Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Denta“ administratoriaus skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Denta“ 2012 m. kovo 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-783-71/2012, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų dėl administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, teisėtumu ir pagrįstumu.

BUAB „Denta“ bankroto administratorius prašė panaikinti bankrutavusios UAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26, įvykusio 2012-03-30, šiuo nutarimus:

nutarimo Nr. 1.3. punktą, kuriuo buvo nutarta bankroto administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24 d., remiantis Šiaulių apygardos teismo 2007-08-17 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-431-71/2007, lėšų neskirti;nutarimo 2.2. punktą, kuriuo nutarta nepripažinti bankroto administratoriaus atlyginimą 3093,64 Lt sumai už 2009 m. gegužės mėn. 10-31 d. laikotarpį pagrįstu ir faktiškai patirtu;nutarimo 3.1. punktą, kuriuo nutarta neskirti bankroto administratoriaus atlyginimui lėšų laikotarpiui nuo 2010 m. spalio mėn. iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos;nutarimo 4. punktą, kuriuo buvo nutarta nepripažinti pagristomis prieduose Nr. 1-3 pateiktas išlaidas, nes jos patirtos pardavus UAB „Denta“ turtą;nutarimo 5.2. punktą, kuriuo nutarta, kad nevyko teisminiai ginčai, todėl nepripažinti pagrįstomis 2425 Lt juridinių paslaugų išlaidas.

Bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai atsisakė mokėti bankroto administratoriui atlyginimą bei apmokėti turėtas administravimo išlaidas. Bankroto administratorius negali bankrutuojančios įmonės administruoti be atlyginimo, nes tai prieštarautų protingumo sąžiningumo principams.

Suinteresuoti asmenys Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas, VSDFV Šiaulių skyriusprašė skundo netenkinti nurodė, kad visus skundžiamus nutarimus kreditoriai priėmė nepažeisdami Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ)23 straipsnio 5 ir 9 punktų bei 36 straipsnio nuostatų, kruopščiai išanalizavus įmonės padėtį, administratoriaus atliktą darbą ir patirtas išlaidas. Teismo posėdžio metu VĮ Turto bankas papildomai nurodė, jog teismas iš viso neturėjo teisės priimti tokio skundo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panaikinti 2012-03-30 bankrutavusios UAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo Nr. 1.3. punktą, kuriuo buvo nutarta bankroto administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24 d., remiantis Šiaulių apygardos teismo 2007-08-17 d. teismo nutartimi civ. byloje Nr.B2-431 -71/2007, lėšų neskirti;Panaikinti 2012-03-30 BUAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo 2.2. punktą, kuriuo buvo nutarta nepripažinti bankroto administratoriaus atlyginimą 3093,64 Lt sumai už 2009 m. gegužės mėn. 10-31 d. laikotarpį pagrįstu ir faktiškai patirtu;Panaikinti 2012-03-30 BUAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo 3.1,. punktą, kuriuo buvo nutarta neskirti bankroto administratoriaus atlyginimui lėšų laikotarpiui nuo 2010 m. spalio mėn. iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos;Panaikinti 2012-03-30 BUAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo 4. punktą, kuriuo buvo nutarta nepripažinti pagristomis prieduose Nr. 1-3 pateiktas išlaidas, nes jos patirtos pardavus UAB „Denta“ turtą;Panaikinti 2012-03-30 BUAB „Denta“ kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo 5.2. punktą, kuriuo nutarta, kad nevyko teisminiai ginčai, todėl nepripažinti pagrįstomis 2425 Lt juridinių paslaugų išlaidas. Panaikinus aukščiau minėtus 2012-03-30 BUAB kreditorių susirinkimo Nr. 26 nutarimo 1.3; 2.2.; 3.1.; 4.; 5.2. punktus ir šiuos klausimus grąžinti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas turėjo paskirti parengiamąjį teismo posėdį, kad būtų išsamiau išnagrinėtos bylos aplinkybės.Teismas nepagrįstai vadovavosi Šiaulių apygardos teismo 2007-08-17 nutartimi, kuria buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nes panaikinus 2007-07-31 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, turėjo būti panaikinta ir 2007-08-17 nutartis dėl administravimo išlaidų patvirtinimo. Tai, kad administratorius, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, atliko darbus, turėtų būti vertinama kaip jo paties rizika, nes teisiškai jis neturėjo teisės ir pareigos veikti kaip administratorius. Teismo išvada, kad nutarimo 2.2. punktas yra neteisėtas, nes 2008-05-09 kreditorių susirinkime 5.1 nutarimu buvo nuspręsta patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 2008 m. gegužės mėnesiui 5000 Lt, todėl administratorius turėjo teisę gauti atlyginimą, kuris už laikotarpį nuo kreditorių susirinkimo dienos iki 2008 m. gegužės mėnesio pabaigos sudarė 3093,64 Lt, yra nepagrįsta. Iš tiesų 5 000 Lt sąmata patvirtinta tik būtinoms ūkio administravimo išlaidoms, tuo tarpu administratoriaus atlyginimui lėšos nebuvo skirtos. Be to, 2008-05-29 kreditorių susirinkime svarstant 2 darbotvarkės klausimą, administratorius nurodė, jog iš 5 000 Lt administratoriaus atlyginimui panaudojo 2 600 Lt, o šiuo metu už tą patį laikotarpį, t.y. už 2008 m. gegužės 10-30 d. prašo jam sumokėti 3093,64 Lt, todėl toks prašymas yra nepagrįstas. Teismas, pripažindamas nepagrįstu 3.1. nutarimą, neatsižvelgė, kad 2010-11-30 kreditorių susirinkimas nusprendė neskirti papildomų lėšų administratoriaus atlyginimui laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėnesio iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Šis klausimas buvo nagrinėtas ir 2011 m. balandžio 21 d. bei 2012 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimuose, kurių nutarimų administratorius neskundė. Administratoriaus skunde nebuvo tinkamai suformuluotas prašymas dėl nutarimo 4 darbotvarkės klausimu, t.y., kokioje dalyje nutarimas naikintinas – dėl kokių ūkio išlaidų rūšies ir sumų nepripažinimo. Klausimas dėl ūkinių paslaugų pripažinimo pagrįstomis ne kartą buvo nagrinėjamas kreditorių susirinkimuose, tačiau administratorius informacijos ir dokumentų, pagrindžiančių nurodomas ūkines išlaidas, nepateikė. Teismas nepagrįstai panaikino 2012-03-30 kreditorių susirinkimo nutarimo 5 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Poreikio pirkti juridines paslaugas, rengiant atsakymą A. B. į jo pretenziją dėl pastato pardavimo eigos, nebuvo. Teismo teiginys, kad parengus atsakymą į pretenziją, buvo išvengta tolimesnių ginčų teisme, yra hipotetinis ir neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant šią bylą.

Apeliantas neteisingai interpretuoja teismo nutarties įsiteisėjimą ir apskundimą reglamentuojančias teisės normas. 2007-07-31 nutartis, kuria UAB „Denta“ iškelta bankroto byla, galėjo būti apskųsta iki 2007-08-10. Per šį terminą atskirasis skundas nebuvo pateiktas, todėl ši nutartis įsiteisėjo 2007-08-10. Todėl administratorius įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu teisėtai ir pagrįstai atliko savo pareigas, nepaisant to, kad vėliau nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo panaikinta ir kadangi laikotarpiu nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24 bankroto administratorius pareigas vykdė įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, jis turi teisę gauti atlyginimą. BUAB „Denta“ nėra likviduota, bankroto procedūros tęsiamos, dėl ko yra patiriamos papildomos išlaidos. Kreditoriams yra pateikti detalūs duomenys, pagrindžiantys atitinkamas patirtų išlaidų sumas. Todėl kreditorių veiksmai, ribojantys administratoriaus galimybes administruoti įmonę, yra nesąžiningi administratoriaus atžvilgiu. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog nebuvo poreikio teisininkams rengti atsakymą į A. B. pretenziją, dėl ko tariamai buvo patirtos nepagrįstos išlaidos. Parengus kvalifikuotą atsakymą į pretenziją, buvo išvengta tolimesnių ginčų teisme. Be to, administratorius neviršijo kreditorių susirinkimų nutarimais skirtų lėšų teisinėms paslaugoms dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus skundas dėl bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų, kuriais buvo sprendžiami klausimai, susiję su administravimo išlaidomis, panaikinimo,teisėtumas ir pagrįstumas teisiniu bei faktiniu aspektais, taip pat absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 str.).

Teisėjų kolegijai nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas klausimas, ar teisėtai bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimas nusprendė neskirti lėšų administratoriaus atlyginimui bei nepripažinti pagrįstomis administratoriaus nurodytų administravimo išlaidų.

Dėl parengiamojo teismo posėdžio

Apeliantas atskirajame skunde pirmiausia nurodo, jog, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, siekiant geriau pasirengti bylos nagrinėjimui, turėjo skirti parengiamąjį teismo posėdį. Pažymėtina, jog bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas, kuris sąlygoja būtinumą kiek įmanoma operatyviau spręsti bankroto proceso metu kilusius ginčus, kadangi bankroto proceso tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, nei įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Kita vertus, proceso operatyvumas neturi prioriteto prieš tinkamą, visapusišką, objektyvų bylos išnagrinėjimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, priėmęs skundą, paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, vėliau, iškilus būtinumui įtraukti į bylą kreditorius, buvo paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas, buvo teikiami papildomi įrodymai. Taigi, laikytina, kad šalims buvo sudarytos galimybės pasirengti bylos nagrinėjimui, teikti įrodymus, išdėstyti savo poziciją, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nepaskyrus parengiamojo teismo posėdžio, nebuvo tinkamai pasirengta bylos nagrinėjimui.

Dėl bankroto administratoriaus teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus

Vienas iš BUAB „Denta“ kreditorių – VĮ Turto bankas, nors nepateikė atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, atsiliepime į atskirąjį skundą pakartotinai nurodo pirmosios instancijos teisme teiktus argumentus, jog teismas administratoriaus skundo neturėjo priimti, nes administratoriui nesuteikta teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimų. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pabrėžia, jog šis klausimas ne kartą buvo nagrinėtas kasacinio teismo praktikoje ir šis teismas yra išaiškinęs, jog nors ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatoje nesuformuluota teisės administratoriui skųsti teismui kreditorių susirinkimo (nutarimo) sprendimus, tačiau tai kyla iš administratoriaus, kaip specialaus bankroto teisės subjekto, turinčio specialią įstatymo jam suteiktą kompetenciją, teisinės padėties ir yra vienareikšmiškai pripažįstama teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-650/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, atsižvelgiant į administratoriaus, kaip bankroto teisės subjekto, teisinės padėties specifiką, bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus vertinti teisės normų aspektu ir kreiptis į bankrotą nagrinėjantį teismą dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančių nutarimų panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2010). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai priėmė nagrinėti administratoriaus skundą dėl BUAB „Denta“ 2012-03-30 kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Dėl BUAB „Denta“ 2012-03-30 kreditorių susirinkime priimtų nutarimų

Administratorius ginčija 2012-03-30 kreditorių susirinkimo 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „bankroto administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24 d., remiantis Šiaulių apygardos teismo 2007-08-17 d. teismo nutartimi civ. byloje Nr.B2-431-71/2007, lėšų neskirti“.

Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad toks nutarimas buvo priimtas, atsižvelgiant į kreditoriaus Šiaulių AVMI pateiktą paaiškinimą, jog šis klausimas jau buvo svarstytas ankstesniuose kreditorių susirinkimuose ir buvo nuspręsta šiam laikotarpiui administratoriui atlyginimo neskirti, be to, 2007-07-31 Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Denta“ iškėlimo buvo panaikinta. Apelianto teigimu, administratoriaus veikimas, neįsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, vertintinas kaip paties administratoriaus prisiimta rizika. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų 2007-07-31 Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria nutarta UAB „Denta“ iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskirti Laimoną Tamošaitį, ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalyje nustatytu terminu (iki 2007-08-10) apskųsta nebuvo. Remiantis šia įstatymo nuostata, nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Iš to darytina išvada, kad apeliantas netinkamai traktuoja nutarties įsiteisėjimo ir administratoriaus veiklos pradžios konkrečios įmonės atžvilgiu momentus. Jeigu įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo buvo paduotas skundas, jis išnagrinėtas ir nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo vėliau panaikinta, nėra pagrindo teigti, kad administratorius, veikdamas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, veikė savo rizika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo – tai procesinis administratoriaus įgaliojimo pagrindas, sukuriantis leidimą administruoti konkrečią nemokią įmonę. Ši nutartis sudaro prielaidas atsirasti materialiesiems teisiniams bankroto administratoriaus santykiams, kuriuos reglamentuoja ĮBĮ ir CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011). Nors pavedimo sutartis tarp bankrutuojančios įmonės kreditorių įgalioto asmens ir administratoriaus sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti administratorių įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Taigi, nuo teismo nutarties skirti administratorių įsiteisėjimo dienos administratorius įgyja teisę ir pareigą atlikti bankrutuojančioje įmonėje administravimo procedūras. Kadangi administratorius yra nešališkas asmuo, teikiantis bankroto administravimo paslaugas, atitinkamai jis turi teisę gauti už savo teikiamas paslaugas atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimas apskritai neskirti administratoriui atlyginimo už laikotarpį nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24, nors jis veikė įsiteisėjusios teismo nutarties pagrindu, neatitinka teisingumo, protingumo principų, administratoriaus veiklos atlygintinumo esmės.Kita vertus, teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog administratoriui atlyginimas mokamas, atsižvelgus į jo konkrečias suteiktas arba planuojamas suteikti paslaugas. Tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2007-08-17 nutartimi buvo patvirtinęs 14 480 Lt BUAB „Denta“ lėšas administravimo išlaidoms apmokėti iki įmonės kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, savaime nereiškia, kad kreditoriai susirinkime, įvertinę visus administratoriaus pateiktus duomenis dėl administratoriaus darbo įmonės bankroto byloje masto, negali nutarti sumažinti teismo preliminariai iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui.Taigi, šiuo atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti 2012-03-30 kreditorių susirinkimo Nr. 26 1.3. punktą, kuriuo buvo nutarta bankroto administratoriaus atlyginimui laikotarpiui nuo 2007-08-10 iki 2008-01-24 d., remiantis Šiaulių apygardos teismo 2007-08-17 d. teismo nutartimi civ. byloje Nr. B2-431-71/2007, lėšų neskirti ir šį klausimą grąžino iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinai nagrinėjant šį klausimą kreditorių susirinkime, administratorius turėtų pateikti detalią ir pagrįstą informaciją kreditoriams, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko (kokias paslaugas suteikė) nurodytu laikotarpiu, tuo tarpu kreditoriai, spręsdami atlyginimo dydį, turėtų atsižvelgti į administratoriaus vykdytos veiklos apimtis ir nustatyti atlyginimą, kuris atitiktų protingumo ir teisingumo principus.

Dėl 2012-03-30 kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „nepripažinti bankroto administratoriaus atlyginimą 3093,64 Lt sumai už 2009 m. gegužės mėn. 10-31 d. laikotarpį pagrįstu ir faktiškai patirtu“ bei 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo „neskirti bankroto administratoriaus atlyginimui lėšų laikotarpiui nuo 2010 m. spalio mėn. iki įmonės išregistravimo iš įmonių rejestro dienos“ atkreiptinas dėmesys į jau išsakytą poziciją, kad sprendimas apskritai neskirti administratoriui atlyginimo neatitinka teisingumo, protingumo principų, administratoriaus veiklos atlygintinumo esmės. Dėl apelianto argumento, jog 2008-05-29 kreditorių susirinkime svarstant 2-ą darbotvarkės klausimą, administratorius nurodė, jog iš 5 000 Lt kreditorių patvirtintos administravimo išlaidų sumos administratoriaus atlyginimui panaudojo 2 600 Lt, todėl prašymas už tą patį laikotarpį, t.y. už 2008 m. gegužės 10-30 d. jam sumokėti 3093,64 Lt, yra nepagrįstas, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, už kokį laikotarpį buvo išmokėtas 2 600 Lt dydžio atlyginimas administratoriui ir ar jo prašoma 3093,64 Lt dydžio suma skirtina atlyginimui už tą patį laikotarpį ir už tas pačias suteiktas paslaugas, už ką atlyginimas jam jau buvo sumokėtas. Pabrėžtina, jog reikalavimas sumokėti atlyginimą už paslaugas, už kurias jau buvo sumokėta, negalėtų būti laikomas pagrįstu, kita vertus, sprendimas nemokėti atlyginimo už realiai suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas, taip pat būtų nepagrįstas. Todėl grąžinus šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, administratorius turėtų pateikti kreditoriams detalią informaciją dėl jo prašomo skirti atlyginimo dydžio ir pagrįstumo. Apelianto argumentai, kad tiek klausimas dėl administratoriaus atlyginimo už 2008 m. gegužės mėnesį, tiek klausimas dėl administratoriui mokėtino atlyginimo nuo 2010 m. spalio mėnesio iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro jau buvo nagrinėti ankstesniuose 2011 m. balandžio 21 d. bei 2012 m. kovo 6 d. kreditorių susirinkimuose ir buvo nuspręsta atlyginimo neskirti, o administratorius šių nutarimų neskundė, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad administratorius neturi teisės iš naujo inicijuoti šių klausimų svarstymo ir atitinkamai – skųsti šiais klausimais priimtų nutarimų, o teismas – nevertinti administratoriaus argumentų. Sutiktina, kad baigiamasis bankroto proceso etapas, kai yra parduotas bankrutuojančiai įmonei priklausęs turtas, nėra labai imlus administratoriaus darbo laiko sąnaudoms ir administratoriaus atliktini darbai, susiję su reikiamų dokumentų, kreipiantis į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos parengimu ir teikiant prašymą juridinių asmenų registrui dėl įmonės išregistravimo (ĮBĮ 32 str.), nėra išskirtinai sudėtingi, tačiau tai savaime nereiškia, kad šiuos darbus administratorius turėtų atlikti ir bankroto procedūras užbaigti neatlygintinai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai grąžino šių klausimų svarstymą kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą ir kartu užtikrinti tinkamą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą, administratorius turėtų pateikti išsamią informaciją kreditoriams dėl jo atliktų ir atliktinų ateityje darbų apimties ir atitinkamai – pagrįsti prašomo atlyginimo dydį, o kreditoriai - nustatyti administratoriui atlyginimą, kuris atitiktų jo veiklos apimtis, sudėtingumą bei laiko sąnaudas. Objektyviais kriterijais nepagrįsto per didelio atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, o administratoriaus teisės būtų pažeistos, jei būtų nustatytas per mažas atlyginimas ar jis nenustatytas visai.

Taip pat byloje sprendžiamas 2012-03-30 kreditorių susirinkimo 4-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „nepripažinti pagrįstomis Prieduose Nr. 1-3 pateiktas išlaidas“. Šiuoseprieduose išvardintos „ūkio išlaidos“, t.y. išlaidos, kurias bankroto administratorius nurodė faktiškai patyręs, atlikdamas bankroto procedūras. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 str. 1 d.), todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, t. y. išlaidos, būtinos tinkamai atlikti bankroto procedūras, o administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą, pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-458/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad prieduose Nr. 1-3 (1 t., 55-58 b.l.) nurodytos išlaidos iš tiesų yra susijusios būtent su BUAB „Denta“ administravimu, todėl laikytina, kad administratorius tinkamai nepagrindė, kad visas prašomas pripažinti pagrįstomis ūkio išlaidas patyrė, vykdydamas BUAB „Denta“ bankroto procedūras. Kita vertus, iš 2012-03-30 kreditorių susirinkimo protokolo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad dalis administratoriaus prieduose nurodytų išlaidų buvo pripažintos pagrįstomis 2012-03-06 kreditorių susirinkime. Jeigu jau pripažintos pagrįstomis išlaidos įtrauktos į Priedus Nr. 1-3, administratoriaus prašymas apmokėti šias išlaidas dvigubai būtų neteisėtas, tačiau jeigu jau patvirtintos išlaidos buvo įtrauktos į bendrą sumą, nesiekiant dvigubo jų apmokėjimo, kreditoriai nepagrįstai nusprendė nepripažinti pagrįstomis visų prieduose nurodytų išlaidų. Todėl nors pirmosios instancijos teismo motyvacija, nurodant, kad prieduose Nr. 1-3 pateiktos išlaidos buvo patvirtintos ankstesniais septyniais kreditorių susirinkimo nutarimais, kuriais buvo patvirtintos bankroto administratoriaus ataskaitos, nėra tinkama, nes ataskaitos patvirtinimas savaime nereiškia administravimo išlaidų patvirtinimo, šiuo klausimu teismas iš esmės teisingai nusprendė grąžinti šį klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, jog administratorius atsiskaitytų dėl visų patirtų išlaidų, o administratoriui tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kad į prieduose nurodytas išlaidas įtrauktos tik tokios, kurios būtinos BUAB „Denta“ bankroto procedūroms tinkamai atlikti. Administratoriui šias išlaidas pagrindus, kreditorių susirinkimo nutarimas netvirtinti šių išlaidų arba vieną kartą šias išlaidas patvirtinus, vėliau nuspręsti tų pačių išlaidų netvirtinti būtų nepagrįstas, neatitiktų administratoriaus teisėtų lūkesčių, kad į kreditorių patvirtintą sąmatą įtrauktos ir, administruojant įmonę, jo faktiškai patirtos išlaidos bus atlygintos.

Dėl kvestionuojamo kreditorių susirinkimo nutarimo 5-uoju darbotvarkės klausimu „Nevyko teisminiai ginčai, todėl nepripažinti pagrįstomis 2425 Lt juridinių paslaugų išlaidų“, teisėjų kolegija nurodo, kad administratoriaus vykdomų funkcijų įvairiapusiškumas dažnai reikalauja, kad, administruojant įmonę, būtų pasitelkti specialistai (pavyzdžiui, dėl buhalterinių ar teisinių paslaugų teikimo). Teisinių paslaugų poreikis nebūtinai turėtų būti siejamas su vykstančiais teisminiais ginčais. Nors sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismo teiginys, kad parengus atsakymą į pretenziją, buvo išvengta tolimesnių ginčų teisme, yra hipotetinis, tačiau negalima teigti, jog susiklosčiusioje situacijoje, t.y. potencialiam BUAB „Denta“ turto pirkėjui A. B. pareiškus pretenziją, administratorius neturėjo pareigos reaguoti į pareikštą pretenziją ir parengti kvalifikuotą atsakymą, siekiant išvengti tolimesnių ginčų. Kreditoriaus Šiaulių apskrities VMI teiginiai, išsakyti svarstant šį klausimą 2012-03-30 kreditorių susirinkime, jog, kreditoriaus nuomone, administratorius kompetentingas pats parengti atsakymą į A. B. paklausimą ir kad kreditoriai 2012-03-06 susirinkime jau yra priėmę nutarimą nepripažinti 2425 Lt išlaidų už juridines paslaugas pagrįstomis, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes, kaip minėta, administratorius turi teisę pasitelkti profesionalių specialistų pagalbą, administruojant įmonę, be to, kreditoriai, kaip matyti iš 2012-03-30 susirinkimo protokolo turinio, buvo patvirtinę tam tikrą sumą juridinėms paslaugoms, taigi, yra pripažinę tokių paslaugų poreikį, kita vertus, ankstesni kreditorių susirinkimo nutarimai nepripažinti šių išlaidų pagrįstomis nereiškia, kad administratorius neturi teisės pakartotinai inicijuoti šio klausimo. Taigi, viena vertus, administratorius neturi piktnaudžiauti, samdydamas advokatų kontorą dėl juridinių paslaugų teikimo, nors sprendžiami nesudėtingi klausimai, kita vertus, kreditoriai savo sprendimą nepripažinti realiai patirtų išlaidų už realiai suteiktas teisines paslaugas turi tinkamai motyvuoti.

Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikta motyvacija nėra visiškai tiksli, išsami ir tinkama, tai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, nes teismas iš esmės pagrįstai nutarė administratoriaus skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikinus, šiuos klausimus grąžinti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Denta“ bankroto administratorius Laimonas Tamošaitis prašo priteisti jo naudai 1 452 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, nors skundžiama nutartis buvo palikta galioti, taigi, atskirasis skundas atmestas, atsižvelgiant į bylos esmę, t.y., kad ginčijami klausimai grąžinti iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui, nėra pagrindo teigti, kad byla išspręsta administratoriaus naudai, kadangi galutinai nėra patvirtintas administratoriaus reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėjant šiuos klausimus pakartotinai kreditorių susirinkime, būtina atsižvelgti į šioje nutartyje pateiktus argumentus, susijusius tiek su kreditorių, tiek su administratoriaus teisėmis ir pareigomis, o galutinis administratoriaus reikalavimų pagrįstumas priklausys ir nuo jo pareigos pagrįsti šioje nutartyje nurodytus duomenis tinkamo įgyvendinimo. Vadovaujantis nurodytu, administratoriaus prašymas priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

BUAB „Denta“ bankroto administratoriaus Laimono Tamošaičio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.