- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-82-395/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas (pran.)
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Atsakovas
- K. A., V. A., T. A., L. A.
- Trečiasis asmuo
- M. V., G. K.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams K. A., V. A., T. A. ir L. A. dėl atsakovų, gyvenančių savininkams natūra grąžintame name, atsisakymo priimti jiems išduotą valstybės garantiją pripažinimo nepagrįstu ir valstybės garantijos pripažinimo išduota, tretieji asmenys byloje M. V., M. V. ir G. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ieškiniu prašė: 1) pripažinti nepagrįstu atsakovų (nuomininkų) K. A., V. A., T. A. ir L. A., gyvenančių savininkams M. V., M. V. ir G. K. grąžintame name, atsisakymą priimti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 11 d. valstybės garantiją Nr.1493; 2) pripažinti išduota Kauno miesto savivaldybės administracijos 2005 m. spalio 11 d. valstybės garantiją Nr.1493 atsakovams (nuomininkams). Ieškovas nurodė, kad jis ne vieną kartą siuntė registruotais laiškais pagrindiniam nuomininkui K. A. ir jo šeimos nariams pranešimus dėl valstybės garantijos, tačiau nei pagrindinis nuomininkas, nei kiti jo šeimos nariai į pranešimus nereagavo, į Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių nesikreipė. Be to, jiems pranešimus buvo siekiama įteikti ir antstolio pagalba. Nuvykus į nuomininkės V. A. darbovietę, atsakovė atsisakė priimti dokumentus ir pasirašyti. Ieškovo nuomone, visais įmanomais būdais buvo siekiama įteikti atsakovams pranešimą apie valstybės garantiją, tačiau jie nepagrįstai atsisako pranešimus priimti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ieškovas bendrosios kompetencijos teismo prašė ieškinį patenkinti, pripažinti nepagrįstu atsakovų (nuomininkų) atsisakymą priimti valstybės garantiją ir pripažinti valstybės garantiją išduota (3-8 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė ieškinį priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutartyje pažymėjo, kad teismams nepriskirtini nagrinėti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimai, nes juos spęsti įstatyme priskirta Vyriausybės įgaliotų institucijų ar savivaldybių kompetencijai. (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įststymo 17str.). Iš pareiškimo turinio, išdėstytų aplinkybių matyti, jog iš esmės ieškovas kreipiasi į teismą dėl to, kad ieškovas niekaip negali įteikti atsakovams, tai yra gražintinų savininkams patalpų nuomininkams pranešimą ir apklausos lapą dėl valstybės garantijos pasirinkimo, nes atsakovai atsisako tokius dokumentus priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintos Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarkos 6 punkte numatyta, jog savivaldybės administracija pranešimą ir apklausos lapą dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkui įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su ryšių įmonės pranešimu apie registruoto laiško įteikimą (toliau vadinama - registruotas laiškas). Dokumentų įteikimo tvarka, tame tarpe ir atsisakymas priimti, jeigu jis įformintas tinkamai, prilygsta tinkamam įteikimui (LR Antstolių įstatymo 24 str. 2p. 3p, Dokumentų perdavimo ir įteikimo tvarkos patvirtintos LR Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr.202 , 6, 7, 9 ir 10 p.p.), tokia tvarka yra nustatyta ir įteikiant procesinius dokumentus LR CPK 124 str. 2 d.. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 3 d. numato, jog valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkai pareiškia per mėnesį nuo savivaldybės vykdomosios institucijos pranešimo gavimo dienos. Jeigu nuomininkai per šį laiką nepareiškia savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, išduodama šio str. 2d. 5p. nurodyta garantija. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti šiuos ieškinio reikalavimus teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) (37-38 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (49-51 b.l.).
1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį nustatė, kad nuomininko atsisakymas priimti apklausos lapą dėl garantijos pasirinkimo, jeigu jis įformintas tinkamai, prilygsta dokumento įteikimui. Ieškovo nuomone, teismas išnagrinėjo klausimą, kuris nebuvo pareikštas ieškinyje.
2. Savivaldybės funkcija pranešti nuomininkui apie jo teises ir galimybes pasirinkti valstybės garantiją bei nuomininko teisė pasirinkti valstybės garantiją per teisės aktais nustatytą terminą ir pačios valstybės garantinio dokumento išdavimas nuomininkui yra skirtingi valstybės garantijų proceso vykdymo etapai, o pirmosios instancijos teismas juos sutapatino.
3. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, užkerta ieškovui kelią įvykdyti savivaldybei įstatymo deleguotą funkciją trečiųjų asmenų (namo savininkų) atžvilgiu, t.y. grąžinti namo savininkams patuštintas patalpas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Visų pirma, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal CPK 1 ir 22 straipsnius civilinio proceso tvarka nagrinėjami ginčai kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 1, 15-20 straipsniai ir BPK 1 straipsnis apibrėžia kokios bylos nagrinėjamos administracinio ar baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Taigi bylos, skirtos nagrinėti vienokia teismo proceso forma, negalima išnagrinėti kitokia proceso forma. Be to, nei CPK, nei kituose tam tikras teisių gynybos formas reglamentuojančiuose įstatymuose (ABTĮ, BPK) nenumatyta galimybė iškeltas, bet nagrinėti atitinkamo proceso tvarka nepriskirtas bylas perduoti nagrinėti kitiems teismams ar kita proceso forma. Priešingai, ABTĮ 101 str. 1 p. sakoma, kad pagrindas nutraukti bylą yra jos nepriskirtinumas administracinių teismų kompetencijai. Kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto norma, pagal kurią teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme, yra įstatyme, reglamentuojančiame civilinį procesą, ir skirta atsisakymo iškelti civilines bylas pagrindams reglamentuoti, aiškinant ją sistemiškai, kartu su kitas teisių gynybos formas reglamentuojančiomis normomis, taip pat su CPK 1 ir 22 straipsniais, darytina išvada, kad šiuo pagrindu pareiškimą būtina atsisakyti priimti bet kada, kai jis nepriskirtinas nagrinėti būtent civilinio proceso tvarka.
Iš ieškovo ieškinyje suformuluotų reikalavimų akivaizdu, kad tarp šalių ginčas kilo dėl valstybės garantijos įgyvendinimo tvarkos sugrąžinto natūra buto nuomininkams. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 15 dalis numato, kad ginčai dėl valstybės garantijų nagrinėjami teismo tvarka. Atsižvelgdama į šią įstatymo normą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo reikalavimai apskritai galėtų būti nagrinėjami teismine tvarka. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimai apskritai nenagrinėtini teisme. Tačiau ši kolegijos išvada, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį yra tik tada, kai jeigu dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspęsta byla. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normomis, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šį procesą reglamentuoja specialiuose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytos taisyklės. Valstybės garantijų suteikimas, taip pat ir valstybės garantijos, išduodamos butų, esančių namuose, į kuriuos buvusiems savininkams atkurtos nuosavybės teisės, nuomininkams suteikimas ir jos įgyvendinimo tvarka yra sudedamoji nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalis, kurią reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtinta Valstybės garantijų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkams ir savininkams vykdymo eiliškumo, apskaitos ir kontrolės tvarka bei kiti poįstatyminiai aktai. Išdėstyti argumentai įgalina konstatuoti, jog ginčas kilo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, todėl laikytinas kilusiu iš administracinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byla galėtų būti nagrinėtina administraciniame teisme.
Kaip minėta aukščiau, pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį ne tik tais atvejais, kai jis apskritai nenagrinėtinas teisme, bet ir tais atvejais, kai jis nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nors kito proceso (administracinio ar baudžiamojo) tvarka jis galėtų būti nagrinėjamas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis atsisakyti priimti ieškinį iš esmės yra teisinga, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o keistini tik jos motyvai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.