Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-242/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
1A-242/2014
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00568-2007-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laima Garnelienė, Linas Šiukšta (pran.), Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
P. P.
Nukentėjusysis
K. P.
Advokatai
Aida Krukonienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-242/2014Proceso Nr. 1-78-1-00568-2007-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,gynėjui Juozapui Puškoriui,išteisintajam P. P.,nukentėjusiajam K. P.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Aidai Krukonienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pagal BK 129 str. 1 d. išteisintas nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2007-09-22, laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, K. P. priklausančio žemės sklypo sode, suduodamas kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kurių konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavo, smūgiavimo ir spaudimo būdu ne mažiau kaip 6 kartotiniais trauminiais poveikiais B. M. P. padarė kūno sužalojimus, lokalizuotus 6 anatominėse kūno (galvos, veido, kaklo priekinio ir užpakalinio paviršių, krūtinės bei pažandės) srityse, t. y. padarė masyvias poodines kraujosruvas kaklo priekinio paviršiaus apatinėje srityje ir sprande, masyvias kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose, gerklų skydinės kremzlės viršutinio kairiojo rago lūžį, stuburo kaklinio III slankstelio geterinės ataugos lūžį, stuburo kaklinio III slankstelio kūno skersinį lūžį su lūžgalių poslinkiu, nugaros smegenų kietojo dangalo plyšimą ir nugaros smegenų sutraiškymą stuburo kaklinio III slankstelio lygyje su kraujosruva po minkštaisiais nugaros smegenų dangalais, nusitęsiančia į galvos smegenų pamatinį paviršių, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės akies vokų vidinėje srityje ir dešiniame skruoste su lokaliomis kraujosruvomis po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų kaktinių skilčių priekiniuose-vidiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą ant dešinio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijos srityje, netaisyklingos formos kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešiniame užausyje smilkinio srityje su atitinkamai esančia kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje ir lokalia kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinės kaktinės, momeninės ir smilkininės skilčių išoriniame paviršiuje. Tokiu būdu dėl stipraus kaklo sumušimo pasekoje padaryto III kaklo slankstelio lūžimo su nugaros smegenų pažeidimu padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį jos mirtį, t.y. tyčia nužudė B. M. P..

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas išteisino P. P. pagal BK 129 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad P. P. 2007-09-22 nuo 14.00 val. iki 16.00 val., nužudė B. P.. Tiesioginių liudytojų, kurie būtų matę, kokiomis aplinkybėmis B. P. patyrė mirtinus sužalojimus, nėra. P. P. ir B. M. P. tą dieną naudojantis vieno rūsio patalpa, įeinant į ją pro tas pačias duris bei atsiremiant įvairiomis kūno dalimis į staktas, neatmetama galimybė, jog ant jų galėjo likti rūbų pluoštų dalelių, kurios galėjo kontaktuojant su staktomis, persinešti ant skirtingų asmenų rūbų. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad P. P. dažnai atvažiuodavo į sodybą, jo darbiniai drabužiai būdavo pakabinti stoginėje, joje buvo medienos ir pjuvenų, todėl ir buvo surastos ant jo džinsinio švarko, kelnių, marškinių eglės medienos, o ant džinsinio švarko dar ir juodalksnio medienos dalelės. 2007-11-23 specialisto išvadoje konstatuota, kad ant medinių lazdų nėra iš M. P. drabužių ir plastiko dalelių iš M. P. pirštinių ir šlepečių, taip pat nėra pluoštų iš P. P. drabužių ir odos dalelių iš tirti pateiktų kelnių diržo. Teismas nusprendė, kad P. P. pagal BK 129 str. 1 d. turi būti išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino P. P. pagal BK 129 str. 1 d., dėl to nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Vertinant visus bylos duomenis akivaizdu, kad tarp P. P. ir jo brolio nukentėjusiojo K. P. vyko ilgamečiai konfliktai dėl nuosavybės teisių į sodybą bei žemės sklypą. Kaip parodė nukentėjusysis K. P., įvykio dieną B. M. P. jam sakė, kad bijo lipti į obelį, nes yra atvažiavęs P. P.. Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad 2007-09-22 apie 11.30 val. jis atnešė prie pirmos obels kopėčias ir atrėmė jas į obels šaką, savo žmonai pasakė, kad po to ji galės pasistatyti kopėčias kur jai reikės ir bus patogiau. Tačiau vakare, kai rado žmoną gulinčią ant žemės prie obels ir apklotą maišais bei mirusią, kopėčios tebestovėjo toje pačioje vietoje ir tokioje pačioje padėtyje, kur jis jas ir buvo pastatęs. Tai rodo, kad mirusioji nelipo į obelį ir neskynė obuolių ir P. P. meluoja, kad matė išvažiuodamas B. M. P., įsilipusią kopėčiomis į obels viršūnę. Išteisintojo P. P. žmona liudytoja B. P. parodė, kad paklausus vyro, ar jis išvažiuodamas matė mirusiąją, jis atsakė, kad ji buvo pačioje medžio viršūnėje. Jai paklausus ar gerai matė, jis atsakė, kad nenorėjo į ją žiūrėti, nes turėjo vairuoti. Taip pat ši liudytoja B. P. parodė, kad po B. M. P. mirties ji ne kartą skambino liudytojai V. P. ir klausdavo kas atsitiko, tai V. P. vieną kartą jai sakydavo, kad kai P. P. išvažiavo namo, ji matė B. M. P. įsilipusią į medžio viršūnę, kitą kartą sakydavo, kad nematė. Šie liudytojos parodymai verčia abejoti liudytojos V. P. parodymais.

Skunde atkreipiamas dėmesys į P. P. nenuoseklius parodymus viso ikiteisminio tyrimo metu, kurie verčia abejoti jų pagrįstumu. Pirmose apklausose jis teigė, kad išvažiuodamas matė nukentėjusiąją, stovinčią šalia obels, vėliau, kad ji buvo įlipusi į obelį. Tačiau apklausta liudytoja E. G. parodė, kad važiuodama apie 16 val. pas V. P. nukentėjusiosios nematė (matė ją skinant obuolius apie 14.30 val.), matė tik pilnus obuolių maišus bei ant žemės sudėtus baltus maišus. Priėjusi prie namo sutiko P. P., kuris turėjo su savimi pusę krepšio obuolių, ir kuris po kelių minučių įėjo į namą ir tuoj pat išvažiavo namo. Vertinant šiuos parodymus akivaizdu, kad P. P. išvykdamas negalėjo matyti gyvos nukentėjusiosios ir tuo labiau skinančios obuolius. Apklausiamas teisme P. P. parodė, kad matė atėjusius kažkokius nepažįstamus asmenis su pagaliais, kurie buvo priėję prie vagonėlio ir daužė į jį. Tačiau pats parodė, kad šiuos asmenis matė apie 12-13 val., o apklausta liudytoja E. G. parodė, kad eidama pro šalį apie 14-14.30 val. matė nukentėjusiąją skinant obuolius, jokių pašalinių asmenų nematė. Todėl darytina išvada, kad jokių pašalinių asmenų nusikaltimo metu įvykio vietoje nebuvo.

2007-11-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad ant B. M. P. megztinio, kelnių, dešinės rankos pirštinės rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų indigoidiniais dažikliais. Tokių pluoštų yra P. P. džinsinio švarko audeklo pluoštinėje sudėtyje. Taip pat nurodyta, kad ant P. P. kelnių rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su B. M. P. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Išvadoje nurodyta, kad ant B. M. P. kairiosios ir dešiniosios pirštinės rasta smulkių pavienių paprastosios eglės medienos dalelių. Tos pačios spygliuočių medžių rūšies – paprastosios eglės medienos yra tirti pateikta tribriaunė lazda su žieve. Taip pat ant P. P. džinsinio švarko, marškinių, kelnių rasta smulkių pavienių paprastosios eglės medienos dalelių ir smulkių spygliuočių medžių žievės dalelių. Tos pačios spygliuočių medžių rūšies – paprastosios eglės medienos yra tirti pateikta tribriaunė lazda su žieve. Be to, ant P. P. džinsinio švarko rasta pavienių smulkių juodalksnio medienos dalelių. Tos pačios lapuočių medžių rūšies – juodalksnio yra dvi tirti pateiktos apvalios lazdos su žieve.

2008-03-07 specialisto išvadoje nurodyta, kad B. M. P. kaklo ir sprando srities sužalojimų galimybė tyrimui pateiktomis lazdomis neatmetama.

P. P. apklausiamas parodė, kad su B. M. P. prasilenkė pro duris, vedančias į rūsį, todėl ant jo ir nukentėjusiosios drabužių galėjo likti specialisto išvadoje nurodytos medvilnės pluošto bei bendros priklausomybės medienos dalelės. Tačiau apklausiamas nukentėjusysis K. P. teisme parodė, kad rūsyje jie nelaikė jokių savo daiktų, įrankių ar daržovių, o laikė juos savo vagonėlyje, todėl jo žmonai nebuvo jokio reikalo eiti į rūsį, kuriame tuo metu buvo P. P. ir kurio ji bijojo bei vengė.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuosprendyje teisingai nurodoma, kad tiesioginių liudytojų, kurie būtų matę įvykį, nėra. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių vyko konfliktai, į tai, kad įvykio vietoje nusikaltimo padarymo metu išskyrus P. P. nebuvo jokių kitų asmenų, į nenuoseklius P. P. parodymus, į jo skubotą išvykimą, į 2007-11-23 specialisto išvadą, darytina išvada, kad P. P. tyčia nužudė nukentėjusiąją.

Nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad P. P. nužudė B. M. P., yra nepagrįsta. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad P. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kadangi teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir nepagrįstai P. P. išteisino, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad P. P. teisiamas ne pirmą kartą, kaltės nepripažįsta, savo veiksmų nevertina kritiškai.

P. K. apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 11 metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, teismo išvados nepagrįstos ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismas rėmėsi tik kaltinamojo P. P. parodymais, atmesdamas ekspertizių aktus, kuriuose nurodyta, kad B. M. P. buvo nužudyta, o ne pati iškrito iš medžio. 2012-10-09 ekspertizės akte konstatuota, kad patikimų objektyvių medicininių morfologinių požymių, kurie galėtų patvirtinti kritimo nuo kopėčių tiesiogiai ar per obels šakas ir ant jos buvusių daiktų, nėra. Iš 2009-05-15 atlikto eksperimento protokolo matosi, kad krentant iš obels neįmanoma atsirasti tokioje vietoje ir padėtyje, kokioje buvo rastas mirusiosios lavonas. Nukentėjusysis skunde nurodo, kad P. P. buvo vienintelis asmuo sodyboje, galėjęs įvykdyti nusikaltimą. Liudytojų parodymai yra prieštaringi, spėjamojo pobūdžio, todėl abejotini. Teismas juos turėjo vertinti kritiškai. Ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai plėtėsi, teisme keitėsi, tai rodo, kad jie duodamus parodymus koregavo. Prieštaravimai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pašalinti. Byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai, pažeidžiant BPK 205 str. 3 d., 5 d. reikalavimus, toks teismo procesas pažeidė konstitucinių lygybės prieš teismą, teismų nešališkumo, viešumo principus. Taip pat teismas pažeidė rungimosi principą (dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus ir tuo suvaržė gynybos teises, numatytas BPK 7 str.). Teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimus (BPK 22 str. 3 d., 7 str., EŽTK 6 str.). nuosprendis pagrįstas spėjimais, prielaidomis, ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, o ne įrodymais. P. K. apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį P. P. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtimuose į prokurorės ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus išteisintasis P. P. nurodo, kad nuosprendis yra teisingas ir turi būti paliktas nepakeistas. Teismas išsamiai ištyrė visus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą išvadą, kad jis nesužalojo ir nenužudė B. M. P.. Byloje nėra nė vieno konkretaus jo kaltės įrodymo, buvo tik prielaidos, mėginta remtis tuo, kad visa giminė pykosi dėl nuosavybės, todėl neva jis turėjo priežastį nužudyti B. M. P.. Mirties priežastis įrodinėjama prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, nes ir specialistų išvadose kartojamas žodis „galimai“. Nė viename apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų įrodymų, taip pat nepateikta ir pagrįstų prieštaravimų nuosprendyje padarytoms išvadoms. Nukentėjusysis K. P. apeliaciniame skunde teigia, kad byla išnagrinėta neva tai pažeidžiant BPK 205 str. 5 d., kai tuo tarpu šis straipsnis kalba tik apie objektų tyrimo tvarką ir susideda tik iš trijų dalių. Išteisintasis nurodo, kad jis nepadarė nusikaltimo. Prašo apeliacinius skundus atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusysis K. P. ir jo atstovė prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus patenkinti. Išteisintasis P. P. ir jo gynėjas prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai P. P. pagal BK 129 str. 1 d. išteisino neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės bei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia apygardos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.

Šioje byloje P. P. buvo kaltinamas tuo, kad, suduodamas kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, smūgiavimo ir spaudimo būdu ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais B. M. P. padarė galvos, veido, kaklo, krūtinės bei pažandės srityse sužalojimus. Tokiu būdu B. M. P. stipriai sumušus kaklą dėl padaryto III kaklo slankstelio lūžimo su nugaros smegenų pažeidimu padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį B. M. P. mirtį.

Įvertinęs visumą teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų, pirmosios instancijos teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes: įvykio dieną, 2007 m. rugsėjo 22 d., kai mirė B. M. P., P. P. tikrai buvo sodyboje. Paties išteisintojo, nukentėjusiojo K. P. ir liudytojos V. P. parodymais nustatyta, kad tarp P. P. ir mirusios B. M. P. prie rūsio vyko pokalbis dėl leidimo jame laikyti obuolius. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad P. P. ir B. M. P. tą dieną naudojantis vieno rūsio patalpa, įeinant į ją pro tas pačias duris bei atsiremiant įvairiomis kūno dalimis į staktas, neatmetama galimybė, jog ant jų galėjo likti rūbų pluoštų dalelių, kurios galėjo kontaktuojant su staktomis, persinešti ant skirtingų asmenų rūbų. Be to, P. P. dažnai atvažiuodavo į sodybą, jo darbiniai drabužiai būdavo pakabinti stoginėje, joje buvo medienos ir pjuvenų, todėl ir buvo surastos ant jo džinsinio švarko, kelnių, marškinių eglės medienos, o ant džinsinio švarko dar ir juodalksnio medienos daleles.

Tokios teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama prokurorės bei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose, šioje byloje faktinės aplinkybės nustatytos ir teismo išvados padarytos išsamiai ir nešališkai ištyrus byloje surinktus tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus, ir įvertinus jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Aptariamoje byloje tiesioginių P. P. kaltės įrodymų padarius nužudymą nėra, o byloje esantys netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikšmę ir neabejotiną išvadą, kad jo kaltė įrodyta. Iš bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas betarpiškai teisiamajame posėdyje išnagrinėjo visus kaltinamajame akte išdėstytus duomenis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas P. P., taip pat išnagrinėjo dar ir papildomus įrodymus.

Iš įvykio apžiūros protokolo matosi, kad B. M. P. lavonas guli ant nugaros po obelimi, rankos sudėtos ant krūtinės, tarp dantų matosi sukąstas liežuvis. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad B. M. P. mirė nuo stipraus kaklo sumušimo dėl padaryto stuburo kaklinio III slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu. B. M. P. mirė 2007-09-22 anksčiau kaip 18.28 val. Visi patirti sužalojimai atsirasti vienmomentiškai griuvimo ar kritimo metu negalėjo. Dėl patirtų sužalojimų B. M. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį (1 t., 33–40 b.l.).

Dar ikiteisminio tyrimo metu, išanalizavus minėtą specialisto išvadą, taip pat B. M. P. kūno sužalojimus, kilo abejonių dėl šios išvados pilnumo, dėl trauminių smūgių skaičiaus, mechanizmo, kitų aplinkybių. Siekiant pašalinti bet kokias abejones bei atsakyti į visus klausimus ir išaiškinti neaiškumus, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizę atliko du teismo medicinos ekspertai. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)08(01) nurodyta, kad tikėtina, jog B. M. P. kūno sužalojimai buvo padaryti jai dešine kūno puse nukritus nuo kopėčių, atremtų į obelį, ir kaklo priekiniu bei užpakaliniu paviršiais stringant obels šakų išsišakojime. Šioje traumavimo fazėje taip pat įvyko gerklų skydinės kremzlės viršutinio kairio rago lūžis. Kritimo į dešinę pusę metu atsitrenkdama į obels šakas galėjo papildomai susižaloti dešinės pusės skruostą, užausio smilkinio bei raktikaulio sritį. Lavono liežuvis iškištas, lūžęs gerklų skydinės kremzlės viršutinis kairysis ragas. Masyvios kraujosruvos kakle, nugaros smegenų sutraiškymas stuburo kaklinio 3 slankstelio lygmenyje yra kaklo traumavimo (suspaudimo) tarp kietų bukų paviršių (obels šakų) pasekmė, nukentėjusiajai kūno dešine puse nukritus iš aukštumos (nuo kopėčių, atremtų į obelį) ir kaklo priekiniu bei užpakaliniu paviršiais stringant obels šakų išsišakojime. B. M. P. kūne užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti beveik vienmomentiškai penkiais trauminiais poveikiais atsitrenkiant į obels šakas. Mažai tikėtina, kad ji, nukritusi nuo kopėčių ir patyrusi nustatytus kaklo sužalojimus, galėjo iš karto neprarasti sąmonės bei atlikti savarankiškus veiksmus. Nuo patirtos stuburo kaklinės dalies traumos iki mirties galėjo praeiti laikas, vertinamas minutėmis (1 t., 52–59 b.l.). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nesurinkta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad B. M. P. nužudyta, o objektyvūs duomenys (patyrusių ekspertų ekspertizės aktas) patvirtina, kad ji tikėtinai žuvo įvykus nelaimingam atsitikimui – iškritus iš obels. Nukentėjusysis K. P. apskundė šį nutarimą vyriausiojo prokuroro pavaduotojui, kuris skundą atmetė. Šis nutarimas taip pat buvo apskųstas ir ikiteisminio tyrimo teisėjas jį panaikino, ikiteisminį tyrimą atnaujino. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą dar kartą buvo apklausti liudytojai, nukentėjusysis, išteisintasis, papildomai apžiūrėta įvykio vieta, atliktas eksperimentas bei atlikta dar viena ekspertizė ir surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad patikimų objektyvių medicininių morfologinių požymių, kurie galėtų patvirtinti kritimo nuo kopėčių tiesiogiai ar per obels šakas ir/ar ant jos buvusių daiktų versiją, nėra. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Sužalojimų pobūdis neatmeta kūno sričių žalojimo ir pateiktomis lazdomis galimybės. B. M. P. dėl stipriai sumušto kaklo padaryto III kaklo slankstelio lūžimo su nugaros smegenų pažeidimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs mirtį. Sužalojimai nukentėjusiosios kūne vienmomentiškai atsirasti negalėjo (3 t., 5–11 b.l.). Po atliktų papildomų tyrimo veiksmų ir gauto ekspertizės akto P. P. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl B. M. P. nužudymo.

Pats išteisintasis savo kaltės nepripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisme jis parodė, kad 2007 m. rugsėjo 22 d. apie 9.30 val., iš Palangos atvažiavo pas seserį V. P. skinti obuolių ir jos aplankyti. Atvažiavęs persirengė darbiniais rūbais ir nuėjo į sodą skinti obuolių bei susitiko išeinančią iš rūsio B. P., palietė ją už peties. Vėliau matė brolį K. P. su B. P. prie obelų. Matė, kad prie obels K. P. atnešė kopėčias, kuriomis ir laipiojo brolio žmona. Priskynęs keturis krepšius obuolių, susirado lentų, jas supjaustė ir sukalė padėklą, kad rūsyje nereikėtų dėti ant žemės dėžučių su obuoliais. Obuolius skynė maždaug iki 13 val., po to išėjo į pušynėlį grybauti ir neradęs sveikų grybų, grįžo į namus pas V. P.. Kai grįžo iš pušynėlio, B. P. nematė, nes daugiau nėjo prie obelų, tik paėmęs krepšį parinko kelis obuolius nuo obelų arčiau namo. Pabuvęs pas V. P., truputį pakalbėjo, po to persirengė ir atsisveikinęs išvažiavo. Nurodo, kad į Palangą grįžęs apie 17.30 val. Po to jam paskambino sesuo ir pranešė, kad B. P. rado po obelimi negyvą. Neneigia, kad santykiai su broliu bei B. P. tikrai nebuvo draugiški. 2007 m. rugsėjo 22 d., nuo 14 val. iki 16 val. jokio smurto prieš B. P. nevartojo.

Kaip minėta, liudytojų, kurie būtų matę kaip mirė ar buvo nužudyta B. P., byloje nėra. Nukentėjusysis K. P. ją rado jau negyvą po obelimi. Teisme jis parodė, kad nunešė jai kopėčias prie obels, jas atrėmė. Pats išėjo pas kaimyną dirbti. Žmona (B. M. P.) apie 17 val. turėjo ateiti pas kaimyną, kur buvo nukentėjusysis, tačiau jai neatėjus, apie 17.30 val., ėjo namo. Likus kažkur 30 metrų iki obels, prie kurios buvo jo žmona, jis pamatė jos kojas, išlindusias iš po maišų. Šalia buvo karutis, jame maišas, šalia dar pora maišų su obuoliais. Pakėlęs 2 ar 3 maišus pastebėjo, jog jos liežuvis sukąstas tarp dantų, pamėlynavęs, viena akis vos pramerkta. Priklaupęs numovė nuo dešinės rankos pirštinę, pajuto, jog rankos jau buvo šaltos. Vėliau atvažiavę medikai pasakė, jog jo žmona nerodo gyvybės ženklų. Atvykus policijos darbuotojams, jokių smurto žymių nesimatė.

Liudytoja E. G. teisme parodė, kad įvykio dieną apie 10 val. ji su anūku važiavo į Alsėdžius ir pravažiuojant matė B. M. P., skinančią obuolius, bei P. P. prie V. P. obels, renkantį obuolius. Tą pačią dieną, apie 14 val., pravažiuojant pro obelį ji B. M. P. nematė. Po to ji užėjo į V. P. namus ir paskui ją įėjo P. P., jie visi pakalbėjo apie 20 minučių, pastarasis persirengęs išėjo, po to vėl grįžo ir netrukus išvažiavo. Grįžus jai namo, anūkas pasakė, kad iš obels yra iškritusi B. P..

Liudytoja V. P. parodė, kad 2007-09-22, apie 12.00 val., pas ją atvažiavo brolis P. P.. Jis ėjo skinti obuolių. V. P. parodė, kad pro langą ji matė, kaip B. M. P. kalbėjosi prie rūsio su jos broliu P. P., jie nesipyko. Vakarop P. P. išvažiavo namo į Palangą. Prieš skambinant broliui buvo atėjusi E. G. ir pasakė, kad prie obels guli negyva B. M. P.. Tada ji paskambino P. P. ir pasakė, kad mirė brolienė. P. P. jai pasakė, kad tuo metu, kai jis išvažiavo namo, B. M. P. buvo įlipusi į obelį ir buvo pačioje obels viršūnėje.

Liudytojas J. U. parodė, kad B. P. turėjo ateiti pas jį į namus apie 17.00 val., nes tokiu laiku virdavo vakarienę. Jis ir K. P., likę namuose toliau darbavosi iki 17.00 val., nesulaukus ateinančios B. P., K. P. išėjo namo pasižiūrėti, kodėl neateina jo žmona, tačiau tuoj pat parbėgo ir pasakė, kad nebegyva B. (B. P.), guli užklota maišais ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Jam prisiskambinti į greitąją pagalbą nepavyko, todėl K. P. išbėgo pas kaimynus, o jis pats nuėjo į K. P. sodą. Atėjęs prie pirmos obels pamatė ant keliuko aukštielninką gulinčią B. P.. Ant veido matė dideles mėlynes, didelę mėlynę matė ir ant kaklo, akys buvo pramerktos, lūpos prasižiojusios, tarp dantų keistai buvo sukąstas liežuvis.

Iš liudytojos B. P. parodymų matosi, kad 2007-09-22 jos vyras P. P. ryte apie 8.30 val. išvažiavo pas seserį V. P. į Plungės r., Dargaičių k., namo grįžo tarp 18.00 ir 19.00 val. Jai vyras P. P. nieko nepasakojo apie buvimą pas seserį. Vakarieniaujant jos vyrui Petrui paskambino sesuo Valerija ir jie apie kažką kalbėjosi, o paskui Petras jai pasakė, kad Valerija pranešė apie tai, kad Bronė iškrito iš medžio ir užsimušė. Jai paklausus vyro, ar išvažiuodamas jis matė Bronę, pastarasis atsakė, kad Bronė buvo pačioje medžio viršūnėje. Jai pasiteiravus, ar gerai jos vyras matė B. P., jis pasakė, kad nenorėjo į ją žiūrėti, nes reikėjo vairuoti.

Visi kiti liudytojai – R. M., E. V., R. P., A. P., I. G. taip pat nematė įvykio, paliudijo tik apie patį B. M. P. mirties faktą bei apie tai, kad P. šeimoje vyko konfliktai dėl nuosavybės.

Apibendrinant visų apklaustų asmenų parodymus, iš jų matosi, kad niekas nematė ir nežino B. M. P. mirties aplinkybių. Taigi tiesioginių P. P. kaltės įrodymų byloje nėra.

Vertinant, ar asmuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., būtina nustatyti visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nu­žu­dy­mas yra ty­či­nis ne­tei­sė­tas ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mas. At­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą ky­la ta­da, kai tarp kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tos vei­kos ir at­si­ra­du­sių pa­da­ri­nių (mir­ties) yra prie­žas­ti­nis ry­šys. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už nu­žu­dy­mą pa­gal BK 129 straips­nį ky­la ta­da, kai žmo­gaus gy­vy­bė at­ima­ma vei­kiant tie­sio­gi­ne ar ne­tie­sio­gi­ne ty­čia. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui ir no­rė­jo ją at­im­ti. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gy­vy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti.

Kaip jau minėta, byloje nėra jokių tiesioginių P. P. kaltės nužudžius B. M. P. įrodymų. Pats išteisintasis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę neigė. Nei prokuroro, nei nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nenurodoma jokių duomenų, kurie patvirtintų išteisintojo nusikalstamus veiksmus. Skunduose nurodoma, kad P. P. buvo vienintelis galėjęs padaryti šį nusikaltimą. Taip pat nurodomas motyvas – ilgamečiai konfliktai dėl nuosavybės teisių į sodybą ir žemės sklypą. Pažymėtina, kad apie šeimoje vykusius konfliktus patvirtino ir liudytojai, ir nukentėjusysis, ir pats P. P.. Tačiau tai nepatvirtina fakto, kad dėl to P. P. nužudė B. M. P. – savo brolio žmoną. O nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad P. P. vienintelis galėjo padaryti nusikalstamą veiką – nužudyti B. M. P. yra nepagrįstas, tik nukentėjusiojo subjektyvi nuomonė, kuria negali būti grindžiama asmens kaltė. Taip pat nukentėjusiojo skunde nurodoma, kad teismas nesirėmė neginčytinais įrodymais – ekspertizių aktais, kuriuose nurodyta, jog B. M. P. buvo nužudyta, o ne pati iškrito iš medžio. Iš tiesų pirmojoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, jog kadangi sužalojimai B. M. P. yra išsidėstę skirtinguose kūno paviršiuose, todėl jie visi gautis vienmomentiškai griuvimo ar kritimo metu negalėjo. Tačiau, kaip jau minėta, ši specialisto išvada nebuvo išsami ir kėlė abejonių, todėl buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko du teismo medicinos ekspertai ir surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)08 (01), kuriame nurodė, kad tikėtina, jog B. M. P. kūno sužalojimai buvo padaryti jai dešine kūno puse nukritus nuo kopėčių, atremtų į obelį ir kaklo priekiniu bei užpakaliniu paviršiais stringant obels šakų išsišakojime. Kritimo į dešinę pusę metu nukentėjusioji, atsitrenkdama į obels šakas galėjo papildomai susižaloti dešinės pusės skruostą, užausio – smilkinio bei raktikaulio sritį. Taip pat šiame ekspertizės akte nurodyta, kad B. M. P. kūne užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti beveik vienmomentiškai penkiais trauminiais poveikiais atsitrenkiant į obels šakas. Po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo buvo paskirta dar viena ekspertizė ir trys ekspertai surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad B. M. P. padaryti kūno sužalojimai paveikus kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, kurių konkreti forma sužalojimuose neužsifiksavo, smūgiavimo ir galimai spaudimo būdu. Taip pat šiame akte nurodoma, kad patikimų objektyvių medicininių morfologinių požymių, kurie įgalintų patvirtinti kritimo nuo kopėčių, betarpiškai ar per obels šakas ant žemės, versiją, nėra. Dėl savo pobūdžio ir anatominės lokalizacijos, kūno sužalojimai nukentėjusiosios kūne vienmomentiškai atsirasti negalėjo. Anatominė kaklo užpakalinės dalies ir krūtinės dešinio raktikalulio srities padėtis bei šių kūno sričių sužalojimų pobūdis neatmeta šių kūno sričių žalojimo ir pateiktomis lazdomis galimybės. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo skundo teiginys, jog B. M. P. buvo nužudyta, o ne iškrito iš obels, neabejotinai nepatvirtintas nė vienu ekspertizės aktu. Iš tiesų ekspertizės aktai prieštaringi dalyje dėl to, ar galėjo B. M. P. kūne esantys sužalojimai atsirasti vieno kritimo metu. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)08 (01) nurodyta, kad užfiksuoti sužalojimai galėjo būti padaryti beveik vienmomentiškai penkiais trauminiais poveikiais atsitrenkiant į obels šakas, o kitame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiosios kūne vienmomentiškai atsirasti negalėjo. Vis dėlto kolegija daro išvadą, kad kategoriškai nėra pagrindo atmesti ir pirmojo ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)08 (01), kuris atitinka ir kitas bylos aplinkybes. Tai, kad B. M. P. buvo įlipusi į medį, patvirtina ne tik P. P. parodymai, bet ir papildomame įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos nuotraukos, kuriose nurodyta, kad matosi buvusių atremtų kopėčių žymės, o tai rodo, kad kopėčiomis buvo lipama ir nuo svorio įsispaudė žymės, ir juolab, kad prie B. M. P. lavono buvo rasti net trys dideli pilni maišai obuolių ir ketvirto maišo pusė. O nukentėjusiojo skundo argumentas, kad kopėčios buvo toje pačioje vietoje, kur jis jas ir pastatė, kas rodo, kad neva B. M. P. jomis nelipo, net nelogiškas jau vien dėl obuolių kiekio maišuose ir likusių žymių ant obels šakos. Be to, nepaisant to, kad antrajame ekspertizės akte nurodoma, kad B. M. P. kūne sužalojimai negalėjo atsirasti vienmomentiškai, tačiau jame nėra kategoriškai nustatyta, kad sužalojimai padaryti tyrimui pateiktomis lazdomis, jame nurodyta, kad tokia galimybė tik neatmetama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai leidžiančių konstatuoti, kad P. P. nužudė B. M. P.. Tokių duomenų nebuvo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, tokių duomenų prokurorė ir nukentėjusysis nenurodo ir apeliaciniuose skunduose. Tai tik prielaidos, o remtis prielaidomis priimant apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama.

Nukentėjusysis apeliaciniame skunde dar nurodo apie tai, kad liudytojų parodymai prieštaringi. Prokurorė nurodo, kad liudytojos V. P. parodymais verčia abejoti liudytojos B. P. parodymai, kuri parodė, kad po nukentėjusiosios mirties, kalbant telefonu, V. P. vieną kartą jai sakydavo, kad P. P. išvažiuojant matė B. M. P., įlipusią į obelį, kitą kartą sakydavo, kad nematė. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. P. įvykio nematė. O dėl liudytojų parodymų prieštaringumo kolegija pažymi, jog visi liudytojai parodė tik apie netiesiogines įvykį liečiančias aplinkybes – apie P. giminės nesutarimus dėl nuosavybės teisių, apie tai, kad kai kurie matė, o kai kurie tik girdėjo iš kitų apie B. M. P. mirtį, iškritimą iš obels. Tam tikri liudytojų parodymų neatitikimai gali būti dėl to, kad vienu metu vienoje vietoje jie nebuvo ir įvykio nestebėjo, o matė ir žinojo apie tam tikras skirtingas aplinkybes, vienaip ar kitaip, jų manymu, susijusias su B. M. P. mirtimi. Be to, kai kurie neesminiai nesutapimai parodymuose, kolegijos nuomone, natūraliai paaiškinami ir tuo, kad po įvykio, t.y. B. M. P. mirties, praėjo jau keletas metų, tie neesminiai nesutapimai gali būti paaiškinami taip pat ir tuo, kad išteisintasis ir kai kurie apklausti liudytojai yra solidaus amžiaus.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad P. P. teisme parodė matęs atėjusius kažkokius nepažįstamus asmenis su pagaliais, kurie buvo priėję prie vagonėlio ir daužė į jį. Tačiau pats parodė, kad šiuos asmenis matė apie 12-13 val., o apklausta liudytoja E. G. parodė, kad eidama pro šalį apie 14-14.30 val. matė nukentėjusiąją skinant obuolius, jokių pašalinių asmenų nematė. Todėl darytina išvada, kad jokių pašalinių asmenų nusikaltimo metu įvykio vietoje nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorės argumentai apie pašalinių asmenų nebuvimą nepagrįsti – kaip ji pati nurodo, P. P. sakė matęs pašalinius asmenis apie 12-13 val., o liudytoja E. G. ėjo pro šalį apie 14-14.30 val. ir nieko nematė. Neaišku kaip šios liudytojos parodymai paneigia išteisintojo parodymus, kai jie parodo apie skirtingą laiko tarpą, kurį skiria maždaug dvi valandos. Nepaisant to, kad prokurorės argumentai nelogiški, iš tiesų P. P. versijos apie nepažįstamus asmenis su pagaliais daugiau niekas byloje nepatvirtina, tačiau ši aplinkybė neįrodo jo kaltės nužudžius B. M. P.. Vien tai, kad asmuo panašiu metu buvo sode, kur taip pat rinko obuolius, tačiau nuo kitų obelų, dar neįrodo jo kaltės kažką nužudžius. Juolab, kad kaip jau minėta, ir ekspertų išvados kategoriškai nepaneigia nukentėjusiosios iškritimo iš medžio tikimybės.

Prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, kad tiesioginių P. P. kaltės įrodymų nėra. Nurodo, kad P. P. kaltę be kitų jau minėtų įrodymų patvirtina ir tai, kad jis skubotai išvyko namo ir tai, kad jo parodymai nenuoseklūs, nes pirmose apklausose sakė matęs B. M. P. stovinčią prie obels, paskui jau, kad matė ją įlipusią į obelį. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. P. pirmosiose apklausose ikiteisminio tyrimo metu, kaip ir teisme, parodė vienodai, kad matė B. M. P. prie obels. Kad ji buvo užlipusi ant kopėčių ir įsilipusi ant obels šakų, jis taip pat parodė, bet neparodė, kad jo išvažiavimo momentu. Tiesiog dienos eigoj, skinant obuolius, matė kaip B. M. P. buvo užlipusi ant kopėčių ir skynė obuolius. Šie parodymai logiški, byloje jokiais duomenimis nepaneigti. O prokurorės argumentas nepagrįstas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog apie skubotą P. P. išvykimą niekas iš byloje apklaustų asmenų neparodė, o liudytoja E. G., kuri buvo pas V. P. svečiuose kaip tik tuo metu, kai P. P. ruošėsi namo, apklausta teisme parodė, jog jis grįžo iš sodo, persirengė ir jau buvo beišeinąs, bet V. P. jam priminė apie žolę, tai jis dar nuėjo nupjaut žolės, paskui grįžo namo vėl, dar jie pakalbėjo visi. Liudytoja parodė, kad jis neskubėjo. Todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentas, jog liudytoja E. G. parodė, kad P. P. tik įėjo į V. P. namus ir po kelių minučių tuoj pat išvažiavo, nepagrįstas. Daugiau jokių objektyvių duomenų apie jo skubėjimą byloje nėra, nes daugiau asmenų, kurie būtų buvę kartu, išteisintajam ruošiantis išvažiuoti, nebuvo. Todėl šis prokurorės skundo argumentas irgi nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir skundo argumentas, kad K. P. parodė, jog jo žmona B. M. P. nieko nelaikė rūsyje, todėl jai nebuvo reikalo eiti į rūsį, kuriame tuo metu buvo P. P., o ji jo bijojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. P. neparodė, kad jis buvo rūsyje, kai atėjo B. M. P.. Jis parodė, kad jam atvykus pas seserį V. P., jis ėjo link rūsio, kuris didžiąja dalimi priklausė nukentėjusiajam K. P. ir kuris turėjo raktą nuo rūsio, ir tuo metu pamatė B. M. P., iš rūsio išeinančią su dviem krepšiais, tuo metu ją užkalbino, paklausė, kur galės susidėti obuolius. Pastaroji atsakė, kad klaustų K. P.. O šią aplinkybę patvirtino ir pats nukentėjusysis K. P., ir liudytojas J. U.. Todėl abejoti P. P. parodymais apie tai, kur būtent jie su B. M. P. susitikę kalbėjo, nėra jokio pagrindo.

Prokurorė savo skunde taip pat nurodo, kad 2007-11-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ant B. M. P. megztinio, kelnių, dešinės rankos pirštinės rasta tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pluoštų yra P. P. džinsinio švarko audeklo pluoštinėje sudėtyje. Taip pat nurodyta, kad ant P. P. kelnių rasta juodos spalvos poliesterinių pluoštų, kurie yra vienodi su B. M. P. kelnių audeklo atitinkamais pluoštais. Išvadoje nurodyta, kad ant B. M. P. kairiosios ir dešiniosios pirštinės rasta smulkių pavienių paprastosios eglės medienos dalelių. Tos pačios spygliuočių medžių rūšies – paprastosios eglės medienos yra tirti pateikta tribriaunė lazda su žieve. Taip pat ant P. P. džinsinio švarko, marškinių, kelnių rasta smulkių pavienių paprastosios eglės medienos dalelių ir smulkių spygliuočių medžių žievės dalelių. Tos pačios spygliuočių medžių rūšies – paprastosios eglės medienos yra tirti pateikta tribriaunė lazda su žieve. Be to, ant P. P. džinsinio švarko rasta pavienių smulkių juodalksnio medienos dalelių. Tos pačios lapuočių medžių rūšies – juodalksnio yra dvi tirti pateiktos apvalios lazdos su žieve. Kaip teisingai nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, remiantis nukentėjusiojo K. P., jo sesers V. P., P. P. parodymais nustatyta, kad tarp B. M. P. ir P. P. prie rūsio vyko pokalbis dėl leidimo jame laikyti obuolius. P. P. ir B. M. P. tą dieną naudojantis vieno rūsio patalpa, įeinant į ją pro tas pačias duris bei atsiremiant įvairiomis kūno dalimis į staktas, neatmetama galimybė, jog ant jų galėjo likti rūbų pluoštų dalelių, kurios galėjo kontaktuojant su staktomis, persinešti ant skirtingų asmenų rūbų. Pažymėtina ir tai, kad P. P. dažnai atvažiuodavo į sodybą, jo darbiniai drabužiai būdavo pakabinti stoginėje, joje buvo medienos ir pjuvenų, todėl ir buvo surastos ant jo džinsinio švarko, kelnių, marškinių eglės medienos, o ant džinsinio švarko dar ir juodalksnio medienos daleles. Juo labiau, toje pačioje prokuroro apeliaciniame skunde nurodomoje ir cituojamoje specialisto išvadoje nurodytos ne tik šios aplinkybės. Šioje išvadoje taip pat nurodyta ir tai, kad ant medinių lazdų nėra iš M. P. drabužių ir plastiko dalelių iš M. P. pirštinių ir šlepečių, taip pat nėra pluoštų iš P. P. drabužių ir odos dalelių iš tirti pateiktų kelnių diržo. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad ant M. P. drabužių, šlepečių ir ant P. P. drabužių nėra pluoštų iš juostelių, kuriomis surišta medine lazda su viela bei nėra pluoštų ir dirbtinės odos dalelių iš juostelių, kuriomis surištos tribriaunė ir apvali medinės lazdos. Be to, ant B. P. drabužių, šlepečių, P. P. drabužių ir medinių lazdų vienodų (bendro grupinio priklausomumo) pluoštų nėra.

Prokurorės apeliaciniame skunde cituojama ir dar viena specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad B. M. P. kaklo ir sprando srities sužalojimų galimybė tyrimui pateiktomis lazdomis neatmetama. Tačiau prokurorė cituoja tik pirmąjį išvados sakinį, kuris išimtas iš konteksto gali sudaryti klaidingą nuomonę. Šioje išvadoje taip pat nurodoma ir tai, kad nustatyti konkrečiai, ar tyrimui pateiktomis lazdomis ir kuria konkrečiai iš jų padaryti sužalojimai, negalima, kadangi juose užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės priklausomybės. Nustatyti, ar tyrimui pateiktomis lazdomis ir kuria iš jų yra padaryti dešinės akies vidinėje srityje ir dešiniame skruoste bei dešinio raktikaulio vidurinio trečdalio projekcijos srityje esančios kraujosruvos, negalima, kadangi jose nėra užsifiksavę požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie traumavusio paviršiaus savybes. Todėl teigti, kad B. M. P. sužalojimai padaryti lazdomis smūgiuojant ar kažkokiu kitokiu būdu, nėra pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai pakanka patikimų kaltės įrodymų. Apkaltinamajame nuosprendyje negali būti tokių formuluočių kaip tikėtina, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką ir panašiai. Šioje baudžiamojoje byloje jokių neabejotinų ir objektyvių išvadų dėl P. P. kaltės nužudžius B. M. P. daryti negalima. Kaip matosi iš bylos, jo kaltės nepatvirtina nei nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, nei rašytiniai bylos įrodymai. Tai, kad P. P. kaltė dėl B. M. P. nužudymo tikrai kelia pagrįstų abejonių, buvo nustatyta jau ikiteisminio tyrimo metu ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Tik paskui atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir gavus dar vieną ekspertizės aktą, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad po ikiteisminio tyrimo atnaujinimo vėl apklausus liudytojus, nukentėjusįjį, atlikus eksperimentą, jokių naujų ir P. P. kaltę patvirtinančių duomenų nebuvo gauta. Galima suprasti, kad kaltinamojo akto surašymas buvo pagrįstas tik tuo, kad naujame ekspertizės akte buvo nurodyta, jog B. M. P. kūne rasti sužalojimai negalėjo atsirasti vienmomentiškai. Tačiau apie tai kolegija jau pasisakė šioje nutartyje. Išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog neįrodyta, kad P. P. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Byloje nenustatyti jokie objektyvieji nužudymo požymiai, nenustatyti jokie P. P. veiksmai, tarp kurių ir B. M. P. mirties būtų priežastinis ryšys.

Kolegija sutinka su tuo, kad iš tiesų ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. BPK 20 str. 5 d. prasme svarbu, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma (2K-32/2010). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi prokurorės ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodomi duomenys ir jais remiantis padarytos išvados yra subjektyvaus pobūdžio, atspindintys prokurorės ir nukentėjusiojo nuomonę. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuriuo įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas, o paskui ir įrodinėjimo dalyko elementu esanti aplinkybė. Visais atvejais būtina nustatyti, kad tarpinis faktas tikrai yra susijęs su įrodinėtinomis aplinkybėmis. Netiesioginiai įrodymai turi sudaryti sistemą, nepaliekančią jokių abejonių dėl remiantis netiesioginiais įrodymais padarytų išvadų pagrįstumo. Šioje byloje nepakanka pavienių netiesioginių įrodymų, kad jais būtų galima pagrįsti byloje kaltinto asmens kaltę padarius nusikalstamą veiką. Netiesioginiai įrodymai byloje daugeliu atvejų prieštaringi, kelia abejonių, nepatvirtina vienas kito ir nesudaro nuoseklios ir logiškos grandinės. O visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o prielaidomis ir spėjimais jis negali būti grindžiamas. Kiekviena išvada turi būti pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ne­gin­či­ja­mai pa­tvir­ti­nan­čiais kal­ti­na­mo­jo kal­tę padarius nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir ki­tas svar­bias by­los ap­lin­ky­bes, o svarbiausia, turi būti įrodyta, kad kaltininko veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtis.

Prokurorė ir nukentėjusysis nesutinka su teismo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, patikrino byloje surinktų duomenų sąsajumą ir leistinumą bei įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vertindamas įrodymus teismas BPK 20 str. nustatytų reikalavimų nepažeidė. Teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir pateikė išsamius jų vertinimo motyvus. Tai, kad prokurorė ir nukentėjusysis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, nereiškia, kad teismas byloje surinktus įrodymus įvertino netinkamai ar kad netinkamai taikė baudžiamuosius įstatymus. Nukentėjusysis skunde dar nurodo, kad teismas pažeidė teismų nešališkumo, lygybės prieš teismą, viešumo principus, pažeidė rungimosi principą, suvaržė gynybos šalies teises, numatytas BPK 7 str. Kolegija pažymi, kad apeliantas šių savo teiginių niekaip nepagrindžia. Antra, kolegijos manymu, šie teiginiai neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas minėtų principų nepažeidė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58 str. pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teisėjas ar teisėjų kolegija negali būti laikomi nešališki ir galintys konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Nesuprantama kaip nukentėjusiojo manymu teismas pažeidė viešumo principą. Taip pat ir rungimosi principą – kaip nukentėjusysis nurodo, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus. Šie skundo argumentai nepagrįsti ir atmetami. Bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo nukentėjusysis, jo interesus atstovavo advokatė, teismas jam procesines teises išaiškino, jam buvo suteikiama lygi galimybė reikšti prašymus ir kt. Tas pats pasakytina ir dėl gynybos šalies teisų suvaržymo. Visi šie nukentėjusiojo išvardinti tariami baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra nepagrįsti. Kaip matosi iš bylos medžiagos, bylą išnagrinėjo nešališkas teismas, nuosprendį pagrindė visais ištirtais įrodymais, proceso šalių teisės pažeistos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kai abejonių, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Pažymėtina dar ir tai, kad įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam. Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. Joje turi būti išdėstoma kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmė, teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Jau buvo nurodyta apie tai, kad teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėti visi įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas P. P., tačiau teismas, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad tie įrodymai P. P. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, t.y. jo kaltės nužudžius B. M. P., nepatvirtina. Byloje tikrai nėra jokių P. P. kaltės tiesioginių įrodymų, nėra nustatyta jokių asmenų, kurie būtų matę, kad P. P. kaltinime nurodytu laiku būtų vartojęs prieš B. M. P. bet kokį fizinį smurtą. Tuo tarpu kitus netiesioginius išteisintojo kaltės įrodymus, t.y. specialistų išvadas apie kai kurių bendro grupinio priklausomumo pluoštų ir medienos dalelių suradimą ant B. M. P. ir P. P. drabužių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip įrodymus, neabejotinai nepatvirtinančius kaltinamojo kaltės. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad tos dalelės ant mirusiosios ir kaltinamojo drabužių galėjo atsirasti įvykio dieną naudojantis viena rūsio patalpa. To atmesti tikrai nėra pagrindo, tačiau, kita vertus, toliau teismas nuosprendyje padarė ir kitą, taip pat pagrįstą išvadą, kad įvairios medienos dalelės ant P. P. drabužių galėjo atsirasti ir anksčiau, nes jis dažnai atvykdavo į sodybą, drabužius laikė pakabinęs stoginėje ir kt.

Byloje tikrai nustatyta, apie tai parodė ir nukentėjusysis, ir liudytojai, ir pats išteisintasis, kad tarp P. ilgą laiką vyko konfliktas ir ginčai dėl paveldėto turto. Kolegijos nuomone, tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios P. P. buvo įtariamas ir kaltintas dėl B. M. P. nužudymo. Nukentėjusysis K. P. nurodo, kad jo brolis dar iki šio įvykio galėjo užmušti jo šunį ir pan. Tačiau kolegija dar kartą pažymi, kad aptartos aplinkybės, t.y. konfliktiniai santykiai iki kaltinime nurodytų įvykių negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais P. P. kaltę. Apeliaciniuose skunduose daug dėmesio taip pat skiriama paties išteisintojo P. P. parodymams, jie vadinami prieštaringais ir nepatikimais. Šioje nutartyje teisėjų kolegija apie paties išteisintojo parodymus jau pasisakė ir jau padarė išvadą, kad jokių esminių prieštaravimų tuose parodymuose nėra. Dar kartą atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kuriuos nesutapimus P. P. parodymuose galėjo nulemti išteisintojo amžius. Teismo paskirtos ir atliktos teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodoma apie 1931 m. gimusio P. P. sveikatos sutrikimus, taip pat ir apie amžiaus distrofinio – degeneracinio pobūdžio pakitimus.

Be to, kolegija dar kartą pažymi ir tai, kad kaltinamasis asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, todėl grįsti jo kaltę galimais prieštaravimais paties kaltinamojo parodymuose nėra pagrindo. Tuo tarpu kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių P. P. kaltę, šioje byloje nėra ir apie tai pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas P. P. pagal BK 129 str. 1 d. išteisino nenustačius (neįrodžius), kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors nuosprendyje apie tai aiški išvada neišdėstyta, šis išteisinimo pagrindas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) faktiškai reiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta, B. M. P. buvo nužudyta, o liko nenustatytas tik nužudymą padaręs asmuo. Dėl P. P. išteisinimo pagrindo apeliaciniai skundai nėra paduoti, todėl nuosprendį keisti ir P. P. išteisinti kitu, t.y. BPK 305 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu, kolegija bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pagrindo neturi. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad P. P. pavartojo prieš B. M. P. fizinį smurtą ir ją nužudė. Tačiau šioje nutartyje kolegija jau išdėstė ir abejones dėl to, ar B.M. P. tikrai buvo nužudyta, o ne mirtinai susižalojo iškrisdama iš obels, nuo kurios skynė obuolius. Iš bylos matosi, kad joje yra dvi teismo medicinos ekspertizių išvados. Remiantis pirmąja ekspertizės (akto Nr. (duomenys neskelbtini)08(01)) išvada, ikiteisminis tyrimas šioje byloje jau buvo nutrauktas prokuroro nutarimu. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo akto surašymą ir bylos perdavimą teismui faktiškai nulėmė dar vienos, komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvados gavimas. Komisijinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada šioje nutartyje irgi jau buvo aptarta. Jau buvo nurodyta apie tai, kad ši išvada apie B. M. P. nustatytų kūno sužalojimų padarymo mechanizmą nėra nei kategoriška, nei pakankamai konkreti. Ekspertizės išvadoje nurodoma tik apie tai, kad nėra patikimų objektyvių medicininių nemorfologinių požymių, kurie įgalintų patvirtinti kritimo nuo kopėčių, betarpiškai ar per obels šakas ant žemės ir/ar ant jos buvusių daiktų versiją. Kolegija atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvada grindžiama ne tik medicininiais lavono tyrimo, tačiau ir kitais bylos duomenimis, t. y. įvykio metu apžiūros protokolu, patvirtinančiu netoli obels gulinčios negyvos B.M. P. kūno suradimo vietą ir padėtį. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad dėl savo pobūdžio ir anatominės lokalizacijos, atsižvelgiant į konstatuotą lavono ir jį supusių daiktų padėtį lavono radimo vietoje, kūno sužalojimai nukentėjusiosios kūne vienmomentiškai (vieno kritimo išdavoje) atsirasti negalėjo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad B. M. P. lavonas buvo rastas užklotas baltos spalvos maišais. Nuo lavono galvos yra 110 cm, o nuo kojų 150 cm atstumas iki obels kamieno. Kad toje vietoje rado maišiais užklotą savo negyvos žmonos kūną, parodė ir nukentėjusysis K. P.. Iš ikiteisminio tyrimo metu atlikto eksperimento protokolo matosi, kad eksperimentinių bandymų metu įvykio vietoje manekenas nuo kopėčių, atremtų į obelį, nukrisdavo į kitokias vietas, negu buvo surastas B.M. P. lavonas. Tačiau šie bylos duomenys, kolegijos nuomone, irgi dar neleidžia padaryti neabejotinos išvados, kad B.M. P. negalėjo susižaloti iškrisdama iš obels arba nuo į tą obelį atremtų kopėčių. Apžiūrint įvykio vietą B.M. P. rasta negyva gulinti ne visai šalia obels, o kiek toliau nuo obels kamieno, be to, ji rasta uždengta maišiais, apie tai parodė ir B.P. P. lavoną suradęs jos vyras nukentėjusysis K. P.. Kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ir juos atmesti, tačiau ir šie parodymai, ir pati B. M. P. suradimo vieta nepaneigia galimybės, kad lavono padėtis iki apžiūros galėjo būti keičiama, taip pat byloje nenustatyta, kas gulinčios ant žemės B. M. P. lavoną uždengė maišais. Kad B.M. P. sumušė, ją nužudė, o po to dar ir uždengė lavoną maišais būtent P. P., byloje neįrodyta. Esant nepaneigtai galimybei, kad B. P. lavono padėtis po jos mirtį sukėlusių sužalojimų padarymo buvo keičiama, kolegijos nuomone, nėra pagrindo atmesti ir ankstesnės teismo medicinos ekspertizės išvadų apie tai, kad B.M. P. galėjo mirtinai susižaloti pati iškrisdama iš obels. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios ekspertizės išvados irgi motyvuotos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, šią teismo medicinos ekspertizę irgi atliko keli tos pačios ekspertizės įstaigos ekspertai (teismo medicinos ekspertai J. R. ir R. S.).

Įvertinusi šios bylos aplinkybes ir tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad nėra įrodymų, ne tik patvirtinančių, kad būtent P. P. nužudė B.M. P., tačiau nepaneigtos ir abejonės, kad B.M. P. nebuvo nužudyta, o galėjo pati mirtinai susižaloti iškrisdama iš obels. Bet kuriuo atveju, šios papildomai išdėstytos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, tik dar kartą patvirtina, kad P. P. teismas pagal BK 129 str. 1 d. išteisino pagrįstai. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis šios bylos nagrinėjimas užtruko net keletą metų. Tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių dėl P. P. dalyvavimo nužudyme ir dėl jo kaltės pašalinti nepavyko. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį ir jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nukentėjusiojo K. P. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Laima GarnelienėRegina Gaudutienė