Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant privatiems kaltintojams, kaltinamiesiems ir nukentėjusiesiems M. P. ir S. P., jų gynėjams advokatams I. Manzurovui ir L. Latvėnienei, specialistui E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, invalidas, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, baltarusė, turinti specialųjį vidurinį išsilavinimą, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. 2011-11-05, apie 15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudavė M. P. į veidą, po to, pargriovė ant grindų, paėmęs jos chalatą užspaudė juo burną ir pradėjo dusinti, tuomet palenkė M. P. ir kumščiu trenkė per pakaušį ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

M. P. 2011-11-05, apie 15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sudavė S. P. į veidą, puolė jį kumščiais ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklaustas teisme S. P. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kai M. P. grįžo iš darbo, jis buvo namuose vonioje. Jis norėjo eiti į savo kambarį, kai M. P. sudavė jam smūgį į veidą, tuomet stvėrė už marškinių. Jis pastvėrė jai už rankų ir jie pargriuvo – M. P. nukrito nugara ant grindų, o jis užgriuvo ant jos ir jiedu grūmėsi. Jis atplėšė M. P. rankas nuo savęs ir išbėgo į laiptinę. Tada ji iškvietė policiją, kuri juos išsivežė į policijos komisariatą. Jis M. P. nedusino, o jos sužalojimai galėjo atsirasti jiems pargriuvus. Šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas, M. P. nori jį iškeldinti iš namų, todėl nuolat jį provokuoja. Jis keletą kartų kvietė į namus policiją.

Specialisto išvada Nr. G 3392/11 (01) nustatyta, kad S. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kairio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu kairiame skruoste, nuo trauminio poveikio, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-05), sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-10).

Apklausta teisme M. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad grįžusi iš darbo ji rado S. P. besiruošiantį išvykti pas savo meilužę. Ji sugėdino S. P., o šis smogė jai į galvą, pradėjo ją stumdyti. Jis nustūmė ją per visą koridorių, tuomet pargriovė ir paėmęs už rankų riešų vilko ją koridoriumi, spyrė koja, po to chalatu užspaudė burną. Ji išsilaisvino ir pradėjo rėkti. Jai atsisėdus S. P. palenkė jos galvą ir trenkė į pakaušį. Ji S. P. nesudavė ir už marškinių negriebė. Po šio įvykio jai teko gerti vaistus nuo kraujo spaudimo.

Specialisto išvada Nr. G 3388/11 (01) nustatyta, kad M. P. padaryta poodinės kraujosruvos pakaušio dešinėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešiniame žaste, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dešinio juosmens srityje, dubens srityje uodegikaulio projekcijoje, abiejose šlaunyse, paveikus kietais, bukais daiktais galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku, t.y. 2011-11-05, bei būdu. M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 8-10).

Apklausta teisme liudytoja M. G. parodė, kad ji pati įvykio nematė, apie įvykį jai pasakojo M. P.. Ji M. P. matė lapkričio 7 d. po jos apsilankymo pas gydytoją. M. P. jai rodė sužalojimus, sakė, kad jos vyras ją pargriovė, smaugė, sudavė į pakaušį, įspyrė į dešinę šlaunį.

Apklausta teisme N. M. parodė, kad lapkričio 7 d. atėjusi į darbą M. P. papasakojo, kad ją sumušė vyras, ji kvietė policiją, medikus, buvo nuvežta į ligoninę. M. P. rodė jai mėlynes ant kūno, veide sužalojimų ji nematė.

Apklaustas teisme specialistas E. B. paaiškino, kad M. P. apžiūros metu sužalojimų lūpoje ir liežuvyje nebuvo, sužalojimai pagal kraujosruvas galėjo atsirasti vienu metu, tačiau jie visi negalėjo atsirasti vieno kritimo metu. Ant M. P. rankų esantys sužalojimai galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek nuo rankų suėmimo, tuo tarpu pakaušyje esantys sužalojimai galėjo atsirasti griūvimo metu, tik jeigu buvo atsitrenkiama į kokį daiktą.

Iš medžiagos apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2011-11-05, apie 15.10 val., buvo gautas iškvietimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, nuvykus buvo rasti S. P. ir M. P., kurie buvo pristatyti tolimesniam aiškinimuisi. M. P. buvo iškviesta GMP.

Vertindamas įrodymus teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abu kaltinamieji yra sutuoktiniai, šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas ir šis procesas vyksta ne abiejų sutikimu. Abu kaltinamieji turi daug asmeninių priekaištų vienas kitam. Jų parodymai teisme daugiau atspindėjo abipuses nuoskaudas, nei teisingus duomenis apie įvykius. Vienintelis byloje esantis įrodymas, teismo vertinamas kaip visiškai patikimas, yra specialisto išvados ir specialisto paaiškinimas. Todėl darydamas išvadas teismas visų pirma vadovaujasi specialisto išvadomis, o kaltinamųjų parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka specialisto išvadas.

Darydamas išvadas teismas nesivadovauja liudytojų M. G. ir N. M. parodymais, kadangi jos paties įvykio nematė, apie jį žino tik iš nukentėjusiosios.

Dėl S. P. padarytos nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. P. tyčia nežymiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. P. neigė padaręs nusikalstamą veiką, jo teigimu konfliktas tarp jo ir M. P. įvyko, tačiau nukentėjusioji pirma jį užpuolė, tuo tarpu jis, bandydamas nuo jos išsilaisvinti, buvo suėmęs jai už riešų, bandė ją nuo savęs atitraukti. Jiems susigrūmus M. P. ir jis pargriuvo, todėl ant nukentėjusiosios esantys sužalojimai galėjo būti griūvimo pasekmė. Apklausta teisme tokią S. P. pateiktą įvykio versiją paneigė M. P., kuri tvirtino, kad jai grįžus namo ir apsižodžiavus su S. P., jis sudavė jai į veidą, po to pargriovė, suėmęs už rankos riešų vilko koridoriumi, įspyrė, vėliau paėmęs jos chalatą dusino, jai išsivadavus, palenkė jos galva ir sudavė smūgį į pakaušį. Tokiu atveju, kuomet abiejų konflikte dalyvavusių asmenų parodymai yra priešingi, svarbi yra specialisto išvada ir jo paaiškinimai. Sulyginus M. P. nurodytus jai padarytus sužalojimus su specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais matyti, kad iš esmės jie atitinka vienas kitą. Neatitikimas yra tik dėl M. P. paaiškinimo dėl S. P. jai suduoto smūgio į lūpą ir liežuvio prakirtimo, kadangi ji tokius sužalojimus nurodė, tačiau specialistas jų nenustatė. Todėl teismas laiko neįrodytu, kad S. P. sudavė smūgį M. P. į lūpą ir prakirto liežuvį. Apklaustas teisme specialistas E. B. paaiškino, kad ant nukentėjusiosios kūno esantys sužalojimai negalėjo atsirasti tik pargriuvimo metu. Jo teigimu pakaušyje buvęs sužalojimas galėjo atsirasti kritimo metu tik tokiu atveju, jei būtų atsitrenkiama į kokį daiktą. Šiuo atveju nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji nenurodė, kad M. P. krisdama į kažką atsitrenkė,todėl teismas konstatuoja, kad šis sužalojimas buvo padarytas S. P. smūgiuojant M. P. į galvą. Sužalojimais nugaros kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje, dešinės alkūnės užpakaliniame paviršiuje, dubens srityje uodegikaulio projekcijoje atsirado M. P. griūnant ant nugaros, o sužalojimai kairiame žaste, dešiniame žaste, dešinio juosmens srityje, abiejose šlaunyse atsirado grumiantis su S. P. ir jam smūgiuojant. M. P. sužalojimai kairiame dilbyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje buvo padaryti S. P. suėmus ją už riešų ir tempiant.

Byloje nustatyta, kad 2011-11-05, apie 15 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. P. ir M. P. namuose, šeimyninio konflikto metu, S. P. panaudojo M. P. atžvilgiu fizinį smurtą – pargriovė ant grindų, vilko grindimis, įspyrė koja, paėmęs jos chalatą užspaudė juo burną ir pradėjo dusinti, tuomet palenkė M. P. ir kumščiu trenkė per pakaušį. S. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Dėl M. P. padarytos nusikalstamos veikos

Priešpriešiniame skunde ir apklaustas teisme S. P. nurodė, kad M. P. to paties konflikto metu sudavė jam į veidą ranka, kurioje laikė kažkokį daiktą, puolė jį kumščiais ir taip padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Apklausta teisme kaltinamoji M. P. teigė, kad grįžusi namo ji pamatė, kaip S. P. ruošiasi išvykti. Jai sugėdinus S. P., jis puolė prieš ją smurtauti. Ji neigė konflikto metu sudavusi S. P. smūgį į veidą ar laikiusi jį už marškinių. Nors M. P. neigė vartojusi fizinį smurtą prieš S. P., tačiau tai patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. P. buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kairio skruosto srityje su paviršiniu odos įtrūkimu kairiame skruoste, nuo trauminio poveikio, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-05). Taigi akivaizdu, kad įvykusio šeimyninio konflikto metu aktyvius fizinio smurto veiksmus panaudojo tiek S. P., tiek ir M. P.. Tačiau kitaip nei S. P. nurodė savo priešpriešiniame skunde, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad M. P. nukentėjusiajam trenkė į veidą su daiktu, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Kaltinamosios M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę S. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Tiriant S. P. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, yra pensininkas, invalidas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. S. P. yra invalidas, jam negalima dirbti sunkių fizinių darbų, todėl viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. P. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. P. skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Skirdamas bausmę M. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jos padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai. Tiriant M. P. asmenybę nustatyta, kad ji ankščiau neteista, yra pensininkė, neįgali, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 55 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. P. laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad M. P. skirtina bausmė mažesnė už įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė M. P. šioje byloje prašo priteisti jai iš S. P. 10000 Lt neturtinę žalą.

Civilinis ieškovas S. P. prašo iš M. P. priteisti 2000 Lt jam padarytos neturtinės žalos.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismui nekelia abejonių tai, kad M. P. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji po įvykio buvo nuvežta į ligoninę, ligoninėje negulėjo, tačiau gydėsi namuose, jautėsi pažeminta, kentė fizinį ir dvasinį skausmą. Nukentėjusioji yra neįgali, ji užsiima vieša prekyba, todėl dėl patirtų sužalojimų ji taip pat jautė diskomfortą. Tačiau teismo manymu, prašomos priteisti 10000 Lt neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajai, todėl M. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1500 Lt.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas taip pat daro išvadą, kad S. P. yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis irgi nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – M. P. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad S. P. buvo sužalotas veidas, atsirado poodinė kraujosruva, jis jautė diskomfortą, kadangi jam buvo nemalonu išeiti į viešumą, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jis yra po širdies operacijos, todėl patirti išgyvenimai neigiamai atsiliepė jo sveikatai. Atsižvelgiant į tai S. P. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 1000 Lt.

M. P. išlaidos, sumokėtos advokatui bei išlaidos už specialisto išvadą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. P..

S. P. išlaidos, sumokėtos advokatui bei išlaidos už specialisto išvadą, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jam 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

Iš dalies tenkinti M. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. P. 1500 Lt M. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti M. P. iš S. P. 570 Lt proceso išlaidų.

M. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir paskirti jai 3 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant ją nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose.

Iš dalies tenkinti S. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš M. P. 1000 Lt S. P. padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti S. P. iš M. P. 1070 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.