Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. lapkričio 10 rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašo Nr. (1.32.)SR-3053 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą dėl gynėjo keitimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja T. Ž., tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 34), į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsakovai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b. l. 25). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b. l. 27) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. (1.32)SR-3053 panaikinimo, įpareigojimo priimti sprendimą dėl gynėjo pakeitimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

Tarnybos 2015 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. (1.32)SR-3053 teisinis vertinimas

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 21 straipsnis.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-179 patvirtintos Advokato parinkimo teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) nustato rekomenduojamą advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, parinkimo tvarką, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (minėta, toliau – ir BPK) 51 straipsnis. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad gynėją ar įgaliotą atstovą parenka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, kuris atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinavimo funkciją. Rekomendacijų III skyriuje, reglamentuojančiame gynėjo ar įgalioto atstovo parinkimo tvarką, nustatyta, kad apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą koordinatorius nedelsdamas informuoja pranešimą dėl gynėjo ar įgalioto atstovo parinkimo pateikusį ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą (9 punktas). Gavęs koordinatoriaus pranešimą apie parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras nutarimu ar teismas nutartimi paskiria įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotą atstovą. Kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje priimamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis dėl gynėjo ar įgalioto atstovo paskyrimo (10 punktas).

Remiantis VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (minėta, toliau – ir BPK) 51 ar 55 straipsnius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas. VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą suteiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma paskirti gynėją, ankstesnėje stadijoje (procesiniame veiksme) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba priima šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka (VGTPĮ 21 straipsnio 7 dalis). BPK 51 straipsnio 1 dalyje išvardinti konkretūs atvejai, kai gynėjo dalyvavimas būtinas. BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami.

Byloje pateikta rašytine medžiaga bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. T-105-164/2015 dėl bausmių subendrinimo nuteistajai T. Ž. (nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai T. Ž.). Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, 2015 m. birželio 22 d. teismo posėdyje T. Ž. pareiškė norą turėti advokatą. Šilutės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. birželio 22 d. nutartimi pripažino, kad T. Ž. būtina paskirti gynėją (b. l. 14) ir dėl gynėjo parinkimo kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartis Tarnybos Klaipėdos skyriuje gauta 2015 m. birželio 29 d. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. liepos 2 d. raštu Nr. (1.32)-SR-2881 „Dėl gynėjo parinkimo“ informavo Šilutės rajono apylinkės teismą, kad ginti T. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. T-105-164/2015 parinktas advokatas A. B.(b. l. 13). Šis atsakovo raštas Šilutės rajono apylinkės teismui yra VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytas procedūrinis veiksmas, kurį Tarnybos Klaipėdos skyrius privalėjo atlikti vykdydamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, būtiną gynėjo dalyvavimą nustatė Šilutės rajono apylinkės teismas, todėl nagrinėjamam ginčui taikomos Rekomendacijų nuostatos.

Vertinant atsakovo 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (1.32)SR-3053, kurio panaikinimo šioje byloje siekia pareiškėja, būtina įvertinti aplinkybes, lėmusias šio rašto priėmimą. Pareiškėjos skundo argumentai ir rašto turinys įrodo, kad aptariamas raštas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kuriuo T. Ž. skundė jai paskirto advokato A. B. veiksmus ir prašė jį pakeisti į advokatę E. G. Teismas nagrinėjamoje byloje turi patikrinti tai, ar atsakovas, priimdamas 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. (1.32)SR-3053, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą.

Aptariamo rašto turinys patvirtina, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (1.32)SR-3053 informavo pareiškėją, jog dėl advokato nušalinimo teisme sprendžia bylą nagrinėjantis teismas teisės aktų nustatyta tvarka, o Tarnyba neturi įgaliojimų pakeisti teismo pareiškėjai paskirtą advokatą A. B. Rašte nurodyta, kai būtiną gynėjo dalyvavimą nagrinėjant baudžiamąsias bylas nustato BPK 51 straipsnis, teismas kreipiasi į Tarnybą ar jos nurodytą koordinatorių dėl gynėjo parinkimo, o Tarnybos koordinatorius, parinkęs advokatą, apie tai informuoja teismą, kuris koordinatoriaus parinktą gynėją paskiria kaltinamajam ar nuteistajam visai baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijai. Dėl advokato nušalinimo teisme sprendžia bylą nagrinėjantis teismas BPK 59 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, VGTPĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra aiškiai nustatyta, kad gynėjo paskyrimo kaltinamajam klausimą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamasis pats nepasirenka gynėjo, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas BPK nustatyta tvarka, o Tarnyba, teikdama antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, kuriose gynėją teismas pripažįsta būtinu pagal BPK 50 straipsnio 4 dalies ir 51 straipsnio nuostatas, atlieka tik advokato parinkimo ir teismo informavimo apie parinktą konkretų advokatą funkciją. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, vykdydamas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 22 d. nutartį, kuria teismas pripažino būtinu paskirti nuteistajai T. Ž. advokatą, faktiškai atliko advokato parinkimo ir teismo informavimo apie parinktą advokatą funkciją.

Pagal BPK 59 straipsnio nuostatas, advokato nušalinimo teisme klausimas sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Tarnyba turi teisę parinkti kitą gynėją (pakeisti buvusį), jei yra gautas teismo priimtas procesinis sprendimas nušalinti paskirtą advokatą Baudžiamojo kodekso (minėta, toliau – ir BK) 61 straipsnio pagrindu arba gautas teismo priimtas procesinis sprendimas, kuriame nurodyti pagrindai pakeisti gynėją BPK 50 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. T-105-164/2015, T. Ž. 2015 m. liepos 8 d. teismo posėdyje reiškė nušalinimą advokatui A. B., motyvuodama tuo, kad nepasitiki juo, tačiau teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi atmetė pareiškimą nušalinti advokatą A. B.

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Tarnyba pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą pagal kompetenciją išsprendė teisingai. Skundžiamame rašte yra nurodyta jo priėmimo data ne 2015 metai, o 2014 metai (t. y. 2014-08-17), tačiau tai vertintina kaip aiški rašymo apsirikimo klaida, nes šis raštas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą. Skundžiamas 2015 m. rugpjūčio 17 d. raštas Nr. (1.32)SR-3053 pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl prašymas jį panaikinti netenkintinas. Netenkinus prašymo dėl skundžiamo rašto panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl advokato pakeitimo.

Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 9 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriuo prašoma prijungti prie bylos ir vadovautis priimant sprendimą advokato A. B. 2015 m. rugsėjo 3 d. Šilutės rajono apylinkės teismui bei Tarnybai pateiktu atsisakymu teikti pareiškėjai teisinę pagalbą dėl interesų konflikto ir pareiškėjos 2015 m. spalio 20 d. prašymu dėl advokato nušalinimo (b. l. 42-44). Teisėjų kolegija pažymi, kad advokato A. B. 2015 m. rugsėjo 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorei V. B. pateiktas atsisakymas teikti teisinę pagalbą T. Ž.Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. T-105-164/2015 baudžiamojoje byloje nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalyku. Advokato prašymą turi išnagrinėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir įvertinti, ar egzistuoja VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti T. Ž. teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje.

Dėl neturtinės 5 000 Eur žalos atlyginimo bei reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas

Pareiškėja skunde teigia, kad dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų nepriimant sprendimo pakeisti gynėją pagal jos 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, patyrė pažeminimą ir fizinius skausmus, pablogėjo jos sveikata, turi papildomų išlaidų ir gaištą laiką vykdama į teismo posėdžius, o patirtą neturtinę žalą įvertina 5 000 Eur.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai reiškia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis). Šie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius vienos iš būtinųjų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų – tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo datos.

Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palūkanų pagal prievoles mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taigi ši norma numato vadinamąsias „procesines“ palūkanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, t. y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. Palūkanų dydis šiuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška ir nenustačius teisinį pagrindą atsakomybei taikyti, nekyla ir pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti nuostolius įvykdymo terminą, todėl reikalavimas dėl palūkanų priteisimo netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Nors pareiškėja skundo prašomosios dalies 4 punktu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė jų dydžio, taip pat nenurodė, kokias konkrečias bylinėjimosi išlaidas ji patyrė šioje byloje ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo negali būti tenkinamas, nes sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.