Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutarimu D. G. nubaustas 90 Lt / 26 EUR bauda už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ str.. D. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 28 d. 13:15 val. Kaune, M. Daukšos g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas jo įmonei priklausantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, tuo pažeidžiant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 (2014 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-284 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 15 punktą.

Motyvuojamoji dalis

D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad D. G., palikdamas 2014 m. liepos 28 d., apie 13 val. l5 min., Kaune, Daukšos gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatus. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 124⁵ str. numatyta administracinė atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Nuostatų 15 punktas numato, kad nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas) bilietas, kortelė ar leidimas reiškia, kad už stovėjimą nėra sumokėta.

Iš bylos duomenų matyti, jog 2014 m. liepos 28 d. 13:15 val. Kaune, M. Daukšos g. esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje užfiksuotas D. G. įmonei priklausantis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 (mokama stovėjimo vieta) galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Apeliacinio skundo motyvai, jog pareiškėjui nėra aišku, kokie yra „lengvo įskaitomumo“ kriterijai ir tai, kad pirmos instancijos teismas nevertino ar gali leidimo „neįskaitomumas“ būti vertinamas adekvačiai leidimo neįsigijimui, atmetami. Pažymima, kad atsakomybei pagal ATPK 124⁵ str. kilti nebūtina nustatyti fakto, kad už stovėjimą nebuvo sumokėta – užtenka nustatyti, kad bilietas nustatyta tvarka nepadėtas (apverstas, nukritęs arba užkritęs) ar netinkamai panaudotas (nepaliktas transporto priemonėje, blogai pažymėtas). Nagrinėjamu atveju automobilyje stovėjimo bilietas nebuvo matomas, ką patvirtina pažeidimo fiksavimo metu padarytos automobilio fotonuotraukos, kurias aukštesnysis teismas išsireikalavo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ir įvertino. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad buvo pažeistas Nuostatų 15 punktas, todėl D. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

D. G. taip pat teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas pažįsta kontrolierių V. D., kuriam buvo išsakęs pastabas ir buvo kilusi konfliktinė situacija. Apygardos teismo vertinimu ši aplinkybė nutarimo teisėtumo nepaneigia. Pažymėtina, kad 2014 m. spalio 15 d. nutarimas buvo priimtas ne kontrolieriaus V. D., o vyr. specialisto G. M.. Be to, administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes išsamiai įvertino Kauno apylinkės teismas, kuris 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimu D. G. skundo netenkino.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ne tik visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, tačiau ir teisingai paskyrė nuobaudą bei jos dydį. ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog D. G. už ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo paskirta 90 Lt / 26 EUR bauda. Iš nutarimo turinio matyti, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą D. G. buvo paskirta minėto pažeidimo sankcijos nustatytose ribose, jam paskiriant mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 str. ir 30² str. reikalavimų, o nuobaudos dydis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Įvertinus nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad D. G. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jis dėl ATPK 124⁵ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo yra nubaustas pagrįstai, nuobauda jam paskirta laikantis įstatymo reikalavimų, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą ar Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.