Telšių apylinkės teismo sprendimas

2016-01-25 · Civilinė byla Nr. e2-165-1007/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-25
Bylos Nr.
e2-165-1007/2016
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-02271-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Atsakovas
R. B.
Kategorijos

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-165-1007/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-02271-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.5.; 2.5.10.5.1.; 2.5.29.3.; 3.2.6.5.1.

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 25 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „4finance“ ieškinį dėl skolos, mokėjimo ir kompensacinių, įskaitant procesines, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovės R. B. 426,25 Eur (1471,76 Lt) skolą, 303,80 Eur (1048,96 Lt) sutartines palūkanas, kurias sudaro 109,37 Eur (377,63 Lt) mokėjimo palūkanos, priskaičiuotos nuo 2012-02-27 iki Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) nutraukimo 2013-06-17, t. y. mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, ir 194,43 Eur (671,33 Lt) kompensacinės palūkanos, nutraukus Sutartį priskaičiuotos nuo 2013-06-18 iki 2013-10-07, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant įmokų pagal 2012-02-27 sudarytą Sutartį su vėlesniais pakeitimais. Ieškovas prašo, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2012-02-27 sudarytos Sutarties su 2012-02-27, 2012-04-26, 2012-10-22 ir 2013-01-31 pakeitimais bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2012-02-27 ir 2012-02-27, 2012-04-26, 2012-10-22 ir 2013-01-31 mokėjimo nurodymais pervedė atsakovei atitinkamai 1000,00 Lt ir 500,00 Lt, 150,00 Lt, 139,00 Lt ir 131,00 Lt, tokiu būdu suteikdamas atsakovei iš viso 1920,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms. Kadangi atsakovė ne tik ėmė papildomas kredito sumas pagal Sutarties 2.10 punktą, bet ir mokėjo jau paimto kredito grąžinimo įmokas, tai atsakovė, kaip numatyta 2013-01-31 redakcijos Sutarties specialiojoje dalyje, turėjo grąžinti likusią 1499,24 Lt bendrą vartojimo kredito sumą iki 2015-01-27, kiekvieno mėnesio dvidešimt septintą dieną mokėdama nustatyto dydžio įmokas, iš viso dvidešimt keturias įmokas 871,27 Eur (3008,32 Lt) sumai, įskaitant 437,04 Eur (1509,01 Lt) mokėjimo palūkanas (bendrą vartojimo kredito kainą). Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovė dalį sumos sumokėjo, tačiau nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ieškovė 2013-06-17 vienašališkai nutraukė Sutartį, nuo 2012-02-27 iki Sutarties nutraukimo 2013-06-17 pagal Sutarties 4.1 punktą atsakovei priskaičiavo 109,37 Eur (377,63 Lt) mokėjimo palūkanas, o po Sutarties nutraukimo nuo 2013-06-18 iki 2013-10-07 pagal Sutarties 7.1 punktą priskaičiavo 194,43 Eur (671,33 Lt) kompensacines palūkanas, taikydamas 113,60 % bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 16 dalyje bei įvardinta Sutarties 1.1 ir 1.2 punktuose. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka, nemokėjo kredito pratęsimo įmokų (bendros vartojimo kredito kainos) ir tuo pažeidė Sutarties 3.1, 3.5 ir 4.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 426,25 Eur (1471,76 Lt) bendrą vartojimo kredito sumą ir 109,37 Eur (377,63 Lt) bendrą vartojimo kredito kainą.

3. Dėl palūkanų, priskaičiuotų pasibaigus kredito grąžinimo terminui. Be 426,25 Eur (1471,76 Lt) bendros vartojimo kredito sumos ir 109,37 Eur (377,63 Lt) bendros vartojimo kredito kainos, remdamasis Sutarties 7.1 punktu ieškovas taip pat reikalauja priteisti ir 194,43 Eur (671,33 Lt) kompensacines palūkanas, nutraukus Sutartį už negrąžintą sumą priskaičiuotas nuo 2013-06-18 iki 2013-10-07.

Nors CK 6.874 straipsnio 1 dalis bendriausiu atveju suteikia kredito davėjui teisę iš kredito grąžinimo terminą praleidusio skolininko reikalauti sutartyje numatyto dydžio palūkanų, tačiau ši nuostata vartojimo kreditui pilna apimtimi netaikoma, nes CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos VKĮ, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, taigi ir ieškovo reikalaujamos palūkanos, vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal VKĮ įtvirtinto reglamentavimo prasmę, ribinio ar jam artimo dydžio bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, apimanti ir metinę palūkanų normą, dėl ypač didelės finansinės naštos kredito gavėjui gali būti taikoma tik santykinai trumpą kredito grąžinimo terminu apibrėžtą laikotarpį, dėl kurio pats kredito gavėjas išreiškė savo sutikimą vartojimo kredito sutartyje. Antai kreditorius nuotoliniu būdu suteikia „greitąjį“ vartojimo kreditą, kuris turi būti grąžinamas per skolininko pasirinktą laikotarpį nuo vieno iki trisdešimt šešių mėnesių (www.vivus.lt). Tačiau tokio kredito gavėjas, atsižvelgiant į kredito pobūdį ir skolinimosi aplinkybes, sudarydamas sutartį ir įsipareigodamas pagal ribinio ar jam artimo dydžio bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, objektyviai dar negali žinoti, ar bus pajėgus mokėti tokias dideles palūkanas visus dvylika mėnesių, kaip yra nagrinėjamu atveju.

Todėl vartojimo kredito sutartyje numatyto dydžio palūkanos pagal VKĮ gali būti taikomos tik iki sueinant kredito grąžinimo terminui. Skolininkui neįvykdžius piniginės prievolės, negali būti toliau skaičiuojamos palūkanos, kurios konkrečiu atveju numatytos kreditoriaus vienašališkai parengtoje vartojimo kredito sutartyje. Kai skolininkas praleidžia iš vartojimo kredito sutarties kylančios piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos tik netesybos, numatytos vartojimo kredito santykius reglamentuojančio specialaus teisės norminio akto – VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią, kaip minėta, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai (net jei jie būtų pavadinti palūkanomis, nuostoliais, netiesioginiais nuostoliais, negautomis pajamomis, administravimo mokesčiais ir pan.) už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Iš esmės VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta vartojimo kredito gavėjo ribota civilinė atsakomybė pagal pinigines prievoles, kylančias iš vartojimo kredito sutarties, t. y. padaryta įstatyminė išimtis iš CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, o tokios išimties galimybė nustatyta toje pačioje CK 6.251 straipsnio 1 dalyje.

Priešingai aiškinant, t. y. laikant, kad pavėluotų įmokų mokėjimo ar jų nemokėjimo atvejais gali būti priskaičiuojamos didžiulės sutartinės kompensacinės palūkanos, kurias konkrečiu atveju kreditorius skaičiavo nuo 2013-06-18 iki 2013-10-07, VKĮ nustatytas netesybų dydžio ribojimas, taikomas skolininkui nepajėgiant vykdyti piniginių prievolių, neturėtų jokios teisinės ir praktinės reikšmės, o vartojimo kredito teisiniai santykiai transformuotųsi į lupikavimą. „Greituosius“ vartojimo kreditus teikiančių ūkio subjektų bandymai prisiteisti lupikiško dydžio sumas kaip kompensacines palūkanas, priskaičiuotas po prievolės įvykdymo termino praleidimo, nuostolius, negautas pajamas, administravimo mokesčius ir kitokius mokesčius atmestini lygiai taip pat, kaip turi būti atmetami bandymai prisiteisti baudines netesybas.

Taikant VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną tarifą, be to, taikant jį tik protingą vienerių metų laikotarpį, ieškovui priteistinos iš viso 97,75 Eur (337,51 Lt) netesybos delspinigių pavidalu ((1471,76 Lt + 377,63 Lt) x 0,05%/d. x 365 d.). Kitaip tariant, po kredito grąžinimo termino praleidimo ieškovo priskaičiuotos ir reikalautos kompensacinės palūkanos teismo yra kvalifikuojamos kaip netesybos (delspinigiai) pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatas ir mažinamos iki įstatyminio dydžio, nes tiek kompensacinės palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose, tiek netesybos, reglamentuojamos CK 6.71–6.75 straipsniuose, atlieka minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos ir už negrąžintą kreditą ir priteistus delspinigius.

5. Dėl žyminio mokesčio. Kadangi procesiniai dokumentai teismui pateikti tik elektroninio ryšio priemonėmis, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies, 82 straipsnio bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, atsižvelgiant į ieškinio sumą, buvo mokėtina tik trys ketvirtadaliai 22,00 Eur proporcinio žyminio mokesčio, t. y. 16,00 Eur. Ši 2015-12-29 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo sumokėta suma, jos nebemažinant proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, nes yra artima minimaliam žyminiam mokesčiui, kuris vis tiek būtų mokėtinas už mažesnį reikalavimą, ir taikant 93 straipsnio 1 dalį, priteistina iš atsakovės ieškovui.

6. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Visos procesiniuose dokumentuose litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 426,25 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 25 ct) skolą, 109,37 Eur (vieno šimto devynių eurų 37 ct) mokėjimo palūkanas, 97,75 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 75 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 633,37 Eur (šešių šimtų trisdešimt trijų eurų 37 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,00 Eur (šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl nepriteistos 96,68 Eur kompensacinių palūkanų sumos.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė