Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei – J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-09-28 nuosprendžio, kuriuo R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir jam baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, R. K. skirtos auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimas ir elgesio apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną būti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nėra susijęs su mokymusi ar darbu, per visą ir elgesio apribojimo laikotarpį mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš R. K. nukentėjusiojo R. A. naudai priteista 102,88 Eur turtinės žalos atlyginimo. R. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš J. B. priteista 25,72 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) - 77,16 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad ši J. B. ir (duomenys neskelbtini) pareiga pasibaigia, kai R. K. sulaukia pilnametystės arba iki pilnametystės įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš R. K. A. A. priteista 750 Eur neturtinei žalai atlyginti, o R. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš J. B. priteista - 187,5 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) - 562,5 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad ši J. B. ir (duomenys neskelbtini) pareiga pasibaigia, kai R. K. sulaukia pilnametystės arba iki pilnametystės įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Iš R. K. R. A. priteista 60 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, o R. K. neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, subsidiariai iš J. B. priteista 15 Eur, o iš (duomenys neskelbtini) - 45 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Nustatyta, kad ši J. B. ir (duomenys neskelbtini) pareiga pasibaigia, kai R. K. sulaukia pilnametystės arba iki pilnametystės įgyja turtą ar uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2015 metų balandžio 15 d., apie 8.50 val., (duomenys neskelbtini) pastate, koridoriuje, viešoje vietoje, moksleivių akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius nukentėjusiajam A. A. į galvą ir šoną, jam padarydamas kairio smilkinio minkštųjų audinių sumušimą, poodines kraujosruvas akių vokuose ir paakiuose, odos nubrozdinimus dešiniame paakyje - nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu, smūgio A. A. sudavimo aplinkybes matant kitiems moksleiviams, sutrikdė visuomenės rimtį.

Pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo naujai formuojamą praktiką, mokyklos, kuriose mokosi nepasiturinčių ar nepilnų šeimų vaikai – turi besąlygiškai prisiimti kur kas didesnę riziką ir teisinę atsakomybę dėl tokių mokinių galimai kada nors įvykdytinų (įvykdomų) nusikalstamų veikų mokykloje, kai už tokių nepilnamečių galimai įvykdytas nusikalstamas veikas pagal subsidiarios atsakomybės taikymo normas, mokyklai nukentėjusiam atlygintina turtinė ir neturinė žala didinama kelis kartus. Pabrėžia, kad pagrindinis veiksnys sprendžiant klausimą kas yra atsakingas už vaiko padarytą žalą – tėvai ar priežiūros institucija, yra kaltė. Kaltės ir kaltės atsiradimo, kaltės dydžio nustatymas civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) atžvilgiu teismo proceso metu nebuvo nagrinėti. Taip pat neaptarti ir įrodymai dėl kaltės atsiradimo ar subsidiarios atsakomybės taikymo civiliniam atsakovui. Apie tai, kad mokykla ar joje dirbantys mokytojai būtų pažeidę nukentėjusiojo teises ar tinkamai nepasirūpinę jo saugumu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalis – kaltinimų ir civilinio ieškinio mokyklai civiliniame ieškinyje nepateikė nei nepilnamečio atstovas pagal įstatymą, nei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės atstovai.

Mano, kad skundžiamas nuosprendis prieštarauja ir 2010-01-21 patvirtinto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, kurioje suponuojama prievolė užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Nesant aiškių rašytinių įrodymų, pagrįstų dokumentais apie R. K. šeimos narių - tiek motinos, tiek tėvo valdomą turtą ir gaunamas pajamas, teismo argumentai dėl įstatyminės atstovės turto ir pajamų laikytini neįrodytais. Apylinkės teismas nesilaikė reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnį ir priteisė atsakovui atlyginti žalą iš (duomenys neskelbtini), kuri pati pagal teismo išaiškinimą bylos nagrinėjimo metu, turėjo pati nuspręsti savo juridinį teisinį statusą.

Teigiama, kad nuosprendyje nepagrįstai priteistos turtinės žalos dydis buvo padidintas nuo nukentėjusiojo nurodomos 102,88 Eur sumos iki 562,5 Eur. Pabrėžiama, kad civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra institucijos ar atskirų jos darbuotojų kaltės įrodymas. Šiuo gi atveju, mokyklos ar jos administracijos, ar pedagogų kolektyvinės ar personalinės kaltės nustatymo klausimai teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjami ir įrodymai dėl kaltės atsiradimo mokyklai ar joje dirbantiems mokytojams, ar kitiems asmenims teismo proceso metu nebuvo pareikšti.

Skunde teigiama, kad mokykloje buvo imtasi visų saugumo užtikrinimo priemonių – buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, pertraukų metu budėdavo budintis mokytojas ir jo padėjėjas. Teismo posėdžio metu mokyklos atstovui – E. M. nebuvo užtikrinta galimybė pateikti argumentus ir įrodymus šiais klausimais. Tvirtinama, kad teismas siekdamas objektyviai išsiaiškinti, ar mokykla iš tiesų netinkamai atliko mokinių priežiūrą, turėjo vadovautis ne hipotetiniais pamąstymais, o apklausus budėjusius pedagogus tinkamai išanalizavus mokyklos parengtus ir nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad iš vaizdo kamerų įrašo matyti, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės veika atlikta 8 val. 54 min. 22 sek., kai nuo 8 val. 54 min. budintys mokytojai, jų padėjėjai ir budintys mokiniai nutraukia budėjimo viešose mokyklos patalpose veiklą ir patys kartu su kitais mokytojais pradeda pasiruošimo pamokai procedūras, nes antros pamokos pradžia yra 8 val. 55 min. Į koridoriuje pasigirdusį budinčios mokinės A. L. pagalbos šauksmą sureagavo netoliese esančiame kabinete pamokai besiruošianti mokytoja N. A.. Mano, kad kitokia forma užkardyti spontaniškai kilusio konflikto nebuvo įmanoma, nes pats įvykis truko vos kelias sekundes. Civilinis atsakovas taip pat prašo pašalinti liudytojo A. J. liudijimų dalį laikotarpiui nuo 8 val. 53 min. 37 sek. - 8 val. 54 min. 22 sek., nes šis moksleivis paties įvykio šiuo laikotarpiu negalėjo matyti, nes buvo socialinių mokslų kabinete.

Teismo posėdyje civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. B. sutiko su apeliaciniu skundu; atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas A. Š., bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdyje išklausiusi proceso šalis, atnaujinusi įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Taigi, nors apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neprivalo atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o tik į esminius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437-303/2015).

Teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu, o būtent – dėl R. K. tėvo įtraukimo civiliniu atsakovu, šioje baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir surinkti papildomi šiam klausimui aktualūs duomenys.

Atlikus įrodymų tyrimą, išklausius proceso šalių ir patikrinus baudžiamosios bylos medžiagą, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir baudžiamojo proceso įstatymo normų sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nepažeidė.

CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda tada, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Įstatymas subsidiariąją atsakomybę nustato tiek tėvams, tiek vaiką prižiūrinčioms institucijoms. Tėvai bei rūpintojai, minėtos institucijos atsako tik esant kaltei, tačiau jų kaltė preziumuojama.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 11 dalis numato, kad mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą. Tačiau toks teisinis reglamentavimas ir aplinkybė, kad žala padaryta nepilnamečiui esant mokymo įstaigoje, nereiškia, kad tėvai tokiais atvejais turi būti besąlygiškai atleidžiami nuo žalos atlyginimo. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo ir netinkamos minėtų institucijų priežiūros padarinys, todėl teismų praktikoje galima bendra nepilnamečio tėvų bei minėtų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles.

Civilinis atsakovas – (duomenys neskelbtini) nesutinka nei su priteista civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai suma, nei su jos, kaip institucijos, kurios priežiūroje esant atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kito šios mokyklos moksleivio – A. A. atžvilgiu, atsakomybe. Nesutikimą tiek apeliaciniame skunde, tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek atnaujinus įrodymų tyrimą ir papildomai apklausus aptariamos mokymo įstaigos atstovą, apeliantas ginčija tuo, kad mokykla ėmėsi visų įmanomų apsaugos priemonių, tačiau užkirsti kelią spontaniškam smurto proveržiui ir konfliktinei situacijai pasibaigusiai (duomenys neskelbtini) mokinio – A. A. sužalojimu, ji neturėjo galimybių ir teigia, kad nėra jokių duomenų (duomenys neskelbtini) civilinės atsakomybės pagrindui, t. y. kaltei, konstatuoti.

Apeliaciniame skunde detaliai analizuojamos nepilnamečių atžvilgiu mokykloje taikomos apsaugos priemonės ir tai patvirtinančių lokalinių teisės aktų turinys. Iš esmės nurodant, kad mokykloje įrengtų vaizdo kamerų, paskirtų budinčių mokytojų ir jų padėjėjų bei budinčių mokinių pagal sudarytus grafikus pakako tvarkai ir saugumui mokykloje užtikrinti.

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad konfliktinė situacija prasidėjo 2015-04-15 8 val. 48 min. 58 sek., kai nukentėjusysis A. A. stovėdamas R. K. už nugaros žiebtuvėliu porą sekundžių degina jo kuprinę. 8 val. 51 min. 39 sek. konfliktas persikelia prie netoliese esančio berniukų tualeto, kur R. K. užrėmęs tualeto duris, neleidžia į koridorių iš tualeto išeiti nukentėjusiajam. Tik 8 val. 52 min. 51 sek. A. A. pavyksta praverti tualeto duris ir šis apipurškia atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės vandeniu. 8 val. 52 min. 52 sek. A. A. išsiveržia iš tualeto patalpų ir nueina koridoriumi tolyn, tačiau 8 val. 53 min. 7 sek. tarp jo ir R. K. vyksta pokalbis, o 8 val. 54 min. 7 sek. R. K. suduoda smūgį po ko nukentėjusysis nukrenta, jie susikimba ir nukentėjusysis patiria smūgius rankomis bei kojomis iki 8 val. 54 min. 13 sek. Taigi vaizdo įrašas patvirtina, kad konfliktas pertraukos metu tarp dviejų (duomenys neskelbtini) mokinių tęsėsi pakankamą laikotarpį nuo 8 val. 48 min. 58 sek. iki 8 val. 54 min. 13 sek, o ne kelias sekundes, kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į aptariamo įvykio seką, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, R. K. viešoje vietoje įvykdytų smurtinių veiksmų negalima apibrėžti kaip spontaniško netinkamo elgesio pasekmės. Konflikto trukmė ir tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir viešoji tvarka pažeista būtent mokykloje, pertraukos metu, nuolat mokinių vaikščiojamoje zonoje – koridoriuje, kai nei kameromis fiksuojamo vaizdo stebėjimas, nei mokytojų budėjimas neužkirto kelio šiai nusikalstamai veikai, patvirtina, kad mokyklos administracijos nurodomos mokyklos tvarkai ir saugumui užtikrinti priemonės – vaizdo kameros, budintis mokytojas, jo padėjėjas ir budintis mokinys, negali būti pripažintos pakankamomis, kad būtų išvengtas ar laiku užkardytas nepilnamečių smurtinis elgesys vienas kito atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, šių įstaigų administracija atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą. Jeigu šie asmenys nevykdo savo pareigų arba vykdo jas netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja auklėtinius arba kitaip pažeidžia vaiko teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Mokykloje priežiūra turi būti užtikrinta tiek pamokų, tiek pertraukų metu, nepaisant to ar už vaikų saugumą konkrečiu momentu atsakingi asmenys turi ir kitų įsipareigojimų, t. y. pasiruošti pamokai ir kt. Aukščiau aptarti duomenys, susiję su saugumo priemonių įgyvendinimų (duomenys neskelbtini), šias priemones vertinant konfliktinės situacijos eigos ir pasekmių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad mokykla, neužtikrino saugios aplinkos vaikui, t. y. nukentėjusiajam A. A., ir neužkirto kelio netinkamam atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. elgesiui, todėl mokyklai ir kyla atsakomybė. Šiuo atveju atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad R. K. šiai dienai nebėra (duomenys neskelbtini) mokinys, nes sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą yra reikšminga žalos padarymo metu esanti padėtis.

Apelianto išsakyta nuomonė, kad priteistos žalos atlyginimas pažeistų biudžetinėms įstaigoms keliamo racionalaus ir taupaus lėšų bei turto naudojimo reikalavimą yra atmestini kaip nepagrįsti. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas negali būti vertinamas kaip neracionalus biudžetinės įstaigos lėšų švaistymas ir, kad įstatymo leidėjo nustatyti reikalavimai susiję su valstybės biudžeto lėšų taupymu bei racionaliu naudojimu pašalintų konkrečiai biudžetinei įstaigai teismo nustatytą prievolę atlyginti padarytą žalą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai (duomenys neskelbtini) priteisė atlyginti didesnę civilinio ieškinio dalį nei kaltininko įstatyminei atstovei. Kokiomis dalimis subsidiarieji skolininkai atsako prieš nukentėjusį, kiekvienu atveju priklauso nuo šių asmenų kaltės dėl vaiko nepriežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-434/2010). Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteistomis J. B. ir (duomenys neskelbtini) proporcijomis, jei žalos neatlygintų pats kaltininkas R. K.. Tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija, vertinant kaltę dėl R. K. nepriežiūros, pasisakant, kad iš J. B. priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei priteistinas iš mokymo įstaigos, nes ji sūnų augina nepadedant biologiniam tėvui, nėra susijusi su kalte dėl vaiko nepriežiūros, todėl neturi jokios įtakos priteisiamai civilinio ieškinio daliai. Tačiau tokia netinkama sprendimo argumentacija nesudaro pagrindo nei keisti, nei naikinti skundžiamo nuosprendžio, juo labiau vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šiuo atveju, aplinkybė, kad R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas ne tiesiogiai motinos, bet mokyklos priežiūroje, paties įvykio eiga ir aplinkybės pagrindžia priteistą iš (duomenys neskelbtini) turtinės ir neturtinės žalos dalį, kartu pabrėžiant, kad šią sumą mokykla privalės atlyginti tik tuo atveju, jei to nepadarys pats R. K.. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kai R. K. tėvas nebuvo įtrauktas į procesą civiliniu atsakovu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad atnaujinto įrodymų tyrimo metu surinkti duomenys – įstatyminės atstovės J. B. parodymai, gimimo liudijimo kopija, duomenys iš gyventojų registro, asmens duomenys - patvirtina, kad apelianto įvardijamas bei Mokinių registre kaip R. K. tėvas nurodomas V. K. – neegzistuoja ir jokiam kitam asmeniui tėvystė nėra nustatyta. Todėl spręsti klausimą dėl R. K. biologinio tėvo įtraukimo šiame procese civiliniu atsakovu nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad priteista civilinio ieškinio suma yra nepagrįstai padidinta, nes nukentėjusysis yra pareiškęs tik 102,88 Eur ieškinį, o teismas priteisė 750 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo tenkinta civilinio ieškinio apimtis yra pagrįsta.

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą pareiškė civilinį ieškinį 102,88 Eur turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 60 Eur advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti (b.l. 30-36).

Civiliniam atsakovui – (duomenys neskelbtini) 2015-09-07 buvo išsiųsta Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta į baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas R. K., įtraukti civiliniu atsakovu šią mokymo įstaigą. Nutartyje išaiškinta pareiga paskirti šioje byloje civiliniam atsakovui atstovaujantį įgaliotą atstovą, nurodyta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, o taip pat išsiųsta civilinio ieškinio kopija (b.l . 94-95). Civilinis atsakovas įgaliojo šioje baudžiamojoje byloje atstovauti mokyklos interesus socialinę pedagogę V. C. ir mokyklos direktorių E. M. (b.l.105). Šie duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įtraukdamas į procesą civiliniu atsakovu (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė ir užtikrino tinkamą šio proceso dalyvio teisių bei interesų realizavimą, civiliniam atsakovui buvo žinomas pareikšto ieškinio dydis ir pagrindai.

Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė visą reikalaujamą turtinės žalos dydį, o neturtinės žalos kompensaciją sumažino iki 750 Eur bei priteisė A. A. jo turėtas išlaidas – 60 Eur advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiojo atstovo A. A. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas padarytos turtinės žalos dydis, kaip suma advokato padėjėjos suteiktai teisinei pagalbai – ieškinio surašymui pagrįstas dokumentais (1 t. 30-36 ) ir atitinka protingumo kriterijų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jo mažinti. Priteistos neturtinės žalos dydis – 750 Eur taip pat nėra aiškiai per didelis. Toks neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei teismų praktiką analogiškose bylose. Nustatant neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusysis, kuriam nežymiai sužalota sveikata, o padaryti sužalojimai išsidėstę galvoje ir veide, ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus. Pirmosios instancijos pagrįstai įvertino, kad sužalojimų lokalizacija, smurtinių veiksmų atlikimo vieta ir aplinkybės, nukentėjusiojo patiriami skausmai bei apribotos bendravimo galimybės patvirtina, kad jis patyrė neturtinę žalą. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad nėra objektyvių duomenų, jog patirti fiziniai sužalojimai ir išgyvenimai ateityje gali sukelti nepataisomas pasekmių nukentėjusiam, bei į jo rizikingą elgesį konflikto pradžioje ir sunkią R. K. turtinę padėtį pagrįstai sumažino prašomos neturtinės žalos dydį iki 750 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra adekvatus atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jį mažinti nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamojo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir tenkinti civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.