- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-528-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00341-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti kardomąja priemone – suėmimu, suimant jį teismo salėje.
Taip pat nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 17 d.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 6 d. išbūtas laikas.
V. P. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. P. jo naudai priteista 560 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 2 d. naktį, tikslesnis laikas nenustatytas, V. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė V. P. priklausančius televizorių „Samsung“ 500 Eur vertės, garso kolonėles 40 Eur vertės, piniginę 100 Eur vertės, kelioninį lagaminą 30 Eur vertės, 460 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam 1130 Eur turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį pakeisti – skirti švelnesnę bausmę. Grįsdamas tokį prašymą, nuteistasis nurodo, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu bei bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendį palikti nepakeistą.Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir griežtumo bausmę. Prokuroras taip pat pažymėjo, jog A. P. anksčiau ne kartą teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir teismo nepanaikintą teistumą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu.Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgdamas į A. P. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti švelnesnę bausmę, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis nurodo, jog kaltę dėl padaryto nusikaltimo pilnai pripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, sutiko su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu bei bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuteistojo nurodomos aplinkybės, vertinant jas kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste, nėra pakankamos švelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, šią aplinkybę pripažindamas lengvinančia jo atsakomybę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra pagrindas švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo tinkamai įvertintos skundžiamu nuosprendžiu.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį, numatytą straipsnio, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, bei parinkdamas jos dydį, kuris nustatytas šiek tiek didesnis nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, atsižvelgė į tai, kad A. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę (nuteistasis baustas administracine tvarka, teistas, teistumas neišnykęs), jau minėtą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina, jog jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo keturis kartus baustas administracine tvarka, taip pat keturis kartus teistas, nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. A. P. pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas labai jauno amžiaus – vos 14 metų, visus kartus nuteistasis pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymo, kas leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais taip pat skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, gerai suvokdamas bausmės neišvengiamumą, nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, toliau nusikalstamai veikė. Esant šių duomenų visumai, manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatant mažesnį jos dydį, aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. P. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra pagrindo. Todėl skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.