Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-185-526/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-04
Bylos Nr.
II-185-526/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00666-2017-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II–185–526/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00666-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.3.3; 21.10.4; 21.11.3
Registro objektas ROIK: 17068148059(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas,sekretoriaujant Linai Dabulskienei, Danguolei Gedvilaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, skundą dėl 2017-06-13 Klaipėdos apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-104249594-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-05-13 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) tyrėjas M. B. surašė J. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30ANPAN-99606441-17 už tai, jog 2017-05-13, 14:15 val., Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir degalinėje nutraukė kuro užpylimo žarną, pasišalino iš įvykio vietos, įvykio metu apgadinta kolonėlė. Už Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – KET), 9, 222 punktų pažeidimą J. S. administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taikant 38 straipsnį, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Baudą paskirta sumokėti iki 2017-05-28 (b. l. 5). Administracinis nurodymo neįvykdytas (b. l. 12).

Žemesnės instancijos teismas

2017-06-13 Institucijos nutarimu Nr. 30ANN-104249594-17 už minėtame administracinio nusižengimo protokole nurodytas veikas J. S. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, taikant 38 straipsnį, paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda (b. l. 4).

Šalies argumentai

J. S. skundu prašo 2017-06-13 Institucijos nutarimą pripažinti nepagrįstu, kadangi įvykis įvyko dėl nesusipratimo ir nesusikalbėjimo. Nurodoma, jog atvažiavęs į „Orlen“ degalinę užsipylė dujų ir neatjungęs dujų žarnos nuskubėjo prie degalinės prižiūrėtojo langelio užmokėti pinigus. Grįžęs sėdo į automobilį ir pavažiavo apie 1,5 – 2 metrus, kai pajuto stuktelėjimą. Išlipęs pamatė nutrauktą dujų žarną ties atsarginiu sujungimo vožtuvu. Tada išsikvietė degalinės darbuotoją, pats pasiūlė sujungti žarną. Kol prižiūrėtojas kalbėjo telefonu su degalinės vadovais, degalinėje kartu prabuvo apie 6 – 8 minutes. Prižiūrėtojo dar paklausė ar turi kokių pretenzijų jam, tačiau pastarasis atsakė, kad ne. Degalinės darbuotojas turėjo omenyje, jog pačiam žarnos negalima sujungti, tai turi atlikti specialus degalinės meistras. Dėl to, išvažiavo iš degalinės. Iškviestas policijos pareigūnų, atvyko (b. l. 3).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Institucija, priėmusi nutarimą, nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, įrodymai J. S. veikos padarymu surinkti ir pateikti su bylos medžiaga. Prašo skundo netenkinti (b. l. 17).

Teisme J. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, paaiškino skunde nurodytas aplinkybes apie įvykį, kai užsigalvojęs nutraukė dujų užpylimo žarną. Papildomai parodė, jog po žarnos nutraukimo nesiruošė bėgti, kalbėjosi su degalinės darbuotoju, klausė ar neturi pretenzijų, ar gali pats sutvarkyti, o paskambinus policijos pareigūnams į degalinę vėl sugrįžo. Pateikė darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, jog J. S. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 21). Dokumentas pridėtas prie bylos.

Liudytojas policijos pareigūnas, M. B., parodė, jog įvykio dieną gavo pranešimą, kad vairuotojas degalinėje nutraukė dujų užpylimo žarną ir išvažiavo iš degalinės. Atvykus į degalinę, jos darbuotojas nurodė minėto vairuotojo automobilio numerį. Pagal nustatytą informaciją apie vairuotoją, paskambino J. S., kuris po skambučio atvyko į degalinę ir prisipažino nutraukęs dujų užpylimo žarną, nupasakojo įvykio aplinkybes. Todėl įvykį užfiksavo, J. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Fiksuojant įvykį atvyko degalinės meistras ir tvarkė nutrauktą dujų kolonėlės žarną.

Liudytojas S. Š. (S. Š.) parodė, jog dirba degalinėje „Orlean“. Prisimena, jog klientas įvykio dieną atėjo susimokėti už dujas neatjungęs dujų užpylimo žarnos. Būdamas degalinės pastate girdėjo, kai kiti vairuotojai bandė įspėti vairuotoją, jog neatjungė dujų užpylimo žarnos, tačiau minėto kliento vairuojamas automobilis pradėjo judėti ir žarna nutrūko. Po to, kalbėjosi su klientu, skambino degalinės vadovei, tačiau ji iš karto neatsiliepė. Šalia kliento, nutraukusio minėtą žarną, buvo ir kitas vairuotojas, kuris sakė, kad galima žarną sujungti be meistro pagalbos. Galvoja, jog klientas tai supratęs iš degalinės išvažiavo. Po to, susisiekus su degalinės vadove, ji jam pasakė kviesti policiją, nes yra pabėgimas iš įvykio vietos. Tik atvažiavus policijai, klientas, nutraukęs žarną, sugrįžo į degalinę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai teismo įvertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (b. l. 3), išnagrinėti pateikti rašytiniai įrodymai – administracinio nusižengimo protokolo Nr. 30ANPAN-99606441-17 kopija (b. l. 5), nutarimo Nr. 30ANN-104249594-17 kopija (b. l. 4), policijos pareigūno M. Ž. tarnybinio pranešimo kopija (b. l. 6), degalinės „Orlen“, esančios Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, darbuotojo S. Š., J. S. paaiškinimų kopijos (b. l. 7, 11), eismo įvykio vietos schemos kopija (b. l. 8), papildomų duomenų apie eismo įvykį kopija (b. l. 9), foto nuotraukų kopija, kur užfiksuota įvykio vieta, nutrauktos dujų žarnos vaizdas (b. l. 10), išrašas iš administracinių nusižengimo registro (b. l. 13-14), iš kurio matyti, kad J. S. iki 2017-05-13 galiojančių administracinių nuobaudų neturi, UAB „Unitechna“ defektinio akto (b. l. 33), serviso paslaugų ataskaitos (b. l. 34), PVM sąskaitos – faktūros (b. l. 36) kopijomis, AB „Ventus – Nafta“ pranešimo apie draudimo įvykį kopija (b. l. 35), prokuristo M. R. (M. R.) raštas (b. l. 32), kas patvirtina J. S. degalinėje, esančioje Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, padarytą žalą, kuri draudimo kompanijos yra atlyginta.

KET 9 punkte nustatyta, jog „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>“. „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“ (KET 222 punktas).

ANK 417 straipsnio 8 dalyje reglamentuojama atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Ištirtų įrodymų visuma, patvirtina faktą, jog J. S., pažeisdamas KET 9 punktą, formaliai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kai 2017-05-13, 14:15 val., Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir degalinėje nutraukė kuro užpylimo žarną. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – J. S..

Tačiau, susipažinus ir išnagrinėjus bylos medžiagą, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų parodymų teisme, teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių J. S. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

ANK 5 straipsnis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7, 8 straipsniai). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK nustatyta administracinė atsakomybė be kita ko už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys Nr. 2AT-10/2012, 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjas, įsipylęs dujų bei už jas susimokėjęs, pajudėjo nuo kolonėlės, tačiau, pajutęs stuktelėjimą, automobilį sustabdė. Išlipęs iš transporto priemonės pamatė, jog buvo pamiršęs ištraukti dujų užpylimo žarną, todėl ją nutraukė. Apie tai pranešė degalinės darbuotojui, laukė kartu kol darbuotojas bandė susisiekti telefonu su degalinės vadove, klausė ar pats galėtų sujungti atitrūkusią žarną. Po to, nors išvyko iš degalinės, manydamas, kad pretenzijų degalinė jam neturi, tačiau paskambinus policijos pareigūnui greitai vėl atvyko į įvykio vietą, dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą. Teismo nuomone, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju J. S. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl Institucija nepagrįstai kvalifikavo įvykį ir kaip sąmoningą, t. y. tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Institucijos nutarimo dalis dėl J. S. veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį keistina, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertinant nutarimo teisėtumą dėl J. S. veikos pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, matyti, jog skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatė J. S. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Skiriant ir individualizuojant nuobaudą už padarytą nusižengimą, privalu atsižvelgti ir į skundo nagrinėjimo metu pateiktus papildomus įrodymus, J. S. charakterizuojančią medžiagą, įvykdytos veikos pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, J. S. elgesys, kai buvo nutraukta dujų užpylimo žarna, - ne tyčinis, o labiau nerūpestingas, šiuo atveju jokių rimtesnių padarinių nesukėlė, iš byloje esančio AB „Ventus – Nafta“ prokuristo M. R. rašto (b. l. 32) matyti, jog J. S. degalinėje, esančioje Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, padaryta žala draudimo kompanijos yra atlyginta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nebaustas administracine tvarka. J. S. nusižengimo padarymo metu buvo sulaukęs 65 metų amžiaus, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b. l. 21), kas pripažintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju veikos pavojingumas visuomenei buvo minimalus, todėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytos už šį nusižengimą net ir minimalios nuobaudos – baudos, paskyrimas neatitiktų nuobaudos tikslų, paskirties ir teisingo asmens nubaudimo už įvykdytą veiką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Institucijos nutarimo dalis, kuria J. S. už nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį paskirta nuobauda – bauda, keistina, paskiriant švelnesnę sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

nutaria:

J. S. skundą tenkinti iš dalies.

2017-06-13 Klaipėdos apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-104249594-17 pakeisti.

Administracinio nusižengimo teiseną J. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

J. S. už administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirti - įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas