Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 16 d. paduotu atsakovės 946-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 350 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atrankos kolegijos nutartis atsisakyti priimti kasacinį skundą yra galutinė ir neskundžiama, tačiau tokia nutartis pati savaime nedraudžia šį skundą padavusiam asmeniui, ištaisius atrankos kolegijos nutartyje konstatuotus skundo trūkumus ir skundo padavimo tvarkos pažeidimus, iš naujo paduoti kasacinį skundą, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 340 straipsnio 3 dalis, 350 straipsnio 5 dalis).

Atsakovė, nepraleisdama CPK 345 straipsnyje nustatyto termino, iš naujo padavė kasacinį skundą. Jis grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.84 straipsnio 1 dalies normą, numatančią, kad sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, nesukelia prievolių juridiniam asmeniui. Buvęs bendrijos pirmininkas tiek sudarydamas rangos sutartį, tiek pasirašydamas tariamą bendrijos skolą pripažįstantį 2014 m. vasario 12 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, veikė pažeisdamas savo kompetenciją, ko nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino, nors tai neabejotinai yra esminis klausimas byloje. Bendrijos narių susirinkimui, kaip aukščiausiam bendrijos organui, nedavus sutikimo (nepriėmus sprendimo), bendrijos pirmininkas neturėjo teisės pasirašyti rangos sutartį bei prisiimti skolų ir vėliau jas pripažinti;

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 1.130 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę;

3. Aiškinant ir taikant CK 1.130 straipsnio 2 dalį, byloje turėjo būti atidžiai įvertintos šios aplinkybės: bendrijos argumentai, patvirtinantys, kad 2014 m. vasario 12 d. tarpusavio skolų suderinimo akto nebuvo, jis atsirado šioje byloje tik kaip atsikirtimas į bendrijos prašymą taikyti ieškinio senaties terminą; jeigu senos datos tarpusavio skolų suderinimo aktas būtų išties egzistavęs anksčiau, tai šį aktą bendrijai būtų perdavęs buvęs pirmininkas dar 2021 m. gruodžio – 2022 m. kovo mėn, bendrijai jo aiškiai prašant pateikti visus su tariama skola ieškovui susijusius dokumentus; aplinkybės taip pat turėtų būti vertinamos visų bendrijos turimų finansinės atskaitomybės dokumentų kontekste. Nevertinus šių aplinkybių buvo pažeista bendrijos teisė į gynybą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi Nr. DOK-3624, todėl pakartotinai nesprendžiamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 345 straipsniu, 350 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.