Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-12-15 nutarimo K. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas K. S. surašytas dėl to, kad ji, 2015-11-19, apie 2.20 val., Kaune, Balčkalnio – Marijampolės pl., vairavo automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. T., būdama neblaivi (nustatyta 0,75 promilių girtumas) ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl K. S. padaryto pažeidimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą veiką, tačiau apeliaciniame skunde Institucija prašo teismo nutarimą pakeisti, paskiriant pažeidėjai sankcijoje numatytą alternatyvią nuobaudą – automobilio konfiskavimą. Skundą nagrinėjantis teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apeliacinio skundo ribose.

K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. visiškai pagrįstai, administracinė nuobauda jai paskirta teisingai. Pagal ATPK 129 str. transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kauno apylinkės teismas pažeidėjai skyrė baudą ATPK 129 str. sankcijos ribose, tačiau alternatyvios nuobaudos – automobilio konfiskavimo, nutarė netaikyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pažeidėjai administracinės nuobaudos kitam asmeniui priklausančio automobilio konfiskavimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas akcentavęs, kad skiriant administracinę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į ATPK 30 str. 2 d. nuostatas ir į tai, kad skiriamų administracinių nuobaudų dydžiai, jų rūšys turi būti proporcingi padaryto teisės pažeidimo pavojingumui bei mastui. Taikant administracinę nuobaudą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, taikant papildomą administracinę nuobaudą –automobilio konfiskavimą, toks nuosavybės teisių ribojimas taip pat turi atitikti visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad administracinės teisės pažeidimą, už kurį buvo nubausta, K. S. padarė vairuodamas ne savo, o pažįstamam asmeniui, R. T. priklausantį automobilį. Iš jos parodymų teisme matyti, kad ji paprašė R. T. duoti jai pavairuoti jam priklausantį automobilį, nesakė, kad neturi teisės vairuoti, nesakė, kad buvo neblaivi. Tokius pažeidėjos parodymus patvirtina ir automobilio savininkas, kuris teisme patvirtino, kad įvykio dieną buvo išgėręs, K. S. pasiūlė nuvažiuoti pavalgyti, paprašė duoti pavairuoti, ji sakė, kad turi vairuotojo pažymėjimą, jis patikėjo, neprašė parodyti, kad ji išgėrusi, nepastebėjo. K. S. parodė, kad R. T. galėjo ir nepastebėti, kad ji išgėrusi, nes jis pats buvo stipriai girtesnis. Šių asmenų nurodytos aplinkybės nepaneigtos jokiais kitais duomenimis. Įvertinus aptartas aplinkybes, kad K. S. pamelavo R. T. turinti vairuotojo pažymėjimą, o šiam nebuvo pagrindo ja netikėti, bei tai, kad jis, būdamas labiau neblaivus, galėjo nesuprasti, jog ir K. S. yra neblaivi, darytina išvada, kad automobilio savininkas nežinojo, kad leidžia vairuoti jam priklausantį automobilį neblaiviam, teisės vairuoti transporto priemones neturinčiam asmeniui. Taigi, nors R. T. važiavo kartu su pažeidėja, tačiau nepaneigtas faktas, kad automobilio savininkas šiuo atveju nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti nėra jokio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.