Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Linai Paltanavičiūtei, dalyvaujant ieškovės O. S. atstovei advokatei Lilijai Semaško, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. S. ieškinį atsakovui R. S. (R. S.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo AB „DNB bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė papildomai nurodė, kad atsakovas faktiškai žino apie santuokos nutraukimo bylą, neprieštarauja nutraukti santuoką, tačiau nesiima jokių veiksmų.

Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovo paskutinės gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti viešo paskelbimo būdu. Specialiame interneto tinklapyje 2012-02-06 paskelbtu pranešimu atsakovas informuotas, kad per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Taip pat atsakovas informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas susituokė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2006-03-31, įrašo Nr. 600. Ieškovės teigimu, bendro gyvenimo metu paaiškėjo, kad skiriasi jos ir atsakovo požiūriai į šeimą, sutuoktiniai nuo 2011 metų sausio mėnesio nebegyvena kartu, visiškai nebendrauja. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie buvo nepakankamai vienas kitam lojalūs.

Bylos medžiaga leidžia daryti išvadą, kad ginčo šalių santykiai nesiklostė nuo santuokinio gyvenimo pradžios, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, šalys negyvena kartu daugiau kaip vienerius metus ir nėra jokių duomenų, kurie būtų pagrindas tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu. Esant tokiems duomenims, teismas neskiria termino sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 2 dalis, 3.64 straipsnis). Atsižvelgdamas į ieškovės, inicijavusios santuokos nutraukimą, pripažinimą, kad santuoka iširo tiek dėl ieškovo, tiek dėl jos nepakankamo lojalumo vienas kitam, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Šalių ginčo dėl pavardžių, nutraukus santuoką, nėra, todėl jiems paliekamos jų turimos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ginčo šalys bendrų vaikų nesusilaukė, todėl nėra spręstinų klausimų, susijusių su nepilnamečių vaikų teisėmis, tėvams nutraukiant santuoką.

Byloje nepareikšta reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nutraukus santuoką, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.59 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir automobilį Toyota Carina (valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad 2011-12-19 automobilį pardavė už 1000 Lt ir gautais pinigais grąžino dalį skolų.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl butas (duomenys neskelbtini), padalintinas sutuoktiniams lygiomis dalimis, priteisiant kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise po 1/2 šio buto dalį. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas lėšų, gautų pardavus santuokoje įgytą automobilį, panaudojimo aplinkybes, kurių atsakovas neginčijo ir nepaneigė, šių lėšų padalijimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu – 2008-09-08 – sudarė su AB DNB banku dvi kreditavimo sutartis: Nr. K-2400-208-423, kredito suma – 34 464,78 EUR ir Nr. 2400-2008-51595, kredito suma – 6792,40 EUR. Pagal šias sutartis abu sutuoktiniai yra įsipareigoję solidariai. Prievolės pagal nurodytas sutartis dar neįvykdytos, jų įvykdymo terminai nėra suėję. Ieškovė prašė šias prievoles po santuokos nutraukimo palikti solidariosiomis.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad santuokos nutraukimo atveju neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių terminai nėra suėję, nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus atvejus, kai kreditorius sutinka, jog liktų vienas skolininkas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į trečiojo asmens – kreditoriaus AB DNB bankas – išreikštą poziciją dėl buvusių sutuoktinių išlikimo solidariaisiais bendraskoliais, šalių prievolės pagal pirmiau nurodytas kreditavimo sutartis nedalijamos ir lieka solidariosios, t. y. tiek ieškovė, tiek atsakovas lieka solidariai atsakingi Bankui už tinkamą šių sutarčių vykdymą (CK 6.6, 6.8 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (36 Lt), priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo, atsižvelgiant į jo netinkamą procesinį elgesį (nesidomėjo bylos eiga, nepranešė teismui adreso, kuriuo būtų galima įteikti jam procesinius dokumentus, taigi šių dokumentų įteikimo išlaidas iš esmės lėmė atsakovo procesinių pareigų nevykdymas) (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S. (R. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2006-03-31, įrašo Nr. 600, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei O. S. pavardę – S., atsakovui R. S. (R. S.) pavardę – Selezniov.

Pripažinti ieškovės O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. S. (R. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skolinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2008-09-08 sudarytas kreditavimo sutartis Nr. K-2400-2008-423 ir Nr. 2400-2008-51595, solidariais.

Priteisti ieškovei O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. S. (R. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. S. (R. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 36 (trisdešimt šešis) Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, bankas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.