Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo V. M. iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį nutraukta, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 Lt (43 Eur) bauda už tai, kad jis 2014 m. spalio 15 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini) g. 20 namo kieme, Klaipėdos m., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta priešpriešiais sustojusį automobilį. Įvykio metu nežymiai apgadintas stovėjęs automobilis.

2014 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. M. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimo panaikinimo. Skunde V. M. nurodė, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, nes minimą dieną jis tik prasilenkė su „Audi Q5“ vairuotojo vairuojama transporto priemone, tačiau jos nekliudė ir neapgadino, todėl ginčijamu Institucijos nutarimu buvo nubaustas nepagrįstai.

Skundžiamu 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme duotus paaiškinimus ir prašymą panaikinti ginčijamą Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti, V. M. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą, konstatavęs, kad V. M. veikoje nėra jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijo komisariato Kelių policijos biuro nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nesiėmė aktyvių veiksmų byloje esantiems prieštaravimams panaikinti ir jų nepanaikino.

Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme du apklausti liudytojai patvirtino V. M. sukelto eismo įvykio aplinkybes. Kaip liudytojas apklaustas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro specialistas M. B. paaiškino, kad jis nustatė, jog automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas savo automobilio kairės pusės šoniniu veidrodėliu kliudė automobilio „Audi Q5“ durelių rankenėlę, buvo išmatuoti pažeidimai, viskas pagal apgadinimų aukštį sutapo. Tokį M. B. paaiškinimą patvirtina administracinėje byloje pridėtos fotolentelės. Nuotraukose matoma, kad abiejų automobilių apgadinimo aukščiai sutampa. Teimo nutarime konstatuota, kad apžiūrėjus automobilio „Ford Mondeo“ kairės pusės veidrodėlį, ant jo jokių nubrozdinimo ar sąlyčio su kitu automobiliu žymių nesimatė, tačiau fotolentelėje esančiose nuotraukose aiškiai matyti, kad kairės pusės veidrodėlio nubrozdinimo žymės yra akivaizdžios.

Liudytojas R. K. teisme paaiškino, kad pravažiavus V. M. vairuojamam automobiliui, jis girdėjo trakštelėjimą. V. M. automobilio numerius jis įsidėmėjo dėl to, kad buvo automobilių kontaktavimo garsas – nuo jo automobilio durelių rankenėlės buvo nubraukti dažai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš Institucijos apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-22 nutartį ginčija tuo pagrindu, kad teisingai nebuvo įvertintos bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp byloje esančių duomenų, ir dėl šios priežasties buvo netinkamai išspręstas V. M. administracinės atsakomybės klausimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, siekiant visapusiškai ir objektyviai nustatyti aplinkybes nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio pareigūnas, konstatuodamas, kad V. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, tokio savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, tas pats pasakytina ir dėl ginčijamos apylinkės teismo nutarties, kuria teismas nutraukė V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties, todėl tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, tiek Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.

ATPK 260 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Byloje esančiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2014 m. spalio 15 d., apie 17.19 val., (duomenys neskelbtini) g. 20 namo kieme, Klaipėdos m., ir nurodyta, kad V. M., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta priešpriešiais sustojusį automobilį. Įvykio metu nežymiai apgadintas stovėjęs automobilis (b. l. 5).

V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Šiame straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-435/2012). Nors ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas, tačiau V. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole turto sugadinimo faktas nėra konkrečiai apibūdintas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad V. M. yra kaltinamas tuo, kad vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta priešpriešiais sustojusį automobilį bei jį nežymiai apgadino. Tačiau protokole nenurodyta, kam priklauso kita transporto priemonė, kokia buvo padaryta reali žala. Paaiškindamas apie eismo įvykį policijai R. K., be kita ko, nurodė, kad buvo pažeista jo automobilio „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairės durelės rankenėlė (b. l. 22–23), taip pat nurodė ir apklausiamas teisme (b. l. 43). Tuo tarpu policijos pareigūno M. B. 2015-10-15 tarnybiniame pranešime, skirtingai, nei nurodė R. K., nurodyta, kad automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas „<...> savo veidrodėliu kliudė a/m Audi pr. kairės pusės dureles ir jas apgadino“ (b. l. 16). Nebuvo nustatyta, ar šie pažeidimai atsirado dėl minėto įvykio, ar jie buvo padaryti anksčiau. Juolab jog, kaip matyti iš byloje pateiktų fotolentelių (b. l. 17–19), jose užfiksuota, kad apgadintas ne tik automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), veidrodėlis (matyti įbrėžimų žymės, nors pats V. M. teigia, kad tai purvo žymės), bet ir automobilio „Audi Q5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlis (b. l. 18). Tai prieštarauja tiek šio automobilio savininko R. K. paaiškinimui, tiek policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms, kurios, pažymėtina, skiriasi nuo R. K. nurodytų aplinkybių dėl jo automobilio apgadinimų, nes, kaip minėta, pastarasis nurodė, kad buvo apgadinta jo automobilio kairės pusės priekinių durelių rankenėlė, tuo tarpu policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apgadintos priekinės kairės pusės durelės, nors, kaip minėta, pateiktose fotolentelėse, skirtingai, nei nurodė tiek automobilio „Audi Q5“, valstybinis Nr. ((duomenys neskelbtini), savininkas R. K., tiek policijos pareigūnas M. B., užfiksuota, kad buvo apgadinti abiejų automobilių veidrodėliai, nors tai, vertinant pagal minimų automobilių gabaritus, nebūtų įmanoma.

Nagrinėjamoje byloje itin svarbus išsamus anksčiau minėtų aplinkybių išsiaiškinimas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ir bylos medžiagoje aptartos įvykio aplinkybės yra nepakankamos galutiniam procesiniam sprendimui priimti, nekonkrečios ir neatitinkančios ATPK keliamų reikalavimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių yra suvaržyta atsakomybėn traukiamo asmens teisė gintis ir negalima nustatyti pažeidimo esmės, o trūkumus gali pašalinti tik administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusi institucija, tinkamai surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikdama papildomą įrodymų tyrimą, aiškindamasi anksčiau aptartas reikšmingas bylai aplinkybes.

Taigi, iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad Institucija sprendimą pripažinti V. M. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą priėmė nesurinkusi ir neištyrusi įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais. Todėl byla, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti ir įvertinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, grąžintina tirti iš naujo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai ir nutarimą priėmusiai Institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutarimą bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir grąžinti V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutartis neskundžiama.