Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-15 · Byla Nr. ATP-157-493/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-15
Bylos Nr.
ATP-157-493/2013
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00899-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Administracinė byla Nr. ATP-157-493/2013Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00899-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 45.; 45.4.4.; 45.4.5.;79.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) specialistas surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2012-10-16, apie 13.19 val., (duomenys neskelbtini) šalia namo, pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, patikėjimo teise vairuodama broliui S. K. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir parkuodamasi tarp kitų dviejų stovėjusių transporto priemonių, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai bus saugu, ko pasekoje kliudė stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. K., jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimu V. K. pripažinta kalta padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubausta: pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda; pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas.

Šalies argumentai

V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimą dalyje dėl jos pripažinimo kalta padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir bylą nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmos instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nesurinkti, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nutarimas yra nemotyvuotas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl nutarimas turi būti panaikintas. Pripažindamas apeliantę kalta padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismas šio sprendimo nemotyvavo, sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodė, kad apeliantės kaltė padarius minėtą pažeidimą įrodyta bylos medžiaga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti tinkamai motyvuotas, jo turinyje turi būti nurodyta bei įvertinta ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kokios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės tai patvirtina ar paneigia. Ginčijamame nutarime tik išvardijama, kokiais įrodymais teismas rėmėsi, t. y. nutarimas iš esmės nėra motyvuotas ir neatitinka bendrųjų reikalavimų tokio procesinio dokumento turiniui. Nutarime tiesiog yra perrašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nagrinėjant bylą teisme nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl nebuvo užtikrinta apeliantės teisė į sąžiningą teismo procesą. Ta aplinkybė, kad teismas bylą nagrinėjo vienasmeniškai, nėra pagrindas protokolo nerašyti. Teismo posėdžio protokolas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

Apeliantė akcentuoja, kad, kaip ir nurodė savo paaiškinime policijoje bei nagrinėjant bylą teisme, statant automobilį jokio smūgio ar braukimo nejuto, todėl nesuprato, kad vairuodama automobilį kliudė stovėjusią transporto priemonę. Iš aikštelės išvažiavo tik todėl, kad nebuvo kur palikti vairuojamo automobilio. Automobilis yra draustas, jam atlikta techninė apžiūra, teisę vairuoti transporto priemonę apeliantė turi, administracine tvarka anksčiau nebausta, todėl jai nebuvo jokio pagrindo trauktis iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į fotolenteles, kuriose matosi automobilių apgadinimai. Automobilis, kurį apleiantė kliudė, jokių žymių apgadinimų nepatyrė, buvo nežymiai apgadintas galinis bamperis, bamperio plastikinė apdaila. Nuotraukose matosi nežymus įbrėžimas. Neaišku, kuo remiantis turtinė žala įvardinta 1000 Lt. Ant V. K. automobilio buvo matyti vos įžiūrimi įbrėžimai, nubrozdinimai. Įrodymai, kuriais rėmėsi pirmos instancijos teismas, negali pagrįsti, kad iš eismo įvykio vietos apeliantė pasišalino tyčia. Surinktų įrodymų nepakanka išvadai, kad V. K. suprato priešingą teise savo veikimo pobūdį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliantės nuomone, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nutarimas yra nemotyvuotas, neatitinka reikalavimų, keliamų tokio pobūdžio dokumentui, nagrinėjant bylą teisme nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, todėl nutarimas turi būti panaikintas.

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nuobauda skirta numatytos sankcijos ribose.

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR 130 straipsnio 1 dalį klausimas. V. K. nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytomis aplinkybėmis, nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, nutarimas yra nemotyvuotas, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu šioje dalyje turi būti nutraukta.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs V. K. apeliacinio skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-12-17 nutarimas naikinamas, V. K. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi šioje byloje netinkamai ištirti bei įvertinti įrodymai, nutarime padarytos išvados nepagrįstos byloje surinktų įrodymų analize ir vertinimu.

LR ATPK 284 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuota, kad šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo paties eismo įvykio situacijos, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, neapklausė eismo įvykį mačiusios liudytojos, o rėmėsi vien tik rašytiniais bylos duomenimis, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę. Nors apylinkės teismas apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teismo posėdyje (bent jau taip nurodyta nutarime), tačiau liko neapklausti tarnybinius pranešimus surašę policijos patruliai D. J., E. S., nukentėjusioji G. K.. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, matyti iš byloje esančios autoavarijos vietos schemos, policijos patrulių tarnybinių pranešimų, automobilių fotonuotraukų, tačiau šių įrodymų pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino apsiribodamas tik formaliu jų išvardinimu skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad įvykį matė liudytoja T. B., kuri savo paaiškinime nurodė, kad matė, kaip nepažįstama moteris automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ kliudė aikštelėje stovėjusią transporto priemonę į ją atsitrenkdama du kartus, tačiau teisme ši liudytoja apklausta nebuvo. Patikrinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotų paaiškinimų, liudytojos parodymų aukštesnės instancijos teismas neturi galimybės, kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai), teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (LVAT nutartis byloje Nr. N63-2209/2010). Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo užtikrinta galimybė duoti paaiškinimus teisme, reikšti prašymus, teikti įrodymus.

Apygardos teismas, remdamasis aptartų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė LR ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir V. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Arūnas Paštuolis