Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Jorūnei Žeberskienei, nuteistojo gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio, kuriuo: V. S. pripažintas kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija galiojanti nuo 2023-06-01) ir jam paskirta 240 MGL (12 000 Eur) bauda.

padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01), ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 140 MGL (7000 Eur) bauda.

padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01), ir paskirta 120 MGL (6 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - 300 MGL (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas 183 423,52 Eur civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo patenkintas iš dalies ir nuspręsta priteisti civiliniam ieškovui iš V. S. neatlygintą žalos dalį – 173 423,52 Eur. Nustatyta, kad priteista žala turi būti atlyginta per 150 mėnesių, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Tokiu būdu V. S. pagamino netikrus dokumentus - UAB „B.“ transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas faktūras, pateikdamas šiuos dokumentus su žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis įtraukimui į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą ir veikdamas per nekaltą asmenį suklastojo tikrus dokumentus – UAB „B.“ PVM deklaracijas ir jas pateikė mokesčių administratoriui, bei šių dokumentų pagrindu apgaule panaikino UAB „B.“ didelės vertės turtinę prievolę – 188 823 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėjimo. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, V. S., būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir akcininku, siekdamas to paties nusikalstamo tikslo, apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2019 m. lapkričio mėn. - 2021 m. vasario mėn., o būtent: jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi ir akcininku, faktiškai vadovaudamas UAB „B.“ veiklai ir organizuodamas buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 Nr. VIII-1835) 37 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostata, kad „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio 1 dalies nuostata – „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „B.“ veiklos organizavimą, apskaitos dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio nuostatą – „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama <...>“, 6 straipsnio 2 dalies nuostatą – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, jog privalomi šie apskaitos rekvizitai: „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ ir „Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, 19 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies nuostatą, jog „patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, siekdamas apgaule panaikinti UAB „B.“ didelės vertės turtinės prievolės – 188 823 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo, UAB „B.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai buhalterei R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis pateikė įtraukimui į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas netikrus dokumentus - UAB „B.“ transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis ir suklastotus tikrus dokumentus - UAB „B.“ PVM sąskaitas faktūras, neva patvirtinančias, kad UAB „B.“ laikotarpyje nuo 2020-01-02 iki 2021-02-20 pardavė iš Švedijos juridinių asmenų įsigytas 22 transporto priemones Bulgarijos įmonei „E.“ ir Estijos įmonei „A.“, o buhalterinę apskaitą tvarkiusi buhalterė R. B., nežinodama apie nusikalstamą sumanymą, vykdydama V. S. nurodymus arba veikdama jam žinant, netikrus dokumentus - UAB „B.“ transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis įtraukė į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Taip buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos. Tokiu būdu V. S., per nekaltą asmenį ‒ buhalterinę apskaitą tvarkiusią buhalterę organizuodamas netikrų ir suklastotų dokumentų įtraukimą į UAB „B.“ buhalterinę apskaitą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ laikotarpio nuo 2019-10-01 iki 2021-02-28 veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

3. Pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatavo, kad yra įrodyta, jog V. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, tai, kad nuo 2023-06-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925), į tai, kad kvalifikuojant V. S. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (BK redakcija nuo 2023-06-01) kaltinamojo teisinė padėtis lengvėjo, o pagal BK 222 straipsnio 2 dalį (BK redakcija nuo 2023-06-01) jo atsakomybė sunkėjo, todėl sprendė, kad V. S. veiksmai turi būti kvalifikuoti ir atsakomybė taikoma pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (BK redakcija nuo 2023-06-01) ir BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (kurių BK redakcija iki 2023-06-01).

II. Apeliacinio skundo argumentai.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jorūnė Žeberskienė (toliau – ir prokurorė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-08-08 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-887-1033/2023 pakeisti:

4.1. Prokurorė, cituodama BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių nuostatas nurodo, jog skundžiamu 2023-08-08 nuosprendžiu nuteistajam V. S. pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad V. S. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį padarytos idealioje nusikaltimų sutaptyje (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paskirtas jam bausmės tinkamai bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. griežčiausia bausme už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą apimant bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, po ko šią bausmę subendrinant iš dalies sudėjo su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą.

4.2. Tačiau, prokurorės vertinimu, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas neatsižvelgė į BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pridėjo dalį bausmės – 60 MGL, kuri yra mažesnė, nei BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalus 100 MGL baudos dydis. Pažymi, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01) griežčiausia numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, ši tyčinė nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiams nusikaltimams, o BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda.

2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė Egidija Belevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama kaltė ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Skunde taip pat nėra ginčijamos nuteistajam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. S. veiksmų teisiniu vertinimu bei jam skirtinų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas, bei jam skirtų bausmių dydis už atskiras nusikalstamas veikas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo įstatymo taikymo, bendrinant nuteistajam paskirtas bausmes ir skirtos galutinės bausmės. Todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik dėl skunde išdėstytų argumentų susijusių su nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

5. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į tai, kad V. S. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių du yra apysunkiai (BK 222 str. 1 d., 300 str. 3 d.) ir vienas sunkus nusikaltimas (pagal BK 182 str. 3 d.), visos nusikalstamos veikos yra baigtos, valstybei padaryta labai didelė turtinė žala dėl nesumokėto PVM mokesčio, kuri iš dalies atlyginta (10 000 Eur), taip pat atsižvelgė į tai, kad šią žalą V. S. padarė kito asmens įtakoje, būdamas patiklus ir neturėdamas gyvenimiškos patirties, taip pat neturėdamas įgūdžių bendrovės valdyme, jo vaidmuo buvo daugiau antraeilis, jokios naudos iš nusikaltimų padarymo jis negavo. Taip pat atsižvelgė į V. S. asmenybę (dirba ir darbdavio UAB „R.“ charakterizuojamas teigiamai, turi pastovias pajamas, yra nevedęs, tačiau turi faktinę šeimą ir mažametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, baustas tris kartus administracine tvarka už nešiurkščius nusižengimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 48-50), nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pilnai pripažino, iš dalies atlygino padarytą žalą, stengiasi pasitaisyti ir nori atlyginti visą žalą), į tai, kad nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl už padarytus nusikaltimus V. S. paskyrė baudos bausmės, kurių dydį nustatė artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktai). Tai yra, apylinkės teismas atsižvelgęs į šias aptartas aplinkybes, V. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija galiojanti nuo 2023-06-01), padarymą skyrė 240 MGL (12 000 Eur) baudą, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01), padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skyrė 140 MGL (7000 Eur) baudą, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01), padarymą skyrė 120 MGL (6 000 Eur) baudą. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad V. S. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį padarytos idealioje nusikaltimų sutaptyje (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paskirtas jam bausmės bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. griežčiausia bausme už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą apimant bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, po ko šią bausmę subendrino iš dalies sudedant su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą.

6. Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už pavienes nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, taikė BK 63 straipsnio nuostatas. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

7. Skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam V. S. apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, atsižvelgiant į tai, kad V. S. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį padarytos idealioje nusikaltimų sutaptyje (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paskirtas jam bausmės tinkamai bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, t. y. griežčiausia bausme už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje padarymą apimant bausmę, paskirtą už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, po ko šią bausmę subendrinant iš dalies, nuteistajam palankesniu būdu, sudėjo su bausme, paskirta už BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą. Tačiau, kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį, ir už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nepagrįstai pridėjo dalį bausmės – 60 MGL dydžio baudą.

8. BK 222 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija galiojusi iki 2023-06-01) griežčiausia numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, ši tyčinė nusikalstama veika yra priskiriama apysunkiams nusikaltimams. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad už apysunkį nusikaltimą nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes pasirinkdamas tokią pridedamą bausmės dalį (už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 60 MGL dydžio baudą) neatsižvelgė į tai, kad pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, t. y. šiuo atveju 100 MGL baudos dydis (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Dėl ko, skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl nuteistajam V. S. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Apylinkės teismas neteisingai taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, nuteistajam V. S. paskyrė neteisingą sumažintą galutinę bausmę, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Todėl tinkamai subendrinus paskirtas bausmes, nuosprendis keistinas ir dalyje dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo, galutinę bausmę skiriant sumažintą vienu trečdaliu nuo tinkamai dalinio sudėjimo būdu subendrintos bausmės.

9. Kaip jau minėta, BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, iš kurių du yra apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimas), visos nusikalstamos veikos yra baigtos, valstybei padaryta labai didelė turtinė žala dėl nesumokėto PVM mokesčio, kad nuteistojo vaidmuo buvo daugiau antraeilis, kas rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumą, atsižvelgiant į V. S. asmenybę (dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai), anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (4 t., b. l. 48-50), savo kaltę pilnai pripažino, iš dalies atlygino padarytą žalą ir nori atlyginti visą žalą, į tai, kad nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendžia, jog pridedamos bausmės dalis – minimalus 100 MGL baudos dydis už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, yra teisinga bei proporcinga nuteistojo padarytoms nusikalstamos veikoms.

10. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl to nuteistajam buvo paskirta neteisinga galutinė bausmė, todėl prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendis dalyje dėl nuteistajam V. S. nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės bausmės skyrimo keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, V. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) bauda ir kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu bei V. S. paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 6 dalimis, nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. S. paskirti 340 MGL (17 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. S. galutinę bausmę – 227 MGL (11 350 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.