Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-16 · Administracinė byla Nr. I-1999-428/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-16
Bylos Nr.
I-1999-428/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02179-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis, Algis Markevičius
Pareiškėjas
O. Ž.
Atsakovas
Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonės Registrų centrui
Kategorijos
  • 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-1999-428/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02179-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 12.2.; 74.(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 16 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio ir Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Laurai Mukaitei,dalyvaujant pareiškėjai O. Ž. , jos atstovui advokatui R. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal O. Ž. skundą atsakovui Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybės įmonės Valstybinės įmonės Registrų centro Alytaus filialo (toliau - VĮ Registrų centro Alytaus filialo) 2015-09-02 sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktines teises nekilnojamojo turto registre Nr. (2.16.13.) R5-417, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015-10-28 sprendimą dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Nr. espr 1- 224 bei įpareigoti įregistruoti O. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5- 8).

Pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje kaip ir jos atstovas panašiai paaiškino, kad pareiškėja sumokėjo visus įnašus gyvenamojo namo statybos bendrijai „Monolitas" ir taip tapo buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Pareiškėja 2015-08-13 kreipėsi į VĮ Registrų centro Alytaus filialą, prašydama įregistruoti nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2015-09-02 sprendimu Nr. (2.16.13.) R5-417 atsisakė registruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p., kuriame numatyta, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre, kadangi Juridinių asmenų registre nėra įregistruota gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas", kuris pateikė pareiškėjai pažymą, kad pareiškėjai priklauso nurodytas butas ir ji įsiskolinimų bendrijai neturi. Pareiškėja ir jos atstovas mano, kad toks sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-10-28 sprendimu Nr. Espr 1- 224 paliko galioti VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2015-09-02 sprendimą Nr. (2.16.13.) R5-417. Ginčijami sprendimai nepagrįsti, nes gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas" iki šiol vykdo veiklą ir įgyvendina savo teises ir pareigas. Bendrija kaip juridinis asmuo buvo įgijusi teisinį subjektiškumą. Varėnos rajono valdyba 1993-12-02 potvarkiu Nr. 787-V nusprendė perregistruoti gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą „Monolitas" į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Monolitas". Pareiškėja yra gyvenamojo namo statybos bendrijos „Monolitas" nare, sumokėjo bendrijai visus įnašus t.y. išmokėjo pajų už butą. Pareiškėja atliko visus veiksmus, reikalingus nuosavybės teisės registracijai Nekilnojamojo turto registre. Dėl nežinomų priežasčių, Juridinių asmenų registre nėra duomenų apie gyvenamojo namo statybos bendriją „Monolitas", ši aplinkybė negali atimti pareiškėjos teisės įregistruoti ir išviešinti prieš trečiuosius asmenis nuosavybės teisę į pareiškėjai teisėtai priklausantį butą.

Atsakovas atsiliepime prašė skundo netenkinti. Atsakovas atsiliepime (b.l.57-58) nurodė kad pareiškėja 2015-08-13 prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė GNSB „Monolitas" 2015-08-02 pažymą ir 2015-08-04 kadastro duomenų bylą. Centriniam, registratoriui pareiškėja papildomai pateikė 1993-12-02 Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 787-v, 1997-06-25 sprendimo Nr. 156 ir 40 bt. namo statybos bendrijos „Monolitas" įstatų kopijas. Teritorinis registratorius 2015-09-02 sprendimu Nr. (2.16.13.)R5-417 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, kadangi pažymą išdavęs juridinis asmuo (gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas") Juridinių asmenų registre nėra įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 66 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, t.y. asmens prašymas įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pateikti dokumentai patvirtina ir prašymą pateikusio asmens nuosavybės teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šios teisės atsiradimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Gyvenamųjų, namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų narnų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto(gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Tai, kad asmuo yra visiškai išmokėjęs pajų patvirtina kooperatyvo (arba jo teisių ir pareigų perėmėjo) išduota pažyma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-23 nutarimo Nr. 280 2 punkte nustatyta, kad miestų (rajonų) valdybos iki 1993 m. rugsėjo 1 d. turi perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Pareiškėjos pateiktame Varėnos rajono valdybos 1993-12-02 potvarkyje Nr. 787-v nurodyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Monolitas" yra perregistruotas į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Monolitas", tačiau Juridinių asmenų registre duomenų apie nustatyta tvarka įregistruotą juridinį asmenį - gyvenamųjų namų statybos bendriją „Monolitas" nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registre duomenų apie pareiškėjos pateiktą pažymą (atkreiptinas dėmesys, kad pažyma išduota 2015-08-02) išdavusį juridinį asmenį nėra, todėl spręsti apie tai, kad šis juridinis asmuo yra veikiantis ir kad turi teisę tokias pažymas išduoti, taip pat nėra pagrindo. Pareiškėjos pateikta pažyma yra išduota Juridinių asmenų registre neįregistruoto juridinio asmens, todėl ši pažyma negali būti laikoma dokumentu, patvirtinančiu pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimą ir jos pagrindu negali būti registruojamos pareiškėjos nuosavybės teisės.

Skundas netenkintinas.

Ginčo esmė yra dėl atsakovo atsisakymo įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo.

Skundžiamu teritorinio registratoriaus sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į butą Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punkto pagrindu, t.y. kai įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre (b.l. 27). Skundžiamame teritorinio registratoriaus sprendime nurodyta, jog pažymą apie pareiškėjai priklausančias nuosavybės teises į minėtą butą išdavęs juridinis asmuo - gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas", nėra įregistruotas Juridinių asmenų registre.

Pareiškėja su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į butą, (duomenys neskelbtini) pateikė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas" 2015-08-02 pažymą apie tai, kad minėtas butas priklauso pareiškėjai ir ji neturi įsiskolinimų bendrijai (b.l. 28). Teritorinis registratorius nustatė, jog 2015-08-02 pažymą išdavusi Gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas" nėra registruota Juridinių asmenų registre (b.l. 27).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šios teisės atsiradimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 66 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės i jį, t.y. asmens prašymas įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto registre gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu pateikti dokumentai patvirtina ir prašymą pateikusio asmens nuosavybės teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: <...> įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą ginčo atveju ir VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose, veikimas viršijant kompetencijos ribas yra negalimas. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio, jam įstatymas nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose.

Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-23 nutarimu Nr. 280 buvo patvirtinti Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdiniai įstatai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog gyvenamųjų namų statybos bendrija „Monolitas“ Varėnos rajono valdybos 1993 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. 17 buvo įregistruota ir įgijo juridinio asmens teises. 1995-02-21 buvo priimtas Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (įsigaliojo 1995-03-08 ir galiojo iki 2000-07-12). Šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos ir įregistruotos gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos privalo per 6 mėnesius nuo tipinių įstatų patvirtinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybėje dienos pakeisti ir papildyti savo įstatus atsižvelgdamos į šio įstatymo nuostatas ir pateikti juos savivaldybės merui (valdybai). Bendrijos, per šį laiką nepateikę perregistruoti įstatų, netenka juridinio asmens teisių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d. redakcija Nr. 19-138) 26 str., kuriame yra apibrėžtas juridinio asmens teisnumas, nurodyta, kad juridinio asmens teisnumas atsiranda jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momentu <…>, o jeigu įstatai turi būti įregistruojami, juridinio asmens teisnumas atsiranda jų įregistravimo momentu. Taigi, įvertinus minėtas teisės normas ir atsižvelgus į tai, kad įstatyme nurodytas 6 mėnesių terminas skirtas juridinio asmens įstatų perregistravimui, turėjo būti skaičiuojamas nuo 1995-06-21, t.y. nuo tada, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-15 nutarimu Nr. 852 patvirtinti Tipiniai daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatai, darytina išvada, kad minėtas įstatyme nurodytas terminas baigėsi 1995-12-21, todėl visi įstatymo nustatyti veiksmai turėjo būti atlikti iki minėto termino pabaigos. Minėtas įstatymo nustatytas terminas yra naikinamasis terminas, todėl įstatymo nustatyti veiksmai, kurie iki minėto termino pabaigos nebuvo atlikti, pasibaigus minėtam terminui negali būti atliekami ir negali sąlygoti tam tikrų teisių ir pareigų atsiradimo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Gyvenamojo namo statybos bendrija „Monolitas" per minėtą įstatymo nustatytą laikotarpį nepateikė savo įstatų perregistravimui, taip patvirtino ir liudytojo V. V. parodymai, todėl vadovaujantis Daugiabučių namų statybos bendrijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 26 straipsniu (1964 m. liepos 7 d. redakcija Nr. 19-138), neteko juridinio asmens teisnumo. Gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrija “Monolitas ”, netekusi juridinio asmens statuso, teisiškai nustojo egzistavusi ir bet kokie bendrijos veiksmai nebegali sukelti jokių teisinių pasekmių bendrijai ar jos nariams.

Gyvenamųjų, namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų narnų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Tai, kad asmuo yra visiškai išmokėjęs pajų patvirtina kooperatyvo (arba jo teisių ir pareigų perėmėjo) išduota pažyma. Pareiškėja teritoriniam registratoriui pateikė teisiškai neegzistuojančios gyvenamųjų namų statybos bendriją „Monolitas" pažymą apie tai, kad pareiškėja yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkė. Kaip jau buvo minėta, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritoriniam registratoriui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dokumentai turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos pateikta neegzistuojančios bendrijos pažyma nepatvirtino jos nuosavybės teisių į minėtą butą.

Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-319/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Administracinių teismų jurisprudencijoje yra ne kartą konstatuota, jog Administraciniai teismai spręsdami ginčus dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų dėl daiktų, daiktinių teisių, su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimo Nekilnojamojo turto registre, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Tačiau administracinis teismas nevertina, kokias civilines teisines pasekmes sukelia dokumentai, kurių pagrindu yra atliekamas daiktų, daiktinių teisių, su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susijusių juridinių faktų registravimas Nekilnojamojo turto registre (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis adminis­tracinėje byloje Nr. A442-948/2011). Šios bylos ginčo apimtyje nėra vertinamas pareiškėjos nuosavybės teisių turinys ir apimtis, ginčo atveju vertinamas tik atsakovo veiksmų teisėtumas.

Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju, nustatyta, kad teritorinis nekilnojamojo turto registro tvarkytojas teisėtai atsisakė įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, nes pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą registruoti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p., 26 str. 3 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju akivaizdžia teisine kliūtimi įregistruoti pareiškėjo daiktines teises registre buvo tai, kad pareiškėja teritoriniam registratoriui pateikė teisiškai neegzistuojančios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Monolitas" pažymą apie tai, kad pareiškėja yra buto, (duomenys neskelbtini), savininkė. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai skundžiamu sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamus administracinius aktus bei įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į butą, (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos administracinį arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MedvedevienėAudrius GrauželisAlgis Markevičius