E. jos name registruotas nėra. Su sūnumi E. sutaria gerai, kai jis nevartoja alkoholio, padeda jai ir buityje, tačiau kai jis vartoja alkoholį, kelia žodinius konfliktus. E. labai senai yra smurtavęs prieš ją, kai buvo neblaivus, tačiau jau ilgą laiką nebuvo smurtavęs prieš ją. Šiuo metu jei E. būna neblaivus, jis tik koliojasi ir kelia konfliktus. Apie įvykio dieną, t. y. 2024 m. kovo 16 d. gali paaiškinti, kad su dukra buvo išvykusios į parduotuvę. Išvykstant iš namų E. namuose nebuvo. Grįžusios iš parduotuvės namuose jau rado E. G.. E. buvo neblaivus ir pradėjo ją ir S. vadinti necenzūriniais žodžiais tokiais kaip „kūrvos“. Konfliktą tuo metu jis pradėjo, kadangi priekaištavo jai, kad ji savo dukrai S. užrašė visą namą. Konflikto metu būnant jiems (duomenys neskelbtini) kambaryje E. sakė „užmušiu, sudeginsiu, papjausiu“. E. konfliktuodamas vos pastovėjo ant kojų, kadangi buvo stipriai neblaivus. Tuo metu, kai E. išsakė grasinimus, jis rankose nieko neturėjo. E., išsakydamas grasinimus, buvo suspaudęs savo kumščius ir ėjo link S., tačiau ji pro jį ramiai praėjo ir išėjo į lauką. Dukra, dar būdama kambaryje, iškvietė policijos pareigūnus, kad E. agresyviai elgiasi. Nei jai, nei S. E. nesudavė jokių smūgių. Išreiškiant grasinimus rankose E. neturėjo nieko ir ji nemano, kad E. išsakyti grasinimai buvo realūs, kadangi būdamas neblaivus jau ne (duomenys neskelbtini) kartą pasako, kad užmuš, kad namus sudegins, tačiau niekada to nėra padaręs ar bandęs padaryti. Žino, kad jis tik kalba, o išsiblaivęs atsiprašo. Sūnaus E. ji nebijo, tik žino, kad jis turi problemų su alkoholiu ir tos problemos jis nesprendžia. Pretenzijų sūnui nereiškia, kadangi netiki, kad jo žodžiai, kad sudegins ar nužudys buvo išsakyti rimtai. Civilinio ieškinio ji nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad jis 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., nuėjo pas netoli gyvenantį kaimyną E. G., (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, su tikslu parsivesti savo tėvą E. M., kuris buvo nuėjęs visą dieną ir vartojo alkoholį. Jis pamatė tėvą per langą, kad jis sėdi pas E. G.. Jis jau nuėjo išgėręs. Jis kartu su jais pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė alkoholį kartu su savo tėvu E. M., E. G. ir G. G. jų namuose, virtuvėje. Jokių konfliktų nebuvo, viskas buvo gerai. Apie 22 val., virtuvėje, E. G., (duomenys neskelbtini) kartą ranka sudavė jam į galvą ir kaklą, jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, tuomet atsipeikėjęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) kartus E. G. spyrė iš kojos į veidą, į galvą, taip pat sužalojo kairę ranką užlipdamas ant jos. Jam šiuo metu yra susidariusios mėlynės bei matosi galvoje ties kaklu bei ausimi patinimas. Kai mušė, jam skaudėjo ir sukėlė fizinį skausmą, jaučia skausmą iki šiol. Jis vertina skausmą (duomenys neskelbtini) balais iš (duomenys neskelbtini) balų sistemos. Jį po įvykio apžiūrėjo GMP. Medikus išsikvietė pats. Jis pareiškimo nerašė iš karto, nes buvo neblaivus bei buvo stipriai sužalotas, tačiau nusprendė kreiptis, kaip išblaivėjo kitą darbo dieną. Pas teismo medicinos ekspertus vyks. Civilinį ieškinį reikš, jį pateiks vėliau. Dėl padarytos žalos jis pateiks kitos apklausos metu, nes šiuo metu nežino, kiek išleis vaistams, taip pat nėra apsisprendęs dėl moralinės žalos. Šiuo metu jam ant (duomenys neskelbtini) akių yra mėlynės, sumušta nosis, skausmas kakle ir galvoje, mėlynė ant rankos, bei ištinusi ausis šalia sprando, nes jam visus sužalojimus padarė E. G. su ranką bei kojos spyriais. Įvykį matė jo tėvas E. M., G. G., nes kai mušė, jie buvo virtuvėje. Kodėl E. G. jį sumušė, nežino. Jis su juo nekonfliktavo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. papildomai paaiškino, kad ankščiau duotus savo parodymus pamena ir juos patvirtina, prašo jais vadovautis. 2024 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., nuėjo pas kaimyną E. G., (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, norėjo parsivesti savo tėvą E. M., žinojo, kad tėvas visą dieną pas E. G. vartoja alkoholį. Prieš nueidamas buvo išgėręs (duomenys neskelbtini) kokteilinių gėrimų, (duomenys neskelbtini) l., talpos, (duomenys neskelbtini) laipsnių stiprumo, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Ten su jais taip pat vartojo alkoholį virtuvėje, gėrė degtinę. (Duomenys neskelbtini) išgėrė (duomenys neskelbtini) l. talpos butelį degtinės, t. y. jis, E. G., tėvas, E. G. mama. Ar jie su E. G. laužė prie stalo rankas, to nepamena, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Pamena, kad kalbėjo apie tai, kad susirado (duomenys neskelbtini) pusę. Ar jis ką pasakė įžeidžiančio E. G., nepamena, tačiau jam sėdint ant kėdės prie stalo, E. G. jam sudavė (duomenys neskelbtini) kartą ranka į galvą. Juto skausmą. Skausmą vertina (duomenys neskelbtini) balais iš (duomenys neskelbtini). Po suduoto smūgio jis nuo kėdės nugriuvo ant grindų. Griuvo ant dešinio šono ir mano, kad prarado sąmonę. Griūdamas nesusižeidė, niekur neatsitrenkė. Kiek laiko prabuvo be sąmonės, nežino, negali pasakyti. Atgavęs sąmonę, pramerkęs akis matė, kaip E. G. jį spardo, spyrė (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kartus jam iš kojos į veidą, juto skausmą. Skausmą vertina (duomenys neskelbtini) balais iš (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai kartų jam spyrė, pasakyti negali, tačiau (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kartus, tikrai ne mažiau (duomenys neskelbtini) kartų. Kai spyrė jam į veidą, ar jis dengėsi rankomis veidą, nepamena. Po to E. G. užlipo jam ant kairės rankos (ties žastu apačioje), juto skausmą, vertina skausmą (duomenys neskelbtini) balais. Tuo momentu buvo ranka jo ištiesta. Ant žasto buvo susidariusi mėlynė. Dėl sumušimų galvoje ties kaklu bei dešinės pusės ausimi patinimas, buvo mėlynės. Jam iš nosies dėl sumušimo bėgo kraujas. Iš vidaus buvo prakirsta viršutinė lūpa, bėgo kraujas. Kai jam spyrė E. G. mūvėjo jis šlepetes, gumines, tamsios spalvos, panašios, kaip „crocsai“. Kai jį mušė girdėjo, kaip jo tėvas ir E. G. mama šaukė „G. baik“. Ar jį bandė kas sulaikyti, nepastebėjo. Daugiau smūgių jam nesudavė. Jis atsikėlė nuo grindų, susirado savo telefoną ir skambino (duomenys neskelbtini), kvietė greitąją. E. G. girdėjo kai kvietė pagalbą. Po to išėjo namo. Savo striukę paliko. Greitoji atvyko prie jo namų ir jį apžiūrėjo. Paliko gydytis ambulatoriškai namuose. Daugiau pas medikus nesikreipė. Pranešimą rašė per epoliciją, pirmadienį parašė pareiškimą prie pareigūnų. Pareigūnų buvo užregistruotas 2024 m. gruodžio 27 d. pas teismo medicinos ekspertus, nuvyko apžiūrai. Įvykį matė tėvas E. M., G. G.. Kodėl E. G. jį sumušė, jis nežino. Jis su juo nekonfliktavo. Jam smūgių nesudavė. Su E. G. susipykę nebuvo, kai susitikdavo bendraudavo, pasikalbėdavo. Dėl šio įvykio jam turtinė žala nepadaryta. Tačiau dėl patirto fizinio skausmo, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, suprastėjusio miego naktimis, dvasinio sukrėtimo, dėl pažeminimo, patyrė neturtinę moralinę žalą, kurią vertina 4000 Eur sumai. Dėl patirtos neturtinės žalos reikš civilinį ieškinį prie bylos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. papildomai paaiškino, kad ankščiau duotus parodymus patvirtina, prašo jais vadovautis. Nori patikslinti tik savo pateiktą civilinį ieškinį, jį nori sumažinti iki 500 Eur sumos. 2025 m. vasario 3 d. jam paskambino E. G., jo atsiprašė, dėl įvykio gailėjosi, siūlė susitarti dėl žalos atlyginimo. Jie su E. G. sutarė ir jis neprieštarauja, kad jis jam padarytą neturtinę žalą 500 Eur atlygins dalimis, t. y. po 100 Eur kas mėnesį sumokant jam grynais pinigais. Pradės jam mokėti nuo 2025 m. kovo 12 d., taip iki 2025 m. liepos 12 d. Jie su E. G. susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G. papildomai paaiškino, kad ją vietiniai kaimo gyventojai vadina vardu G., nors realiai jos vardas yra E., tai jau yra nuo senų laikų. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d., vakare tikslaus laiko nepasakys, tačiau vakare atėjo A. (E. M.) pas jos sūnų E. G., išgerti alkoholio. Jie virtuvėje gėrė, o ji tik (duomenys neskelbtini) stikliuką degtinės išgėrė, daugiau alkoholio nevartojo. Ji grojo jiems su armonika dar padainavo. Po kurio laiko atėjo E. M., tačiau nepasakys, kiek laiko buvo. Ji ruošėsi eiti į tvartą. Girdi, kad kažkas atėjo tai buvo E. M., kuris atėjo parsivesti savo tėvo, jis jai taip sakė. Ji jį įleido į kambarį ir jis nuėjo prie jo sūnaus ir savo tėvo, kurie buvo gyvenamojo namo virtuvėje. Ji išėjo į tvartą, nakčiai uždegti vištoms šviesą. Grįžusi ėjo pakūrenti pečių. Prieš einant pakūrenti pečių ji girdėjo, kad jos sūnūs ir E. M. žadėjo laužti rankomis, tačiau ji nežiūrėjo ir išėjo. Ji parėjusi į kambarį manė, kad jo sūnaus kruvinos rankos ir E. M. visas veidas kruvinas. Ji pasakė, kad eikit namo, ką čia cirkus dirbat, tuomet E. M. išėjo. Ji pati jokių muštynių nematė, nes jos nebuvo kambaryje buvo sklepe kūreno pečių. Jokio triukšmo nesigirdėjo jai būnant sklepe, nes nesigirdi, kaip yra sklepe. Ji jų neklausinėjo kas čia įvyko. Jos sūnūs E. G. pasiliko namuose ir nuėjo miegoti. E. išėjo namo. Policija nebuvo atvykusi į namus pas juos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. paaiškino, kad jis turi sūnų E. M., kur gyvena tame pačiame name. Jis 2024 m. gruodžio 21 d., apie 12 val., nuėjo pas E. G. į namus, kur netoli jo gyvena, ten vartojo alkoholį. Kiek išgėrė dabar nepasakys. Vartojo alkoholį jis, E. G. ir jo mama G. G., nes gyvena ten pat. Vėliau atėjo jo sūnus E. M. jo parsivesti, kadangi jau senai buvo išėjęs iš namų. Sūnus taip pat kartu pradėjo vartoti alkoholį. Jie visi buvo prie stalo ir sėdėjo, tik pamatė, kad E. G. jo sūnui E. M. (duomenys neskelbtini) kartą iš rankos sudavė į galvą, kur jo sūnus nuvirto ant žemės ir E. G. jam spyrė iš kojos, kiek kartų neskaičiavo. Kodėl E. G. mušė jo sūnų, jis nežino. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Viskas įvyko staiga, nespėjo nei susigaudyti. Jis matė, kad sūnaus veidas buvo visas kruvinas. Jis pats išsikvietė GMP ir išėjo namo. Viską matė G. G.. Jam jokių smūgių nesudavė niekas. E. ir G. G. buvo neblaivūs. Jis taip pat neblaivus.

Be E. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius (duomenys neskelbtini) inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2024 m. kovo 16 d. pranešimu prokurorei apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių, 2024 m. kovo 16 d. Policijos registruojamų įvykių registro įvykio suvestinėmis, 2024 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu, 2024 m. kovo 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (S. L.), 2024 m. kovo 16 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 16 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (E. G.), 2024 m. kovo 16 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 29 d. E. G. susitaikymo protokolu su nukentėjusiąja S. L., 2024 m. kovo 29 d. E. G. susitaikymo protokolu su nukentėjusiąja E. G., 2024 m. gruodžio 22 d. E. M. pareiškimu, 2024 m. gruodžio 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, 2024 m. gruodžio 21 d. Policijos registruojamų įvykių registro įvykio suvestine, 2024 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 23 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. gruodžio 30 d. asmens apžiūros protokolu ir fotolentele Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 23 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą, 2025 m. sausio 2 d. specialisto išvada.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos ((duomenys neskelbtini) Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. G. grasino nužudyti žmogų, tai yra veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. kovo 16 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas mamos E. G. namuose, būdamas agresyvus, žodžiais grasino nužudyti seserį S. L. ir mamą E. G., sakydamas, kad užmuš, papjaus, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusioms S. L. ir E. G. baimę, stresą, išgąstį, dėl ko nukentėjusioms buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Be to, E. G. 2024 m. gruodžio 21 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, tyčia ranka sudavė (duomenys neskelbtini) kartą E. M. į galvą, dėl to jis nugriuvo ant grindų, po to spyrė ne mažiau (duomenys neskelbtini) kartus į galvą ir veidą, koja užlipo ant kairės rankos, taip padarydamas nukentėjusiajam E. M. dešinės akies pojunginę kraujosruvą, lūpos gleivinės muštinę žaizdą, galvos ir kairio žasto poodines kraujosruvas, taip sukėlė E. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiųjų S.L., E. G., E. M., liudytojo E. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo E.G. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš pranešimų apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiesiems S.L., E.G. ir E.M. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E.G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. G. padarė (duomenys neskelbtini) tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), iš kurių (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika yra pavojinga žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), o kita – žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis). Savo veiksmais E. G. nukentėjusiąsias grasino žodžiu nužudyti, o nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę dėl (duomenys neskelbtini) nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centro medicininio dokumentų išrašo matyti, kad E. G. nesigydė (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos cente.

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės 9 mėnesių viešųjų darbų bausmės pridedant dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant E. G. per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 40 val. visuomenės labui.

Teismo vertinimu, ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

E. G. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

E. G. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 16 d. 13.00 val. iki 2024 m. kovo 18 d. 9.10 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę.

2025 m. vasario 4 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo kaltinamasis E. G. ir nukentėjusysis E. M. susitarė, kad E. G. atlygins E. M. padarytą 500 Eur neturtinę žalą, sumokant grynais pinigais kas mėnesį E. M. po 100 Eur, pradedant mokėti nuo 2025 m. kovo 12 d. Kadangi nukentėjusysis sutiko su tokiu žalos atlyginimo būdu ir terminais ir neprieštaravo baudžiamojo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, šis susitarimas tvirtintinas.

(Duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės D. B. 2025 m. vasario 3 d. nutarimu civilinio ieškinio užtikrinimui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui: piniginėms lėšoms, esančioms: AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 4000 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: uždraudžiant disponuoti; neišieškoma suma (NS) – 300 Eur, turto saugotojas: Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatyti nuo 2025-02-03 iki 2025-05-03. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis pasirašė susitarimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vadovaujantis proporcingumo principu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti mažesnei sumai – 500 Eur, iki šio susitarimo vykdymo pabaigos – iki 2025 m. liepos 12 d. (įskaitytinai), nuo 2025 m. liepos 13 d. – laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir E. G. paskirti 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią E.G. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią E. G. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 16 d. 13.00 val. iki 2024 m. kovo 18 d. 9.10 val. ((duomenys neskelbtini) dienas), (duomenys neskelbtini) laikino sulaikymo dieną prilyginant (duomenys neskelbtini) viešųjų darbų valandoms.

Patvirtinti E. G. ir E. M. pasirašytą susitarimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagal kurį E. G. įpareigojamas nukentėjusiajam E. M. atlyginti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio neturtinę žalą, sumokant grynais pinigais kas mėnesį E. M. po 100 Eur, pradedant mokėti nuo 2025 m. kovo 12 d.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą E.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), piniginėms lėšoms – 500 Eur (penkiems šimtams eurų), esančioms AB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jomis disponuoti; neišieškoma suma (NS) – 300 Eur, turto saugotojas: Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki E.G. ir E.M. susitarimo dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo vykdymo pabaigos, t. y. iki 2025 m. liepos 12 d. (įskaitytinai), o nuo 2025 m. liepos 13 d. – laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E.G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14–18 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Išaiškinti E. G., kad viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

3. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams (duomenys neskelbtini) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per (duomenys neskelbtini) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.