- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1804-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis (dirbantis pagal paslaugų teikimo kvitus), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu subendrinus paskirtas bausmes 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2012 m. rugpjūčio 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
2) 2013 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu 2011 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė, subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. gegužės 11 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 9 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės. Bausmė atlikta 2016 m. sausio 14 d.
3) 2016 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, subendrinta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta 2017 m. gegužės 29 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. 2018 m. spalio 18 d. apie 13 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė į galvos sritį broliui T. J., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam T. J. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
R. J., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 18 d., apie pietus jo brolis T. J. atvažiavo pas jį ir jo tėvus V. ir M. J. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), į svečius. Jis gyvena kartu su tėvais, o brolis T. J. dirba Vokietijoje, o grįžęs į Lietuvą gyvena Šiauliuose. Atvažiavus broliui T. jie buvo kieme, kažkur netoliese buvo ir jų tėvas. Buvo girtas, nes buvo gėręs daug alkoholio kelias dienas iš eilės. Su broliu susipyko dėl daiktų ir įrankių, nes brolis buvo išnešęs įrankius iš namų. Kadangi buvo labai girtas, tiksliai neprisimena, tačiau neneigia, kad kilusio konflikto metu su broliu T., jis galėjo jam pirmas trenkti į veidą, po to jis jam trenkė į veidą vieną kartą ir jie abu pradėjo stumdytis ir pakritę ant žemės ritosi, ant žemės smūgių jau nebebuvo suduota. Supranta, kad suduodamas broliui smūgį į veidą sukėlė jam fizinį skausmą. Pretenzijų broliui, kad jam sudavė smūgį jis jokių neturi, jam praktiškai neskaudėjo. Buvo abu kalti, nes abu buvo girti. Jis neprisimena, kad būtų pasiėmęs į rankas peilį. Kadangi prieš tai darbavosi su tėvu lauke, gali būti, kad gal kažką dirbo su juo lauke. Alkoholį iki įvykio vartojo ne vieną dieną iš eilės, todėl jam sunku prisiminti viską nuosekliai. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 79-80).
Nukentėjusysis T. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. spalio 18 d., apie pietus nusprendė nuvykti pas savo tėvus V. J. ir M. J.. Kartu su jais gyvena ir jo brolis R. J.. Atvažiavęs pas tėvus ji buvo ne girtas, o iš vakaro pagiringas, nes iš vakaro buvo išgėręs alkoholio. Atvažiavus pas tėvus, brolis R. buvo girtas. Kur ir kada jis gėrė, nežino. Jam tik atvažiavus pas tėvus jo brolis R. pradėjo iš kart jam sakyti: ko tu čia atvažiavai. Jis atsakė, kad atvažiavo ne pas jį, o aplankyti tėvų. Jis padeda tėvams finansiškai, o brolis tik girtauja. Jiems būnant tėvų sodybos sode, R. priėjo prie jo ir vieną kartą smogė kumščiu jam į galvą, tada jis jam smogė atgal į pilvą, taip ji pargriovė ant žemės ir pasakė, kad nusiramintų. R. nesiramino, išsilaisvino iš jo ir nubėgo į kambarį. Jis vis dar stovėjo kieme, laukė ką toliau R. darys. Po kelių minučių R. išėjo iš namų su peiliu rankose. Nėjo artyn brolio, o nuėjo pas kaimynus, kad išsikviestų policiją. Su peiliu R. jam negrasino, nespėjo nieko jam pasakyti, nes jis išėjo nenorėdamas veltis toliau į konfliktą. Po įvykio pas medikus nesikreipė, sužalojimų nepatyrė, jam dėl tokių brolių veiksmų buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam yra išaiškinta, jo neteiks (b. l. 48-49).
Liudytojas V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su žmona M. J. bei sūnumi R. J. gyvena (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 18 d. apie pietus (tikslaus laiko pasakyti negali), į jo namus atvyko sūnus T. J.. Jis tuo tarpu buvo kieme ir dirbo ūkio darbus. Kieme taip pat kartu buvo abu sūnūs T. ir R. Sūnūs būdami kieme susiginčijo, kadangi T. papriekaištavo R., jog jis į kiemą parvežė senus baldus, kuriuos vėliau ketino deginti. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. pradėjo ant T. šaukti, kad čia jo namai ir jis ką norintis, tą galintis daryti. R. taip pat žodžiu minėjo, jog gali namus ir padegti. Jie vienas kitam pasakė keletą necenzūrinių žodžių. R. priėjo prie T. ir keletą kartų kumščiu smogė T. į veidą. Po to, jie susikibo, pargriuvo ant žemės, pradėjo ristis. Pamatęs, kad jie ritasi pradėjo rėkti ant sūnų, kad nebesimuštų. Išgirdę jį, vaikai atsistojo nuo žemės. T. pasiliko kieme, o R. nuėjo į kambarį. Jis nematė, kad R. būtų rankose turėjęs peilį. Konflikto metu abu sūnus buvo gėrę alkoholinių gėrimų. Sūnus R. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, girtas kelia konfliktus, būna agresyvus. Žmona konflikto nematė, kadangi buvo išvykusi (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
R. J. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2018 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 9);
2018 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo kambarys, iš kur buvo paimtas peilis, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas sodybos ir kambario vaizdas (b. l. 15-16, 19-21);
2018 m. spalio 19 d. daiktų apžiūros protokolu ir foto lentele, kur užfiksuotas apžiūrimas peilis (b. l. 23, 25);
2018 m. spalio 22 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriuo įtariamajam R. J. grąžintis įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis (b. l. 27-28);
2018 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje gauti smurtą patyrusio asmens ir R. J. paaiškinimai. T. J. paaiškino, kad konflikto metu brolis jam sudavė kelis kartus į veido sritį. Ant pranešėjo veido sužalojimų nesimatė (b. l. 30-33);
Alkoholio matavimo prietaiso Drager Alcotest 7510, Nr. ARHJ-0199 žurnalo lapų kopijos, iš kurių matyti, kad 2018 m. spalio 18 d. 13.54 val. R. J. nustatytas 2,34 promilių girtumas; 2018 m. spalio 18 d. 13.55 val. T. J. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 35-37).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. J. 2018 m. spalio 18 d. tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, suduodamas smūgius į veidą savo broliui T. J., sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo R. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, savo prašyme nurodė, jog turtinė žala jam nepadaryta, o dėl neturtinės žalos ikiteisminio tyrimo byloje civilinio ieškinio nereikš, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. spalio 22 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo paskirtą bausmę leisti atlikti poilsio dienomis nes yra dirbantis (b. l. 94).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
R. J. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau tris kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 60-64), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 65-69), registruotas darbo biržoje (b. l. 72), nurodo dirbantis pagal paslaugų talonus.
Bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas, todėl teismas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį bei bausme siekiamus tikslus, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis yra dirbantis, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant didesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).
Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, R. J. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio, kuris remiantis byloje surinktais duomenimis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. J. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą galutinę bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 18 d. 14.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 11.48 val., t. y. 1 parą, ir laikytina, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. J. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti T. J. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su T. J..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
R. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; toliau dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 18 d. 14.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 11.48 val., t. y. 1 parą, ir laikytina, kad R. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti T. J. gyvenamojoje vietoje ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su T. J..
Išaiškinti R. J., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti R. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
R. J. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.