Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. P., jo gynėjui advokatui Pauliui Vaicekauskui, nukentėjusiajai E. M., jos įstatyminei atstovei Audronei Mieliauskienei, jų atstovui advokatui Arūnui Baužai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, pritaikius Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus.

Iš G. P. A. M. priteista 20000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1000 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

A. M. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2007-10-31 apie 17.00 val., Kaune, Varnių g., vairuodamas automobilį „VW Jetta“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Neries krantinės link Nuokalnės gatvės, ties nereguliuojama sankryža su Eigulių gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 75 punktų reikalavimus tuo, kad, būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės per kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją E. M., gimusią 1996 metais, ir ją partrenkė, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą- atvirą blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimus.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai paskyrė jam bausmę bei netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Skundo autorius teigia, kad teismas, skirdamas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, o būtent, į tai, kad jis praeityje neteistas, padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, į tai, kad savo kaltę jis visiškai pripažino. Apeliantas nurodo, kad kelių transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jis dirba taksi paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „Smūgis" vairuotoju, todėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas atimtų iš jo vienintelį pragyvenimo šaltinį.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuosprendis keistinas ir dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai A. M., nes civilinis ieškinys nepagrįstas įrodymais ir priimtas netinkamai pritaikant Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Byloje surinkti įrodymai apie nukentėjusiosios E. M. patirtą skausmą ir išgyvenimus, tačiau nukentėjusiosios A. M. patirtą neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų byloje nėra, ieškinys, anot apelianto, patenkintas remiantis ne byloje surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, bet bylos medžiaga nepatvirtinta prielaida, kad dėl nepilnametės dukters sužalojimo nukentėjusioji A. M. galėjo patirti didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad civilinis ieškovas turėjo įrodyti tiek neturtinės žalos buvimą, tiek jos dydį.

Be to, apeliantas mano, kad 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, nes jo turtinė padėtis labai sunki - pajamos per mėnesį yra vos daugiau nei trys šimtai litų, dėl to išmokėti tokios sumos neišgalės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiosios bei jų atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. P. skundas atmestinas.

Nuteistasis kaltės, veikos kvalifikacijos ir bausmės neginčija, mano, kad jam nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir neteisingai išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo. Tačiau teismas, bylą patikrinęs tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus bylos duomenis, teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas skiriamos bausmės dydžiui bei rūšiai, laikėsi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai taikė Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas bei teisingai įvertino kitus įrodymus.

Teismas, parinkdamas nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tinkamai argumentavo, kodėl skiria laisvės atėmimo bausmę ir kodėl jos vykdymą atideda, darydamas išvadą, kad taip bus geriausiai pasiekti bausmės tikslai. Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas, 2 dalis numato, kad, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš šioje dalyje nurodytų įpareigojimų. Baudžiamojo poveikio priemonių rūšis nustato Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalis: tai uždraudimas naudotis specialia teise, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tik uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas, draudimas prisiartinti prie nukentėjusiojo asmens, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme, tai yra ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė skiriama atidedant bausmės vykdymą. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis), iš keturių baudžiamojo poveikio priemonių, kurios skirtinos kartu su bausme, tik uždraudimas naudotis specialia teise atitinka bausmės, skirtos už eismo saugumo taisyklių pažeidimą, paskirtį. Be to, Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis numato, kad uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas tada, kai, naudodamasis šia teise, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuteistasis nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas transporto priemonę, tai yra, turėdamas specialią teisę tą priemonę vairuoti, teismas pagrįstai ir teisėtai jam ta teise naudotis uždraudė. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ilgą laiką nuolat darė įvairius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, tame tarpe baustas už greičio viršijimą, autoįvykio, kurio metu sugadinta transporto priemonė, sukėlimą, vairavimą neblaiviam ir be teisių. Nors administracinės nuobaudos nebegalioja, tai charakterizuoja nuteistąjį kaip nedrausmingą vairuotoją. Esant šioms aplinkybėms, kolegija nelaiko svariais apelianto argumentais jo teiginio, kad transporto priemonės vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, kad, būdamas tik 50 procentų darbingas, jis gali dirbti tik vairuotoju.

Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Nukentėjusioji E. M. yra nepilnametė, gimusi 1996 metais, tai yra, trylikos metų amžiaus. Nepilnamečių iki keturiolikos metų civilinį veiksnumą reguliuojantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.7 straipsnis numato, kad nepilnametį iki keturiolikos metų civiliniuose santykiuose atstovauja tėvai arba globėjai, šiuo atveju tokia atstovė yra motina A. M.. Tokį patį nepilnamečio atstovavimą numato ir Baudžiamojo proceso kodekso 53 straipsnis. Taigi, tuo atveju, kai neturtinė žala padaryta asmeniui, neturinčiam civilinio veiksnumo, jį pagrįstai baudžiamojoje byloje atstovauja atstovas pagal įstatymą. Beje, civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 51-53) yra nurodyta, kad A. M. atstovauja E. M.. Teismas daro išvadą, kad A. M. yra tinkama ieškovė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiajai E. M. padaryta neturtinė žala – dėl atviro kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimo ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, patyrė operaciją, dėl kairei kojai pritaikyto skeletinio tempimo išorinės fiksacijos aparatu negalėjo normaliai lankyti mokyklos, negalėjo sportuoti, patyrė bendravimo nepatogumus, jai buvo taikytas mokymas namuose, gydėsi sanatorijoje, ji patyrė nerimą dėl galimų pasekmių sveikatai ateityje, galimybės sportuoti. Taip pat teismas pagrįstai pripažino, kad dėl nepilnametės dukters sužalojimo A. M. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nerimą, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, neturtinės žalos dydį nustatė teisingai. Nustatydamas šį dydį teismas įvertino ir tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į kaltinamojo šeiminę, materialinę padėtį, į tai, kad G. P. po eismo įvykio neteko 50 proc. darbingumo, tai yra, į tas aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde. Teismas neatsižvelgė ir neturėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis teigė išlaikąs sugyventinės dukterį, nes išlaikyti vaikus yra tėvų pareiga. Nuteistasis išlaikyti sugyventinės dukterį pareigos neturi, o atlyginti neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, juolab susijusio su asmens sveikatos sutrikdymu, jį įpareigoja įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis).

Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ir spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M. klausimą, būtų pažeidęs baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio priteisimą, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas su atlygintinos neturtinės žalos vertinimu susijusius teisės klausimus, atsižvelgė ir į teismų praktiką, patvirtintą bei įvertintą Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis.

Keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.