Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties, kuria netenkintas A. A. (A. A.) atstovo adv. padėjėjo A. G. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ATPK 329 str. yra nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Su prašymu pateikti įrodymai, jog A. A. įvykdė visus ATPK 329 str. numatytus reikalavimus. Nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo vykdomas nuo 2015-07-22. Prašymo nagrinėjimo dieną buvo praėję beveik 8 mėnesiai nuo šios nuobaudos vykdymo pradžios. A. A. neneigia, kad pasielgė neatsakingai, todėl nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą. Sis nuoširdus gailėjimasis buvo išreikštas pažeidimo padarymo metu ir jis kartu su prisipažinimu padarius pažeidimą teismo įvertinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. A. A. nevengė neblaivumo patikrinimo, t. y. padėjo išaiškinti pažeidimą. Teismas atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pareiga rūpintis šeima privertė A. A. permąstyti savo netinkamą poelgį ir priimti sau sprendimą laikytis įstatymų ir nebedaryti naujų teisės pažeidimų. A. A. daugiau administracinių teisės pažeidimų nepadarė, todėl, priešingai nei konstatuojama skundžiama nutartimi, paskirta nuobauda turi atitinkamą poveikį A. A., sulaiko jį nuo naujų administracinių teisės pažeidimų darymo, jis linkęs paklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2016-03-02 pranešimu informavo Kelių policijos biurą, kad 2016-03-18 9.00 val. Klaipėdos miesto apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka nagrinės A. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo bei išaiškino BPK 362 str. 5 d. suteiktą teisę pateikti atsiliepimą, pareiškimą dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepimas į A. A. atstovo advokato padėjėjo A. G. prašymą negautas, t. y. surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą institucija neišreiškė savo pozicijos dėl A. A. prašymo. Kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad A. A. padarytas teisės pažeidimas, objektyviai įvertinus įvykio aplinkybes, nebuvo tiek pavojingas ir šiurkštus, kad visiškai eliminuotų galimybę tenkinti A. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų A. A. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones A. A. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais A. A. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai vertino, jog A. A. pažeidimas sukėlė pavojų, nes nagrinėjamoje situacijoje A. A. būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 1,51 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis vairavo sekmadienį 06.47 val., t. y. kuomet Klaipėdos miesto gatvėse labai retai galima pamatyti transporto priemones ir praeivius, todėl faktiškas pažeidimo pavojingumas ir šiurkštumas buvo tik teorinis. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad A. A. buvo nustatytas 1,51 prom. neblaivumas, kuris tik dėl pažeidėjo naudai taikomos alkotesterio paklaidos buvo laikomas lengvu, daugiau kaip tris su puse karto viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje ir buvo itin artimas vidutiniam neblaivumo lygiui. Tokį girtumą pasiekusio asmens automobilio vairavimas be jokios abejonės yra itin pavojingas, keliantis pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams asmenims ir jų turto saugumui. Kita vertus, atskirojo skundo teiginys, kad ankstų rytą nėra eismo dalyvių ir dėl to vairavimas būnant neblaiviu tampa saugesniu ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad A. A. iki šiol tinkamai neįvertina šio pažeidimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais argumentais – neva Klaipėdos miesto centrinėse gatvėse, kur jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, šalia viešbučių ir naktinių pasilinksminimo vietų paryčiais (iš šeštadienio į sekmadienį) nėra žmonių ar eismo dalyvių, ir kad toks važiavimas pavojingas tik teoriniame lygmenyje.

Už vairavimą išgėrus A. A. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą A. A. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, ją skirdamas apylinkės teismas, be abejonės, atsižvelgė ir į A. A. atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, kad dėl pažeidimo padarymo jis gailėjosi, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus, todėl dar kartą atsižvelgiant į šias aplinkybes trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, priimant dėmesin padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, nėra pagrindo. Atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjant skundą yra praėję metai nuo dienos, kai pasibaigė A. A. už greičio viršijimą paskirtos nuobaudos vykdymas, todėl bus laikoma, kad A. A. nebuvo paskirta minėta 5 eurų bauda (ATPK 36 str.). Visų pirma pažymėtina, kad pažeidimo sunkumą rodo būtent pažeidimo padarymo metu galiojusios administracinės nuobaudos. ATPK 36 str. nustato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam administracinė nuobauda paskirta nebuvo. Iš byloje esančio Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo matyti, kad A. A. 2015-02-11 viršijo greitį, už ką buvo nubaustas 2015-03-16 nutarimu, bauda sumokėta 2015-03-26. Tik sumokėjus baudą ir taip baigus nuobaudos vykdymą buvo pradėtas skaičiuoti ATPK 36 str. nurodytas vienerių metų terminas, tačiau jau 2015 gegužės 31 d. A. A. padarė naują administracinį teisės pažeidimą, todėl vienerių metų terminas buvo pradėtas skaičiuoti iš naujo, todėl, skirtingai nei nurodoma atskirajame skunde, šiuo metu abi šios nuobaudos yra galiojančios.

Prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti netekimas sukėlė pažeidėjui ir jo partnerei nepatogumus rūpinantis jų 8 metų amžiaus sūnumi. Jie gyvena senamiestyje, o sūnus lanko „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją (duomenys neskelbtini), dailės mokyklą, kuri yra šalia progimnazijos, bei sportinių šokių klubą, kuris yra (duomenys neskelbtini) g. A. A. yra jūrininkas, keturias savaites dirba reise ir keturias savaites būna namuose. Pertraukose tarp reisų tam, kad sūnus nevėluotų į mokyklą, į dailės mokyklą ir į treniruotes bei vakarais greičiau ir saugiai grįžtų namo, paprastai A. A. automobiliu nuveždavo ir parveždavo sūnų, nes vykdanti individualią veiklą gyvenimo draugė ne visada gali tai padaryti. A. A. atėmus specialiąją teisę tenka lydėti sūnų naudojantis visuomeniniu transportu, kas atima daugiau laiko ir sukelia įvairių nepatogumų. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjo nurodomas aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, atskleidžiančiomis esmingai pablogintą A. A. padėtį. Nors pažeidėjas nurodo, kad jis dirba keturias savaites, o keturias savaites būna namuose, ir būtent tuo laiku teisė vairuoti jam reikalinga rūpinantis sūnumi, užtikrinant kad jis nevėluotų į mokymosi ir papildomo ugdymo įstaigas, tačiau nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodoma, kaip jo sūnus pasiekia minėtas įstaigas tuo metu, kai A. A. būna komandiruotėse ir nebūna namuose. Iš prie prašymo pateiktų dokumentų (sutarčių su mokykla ir papildomo ugdymo įstaigomis) akivaizdu, jog A. A. sūnus ir toliau sėkmingai lanko minėtas įstaigas, ir tai, jog tėvas neteko teisės vairuoti, minėtų mokymosi procesų niekaip neįtakojo, kaip ir neįtakoja A. A. buvimas komandiruotėse. Nors specialiosios teisės atėmimas sukelia nepatogumų, tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pats A. A., Klaipėdos mieste kursuoja maršrutinis transportas, kurio pagalba iš gyvenamosios vietos senamiestyje galima patogiai susisiekti tiek su Paryžiaus Komunos g. esančia progimnazija ir dailės mokykla, tiek su Naikupės g. įsikūrusiu šokių klubu, o vien tai, kad tokios kelionės užima daugiau laiko ar sukelia nepatogumų derinantis prie autobusų tvarkaraščių, nelaikytina išskirtinėmis aplinkybėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad A. A. darbas (jis yra jūrininkas) nėra susijęs su kelių transporto priemonių vairavimu, todėl specialiosios teisės atėmimas nekelia pavojaus A. A. darbui ir pragyvenimo šaltiniui, prarasta teisė vairuoti neapsunkino jo šeimos finansinės padėties – sūnus ir toliau gali lankyti papildomo ugdymo įstaigas bei dalyvauti varžybose. Remdamasis išvardintu teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog specialiosios teisės atėmimas neproporcingai apsunkino A. A. ir jo šeimos padėtį, kita vertus tai, kad A. A., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog A. A. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes A. A., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus.

Nors A. A. atskirajame skunde teigia, kad surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą institucija neišreiškė savo pozicijos dėl A. A. prašymo ir tai neva leidžia daryti prielaidą, kad A. A. padarytas teisės pažeidimas nebuvo tiek pavojingas ir šiurkštus, kad eliminuotų galimybę tenkinti A. A. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent asmuo, kuris siekia, kad jo atžvilgiu būtų taikomos ATPK 329 str. nuostatos, turi nurodyti, kokios aplinkybės ir kokie duomenys parodo, kad nuobaudos tikslas jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens deklaratyvūs teiginiai apie pasimokymą iš savo klaidų bei gailestį dėl padaryto nusižengimo, ir A. A. siekis sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą nerodo, kad patenkinus asmens prašymą, būtų pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Taigi, iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas A. A. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad A. A. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus A. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.