- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-1080/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HOPTRANSA“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Columbus Lietuva
- Advokatai
- Justas Čobotas, Viktor Lavrinovič
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „HOPTRANSA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Columbus Lietuva ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „HOPTRANSA“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB Columbus Lietuva yra UAB „Sonex sistemos“ teisių ir pareigų perėmėjas. 2008 m. balandžio 1 d. UAB „Sonex sistemos“ ir atsakovas UAB „HOPTRANSA“ sudarė Apskaitos ir verslo valdymo programinės įrangos diegimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas užsakė apskaitos ir verslo valdymo sistemos Microsoft Dynamics NAV programinės įrangos (toliau – Programinė įranga) ir jos papildomų modulių licencijas ir įsipareigojo sumokėti jų bendrą 216 950,68 Lt kainą per 15 dienų nuo pardavimo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Už suteiktas licencijas UAB „Sonex sistemos“ išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004932, 2008 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005031 ir 2008 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0005111. Atsakovas 2008 m. rugpjūčio 28 d. sumokėjo tik 10 000 Lt, likusios licencijų kainos dalies nesumokėjo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 206 950,68 Lt skolos, 101 120,02 Lt palūkanų, 8,06 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovo UAB „HOPTRANSA“ ieškovui UAB Columbus Lietuva 206 950,68 Lt skolos, 101 120,02 Lt palūkanų, 8,06 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 1 d. UAB „Sonex sistemos“ ir atsakovas UAB „HOPTRANSA“ sudarė Sutartį, pagal kurią UAB „Sonex sistemos“ (Vykdytojas) įsipareigojo atlikti atsakovo (Užsakovo) įmonės veiklos procesų analizę (Sutarties 2.1.1 p.), sukurti ir perduoti Užsakovui naudoti Standartinę programinę įrangą su Pritaikymais (Sutarties 2.1.2 p.). Pagal Sutarties 3.2 punktą, atsakovas užsakė Programinės įrangos licenciją. Šią Sutartį teismas kvalifikavo kaip mišrią, turinčią autorinės, paslaugų, rangos ir pirkimo-pardavimo sutarčių bruožų. Įvertinęs Sutarties turinį, teismas padarė išvadą, kad Sutartis turėjo būti vykdoma etapais – iš pradžių suteikiamos Programinės įrangos licencijos atsakovui, vėliau atliekama atsakovo vidaus procesų analizė, o po to atliekami Programinės įrangos diegimo darbai.
Atsižvelgdamas į tai, kad licencija yra teisė, o ne materialus daiktas, teismas konstatavo, jog licencijos suteikimą atsakovui patvirtina: 1) ieškovo išrašytos ir pateiktos atsakovui PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovas įtraukė į buhalterinę apskaitą ir iš dalies apmokėjo, bei šalių sudaryta Sutartis; 2) byloje pateikti duomenys, kad ieškovas apmokėjo visas Programinės įrangos savininkų išrašytas sąskaitas ir atsakovui suteiktas licencijas įregistravo Microsoft duomenų bazėje; 3) 2008 m. gruodžio 3 d. atsakovo atsakymas į UAB „Sonex sistemos“ 2008 m. lapkričio 28 d. raštą, kuriame pats atsakovas pripažino faktą, jog yra įgijęs Programinės įrangos licencijas.
Kadangi Sutartyje nenumatyta ieškovo pareiga perduoti atsakovui Programinės įrangos instaliacinius failus, licencijos raktus, teismas sprendė, jog įsigijęs Programinės įrangos licenciją, atsakovas pats turėjo galimybę bet kada atsisiųsti Programinės įrangos instaliacinius failus bei licencijos raktus į bet kurį savo kompiuterį iš interneto, prisijungęs prie Microsoft klientų duomenų bazės. Remdamasis liudytojo T. J. parodymais, teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui pateikė kompaktinį diską su jame įrašytais Programinės įrangos instaliaciniais failais bei licencijos raktu kartu su pirmąja 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra už suteiktą licenciją.
Pasak teismo, ieškovas suteikė atsakovui licencijas, atliko atsakovo poreikių analizės darbus, parengė bei pateikė atsakovui Funkcinių reikalavimų dokumentą (toliau – FRD), tačiau atsakovas neįvykdė iš Sutarties kylančių savo prievolių – nesumokėjo ieškovui už įsigytas licencijas per Sutarties 6.2 punkte nustatytą terminą ir atsisakė sutartinių santykių. Įvertinęs tai, kad atsakovas visą Sutarties vykdymo laikotarpį jokia forma neišreiškė reikšmingų pastabų dėl Sutarties vykdymo, dalinai apmokėjo už suteiktas licencijas, 2008 m. lapkričio 19 d. rašte „Dėl verslo valdymo sistemos Microsoft Dynamics NAV diegimo“ nurodė, jog negavus patvirtinimo dėl ES finansavimo, UAB „HOPTRANSA“ negali patvirtini, kad įsigys siūlomą programą, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui nesumokėtą licencijų kainą, taip pat palūkanas, apskaičiuotas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį iki bylos iškėlimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „HOPTRANSA“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB Columbus Lietuva ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nedalų Sutarties objektą pripažino daliu, todėl nepagrįstai pripažino atsakovo pareigą sumokėti už dalinį Sutarties įvykdymą. Atsakovas, sudarydamas Sutartį, siekė vienintelio tikslo – gauti konkretų produktą, kurį ketino naudoti savo veikloje, t. y. veikiančią ir atsakovo veiklai pritaikytą Programinę įrangą. Licencijos savaime kaip tokios atsakovui nėra reikalingos. Teismo išvada, kad atsakovui buvo būtina įsigyti licenciją tam, kad būtų galima atlikti atsakovo veiklos analizę, neparemta jokiais įrodymais. Licencijos būtų reikalingos tuo atveju, jei atsakovas būtų pradėjęs naudotis Programine įranga. Dalinis mokėjimas už licencijas atliko ne dalies Sutarties objekto priėmimo, o tik pirminio avanso sumokėjimo ieškovui funkciją. Tam, kad atsakovas galėtų naudotis Programine įranga, kurią suteikia teisę naudoti licencijos, ieškovas turėjo: 1) atlikti atsakovo poreikių analizę; 2) pasiūlyti ir su atsakovu suderinti Programinės įrangos pritaikymo būdus; 3) atlikti ir perduoti programavimo darbus. Tik visų šių veiksmų atlikimas (užbaigimas) gali būti laikomas Sutarties įvykdymu. Visos šios ieškovo pareigos sudaro vieną nedalų Sutarties objektą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą, bei šią aplinkybę vertino kaip tariamą dalinio Sutarties vykdymo priėmimą. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas nepriėmė ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų.
2. Teismas netinkamai vertino Sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas bei byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai nekonstatavo Sutarties pažeidimo iš ieškovo pusės. Ieškovas įdiegė tik standartinę Programinę įrangą (neadaptuotą, nepabaigtą ir neparengtą naudoti) ir tik viename atsakovo kompiuteryje. Nepaisant atsakovo pretenzijų, ieškovas tinkamai neįvykdė Sutarties – galutinis (be trūkumų) FRD nebuvo sukurtas ir perduotas atsakovui. Ieškovo į bylą pateiktas FRD nėra vienintelė ir galutinė šio dokumento versija. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovo į bylą pateikta FRD versija buvo pateikta atsakovui, ir kad tiek FRD, tiek priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1, kaip teigia ieškovas, buvo pateikti atsakovui šio akto surašymo dieną. Šie argumentai patvirtina, kad atsakovas teisėtai nutraukė Sutartį, todėl turi būti taikomos CK 6.221 straipsnio 1 dalyje ir 6.222 straipsnio 1 dalyje numatytos sutarties nutraukimo pasekmės. Jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovas praleido atsiskaitymo terminus, tai nepateisina ieškovo prievolių pagal Sutartį nevykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl licencijų ir Programinės įrangos perdavimo ir galimybės ja naudotis faktinių aplinkybių. Licencijos standartinei programinei įrangai nėra darbų etapas, o tik priemonė, kurios pagalba ieškovas turėjo sukurti ir įdiegti atsakovo verslo poreikiams pritaikytą apskaitos ir verslo valdymo programinę įrangą, todėl negali būti laikoma, kad Sutartimi buvo nustatyta išankstinė apmokėjimo už darbus tvarka. Norint patvirtinti, kad atsakovas gavo ir teisėtai naudojasi Programinės įrangos licencijomis, būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) licencijos įsigijimo faktą; 2) Programinės įrangos įdiegimo faktą; 3) sugretinti įdiegimo fakto informaciją su licencijos įsigijimo dokumentais; 4) gautus sugretinimo rezultatus sutikrinti su programinės įrangos gamintojo Microsoft licencijavimo taisyklėmis. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų bent vieną iš šių sąlygų. Ieškovas neinformavo atsakovo apie licencijų prieinamumą, o tokia pareiga tenka ieškovui kaip savo srities profesionalui ir kaip šaliai, rengusiai Sutartį.
4. Teismas nepagrįstai konstatavo įrodytu faktą, kad atsakovui buvo perduoti programinės įrangos licencijos raktai. Aplinkybę, kad licencijos buvo perduotos atsakovui su kompaktiniu disku, patvirtino tik liudytoju apklaustas paties ieškovo darbuotojas T. J., kuris neabejotinai buvo tiesiogiai suinteresuotas ieškinio patenkinimu. Microsoft licencijos raktą perduoda (išsiunčia el. paštu) tik tiesiogiai licencijos turėtojui, nes tai yra konfidenciali informacija. Jokių įrodymų apie tai, kad Microsoft licencijos raktą persiuntė el. paštu atsakovui, byloje nėra pateikta.
5. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Ieškovui priteistos palūkanos, apskaičiuotos pagal 2008 m. galiojusias palūkanų normas, todėl jos faktiškai nebeatlieka kompensacinės funkcijos, o reiškia nepagrįstą ieškovo praturtėjimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB Columbus Lietuva prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Programinės įrangos licencija Sutartyje yra apibrėžta kaip atskiras Sutarties objektas: 1) licencija turi savo dalyką (t. y. atitinkamų autorių teisių suteikimas į Sutartyje apibrėžtą programinę įrangą); 2) licencija turi savo kainą; 3) apmokėjimui už suteiktą licenciją nustatyti specialūs terminai. Programinė įranga, kurios licenciją įgijo atsakovas ir kuri buvo įdiegta į vieną atsakovo kompiuterį, yra užbaigtas ir funkcionalus produktas, galintis veikti be jokių pritaikymų ir / ar modifikacijų. Nutrūkus Sutarčiai, atsakovas turi teisę šios Programinės įrangos diegimą ir pritaikymą savo poreikiams atlikti tiek pats savarankiškai, tiek pavesti kitiems asmenims ir tokiu būdu pasiekti Sutarties tikslą be ieškovo pagalbos.
2. Sutartis liko neįvykdyta dėl paties atsakovo kaltės, nes atsakovas: 1) nesumokėjo ieškovui už suteiktą Programinės įrangos licenciją; 2) be jokio teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškovo atliktus analizės darbus, nepasirašė pateikto analizės darbų perdavimo-priėmimo akto, nepateikė raštiškų atsisakymo motyvų Sutartyje nustatytais terminais, nesumokėjo ieškovui už atliktus analizės darbus. Todėl atsakovas negali remtis Sutarties galutiniu neįvykdymu, atsisakydamas vykdyti savo piniginę prievolę (CK 6.206 str.).
3. Licencija yra teisė naudoti programinę įrangą (ATGTĮ 2 str. 21 d.), o licencijos suteikimas nėra siejamas su paties kūrinio perdavimu (ATGTĮ 50 str. 2 d.). Nei Sutartis, nei įstatymai nenumatė ieškovo pareigos perduoti atsakovui Programinės įrangos instaliacinius failus ir licencijos raktus. Juos atsakovas galėjo pats parsisiųsti iš Microsoft klientų duomenų bazės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai įvykdė pareigą suteikti atsakovui licencijas.
4. Atsakovas pats patvirtino, jog Programinė įranga buvo įdiegta į vieną atsakovo kompiuterį. Be licencijos raktų to padaryti būtų buvę neįmanoma, todėl akivaizdu, kad licencijos raktai atsakovui buvo perduoti.
5. Įstatymas, kuriuo remiantis ieškovas reikalauja priteisti palūkanas, yra galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti taikyti šį įstatymą atsakovo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl apmokėjimo už licencijas
Ginčas kilo dėl to, ar atsirado apeliantui pareiga atsiskaityti su ieškovu už suteiktas Programinės įrangos licencijas.
Nustatyta, kad 2008 m. balandžio 1 d. apeliantas (Užsakovas) su UAB „Sonex sistemos“, kurios teises ir pareigas vėliau po reorganizavimo perėmė ieškovas (Vykdytojas), sudarė Sutartį, pagal kurią Vykdytojas įsipareigojo atlikti Užsakovo įmonės veiklos procesų analizę ir paruošti Funkcinių reikalavimų dokumentą (Sutarties 2.1.1 p.) bei sukurti ir perduoti Užsakovui naudoti Standartinę programinę įrangą su Pritaikymais, funkciniai reikalavimai kuriai aprašyti minėtame dokumente (Sutarties 2.1.2 p.), o Užsakovas įsipareigojo apmokėti už šiuos darbus Sutartyje numatytą kainą (Sutarties 2.2 p.). Iš Sutartyje pateiktų sąvokų apibrėžimų matyti, kad Standartinė programinė įranga naudojama pagal jos savininkės Microsoft Ireland Operations Limited (toliau – MIOL) išduodamą vardinę licenciją. Pritaikymai reiškia modifikacijas, išplėtimus ir kitus Standartinės programinės įrangos pakeitimus, specialiai skirtus Užsakovui, papildomai sukurtus Vykdytojo Sutarties galiojimo metu. Standartinė programinė įranga ir Pritaikymai sudaro Sistemą. Taigi Sutarties dalykas yra tam tikrų darbų rezultatas – Standartinės programinės įrangos, pritaikytos konkretiems Užsakovo poreikiams (t. y. Sistemos), įdiegimas.
Sutartyje šalys, aptardamos vykdymo sąlygas ir tvarką, numatė, kad Sutarties sudarymo dieną Užsakovas užsako Sistemos licenciją, nurodytą Sutarties 4 priede, o Vykdytojas išrašo ir pateikia Užsakovui PVM sąskaitą faktūrą už įsigyjamą licenciją (Sutarties 3.2 p.), kurią Užsakovas įsipareigojo apmokėti per 15 dienų nuo gavimo dienos (Sutarties 6.2 p.). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sistema susideda iš pagrindinio ir papildomų modulių, kuriems išduodamos atskiros licencijos, išvardintos Sutarties 4 priede. Ieškovas už licencijas apeliantui pateikė apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 28-30), išrašytas pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras, kurias ieškovas gavo iš MIOL (t. 1, b. l. 94-112). MIOL sąskaita už pagrindinį Sistemos modulį („Business Essentials Foundation Pack“) išrašyta 18 966,00 Eur (kas pagal oficialų valiutų kursą atitinka 65 485,80 Lt) sumai (t. 1, b. l. 101-106). Kitos dvi MIOL sąskaitos išrašytos 0,00 Eur sumai, kadangi, kaip paaiškino ieškovo atstovas, viena iš šių sąskaitų išrašyta už NaviTrans programinės įrangos modulį (t. 1, b.l. 94-100), kurio kūrėjas yra Belgijos kompanija Young & Partners NV, o kita sąskaita – už darbo užmokesčio modulį (t. 1, b. l. 107-112), kurį sukūrė UAB „Sonex sistemos“, t. y. pats ieškovas.
Apeliantas įrodinėja, kad ieškovas neįvykdė Sutarties, t. y. neįdiegė išbaigtos, veikiančios ir apelianto veiklai pritaikytos Programinės įrangos, todėl nebuvo pasiektas tikslas, kurio siekė apeliantas, sudarydamas Sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas vienašališkai nutraukė Sutartį, apie tai informuodamas ieškovą 2009 m. birželio 15 d. raštu (t. 1, b. l. 84-86). Sutartis nutraukta jos galutinai neįvykdžius: apeliantas nepatvirtino FRD, kurio pagrindu ieškovas turėjo pritaikyti ir įdiegti Programinę įrangą apeliantui.
Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad Sutartis buvo nutraukta dėl to, jog nepaisant apelianto pretenzijų, ieškovas galutinio (be trūkumų) FRD nesukūrė ir apeliantui neperdavė. Toks argumentas, kolegijos vertinimu, yra atmestinas atsižvelgiant į tai, kad minėtame 2009 m. birželio 15 d. rašte, kuriuo apeliantas informavo ieškovą apie Sutarties nutraukimą, yra nurodomos kitos Sutarties nutraukimo priežastys: „Atlikus Užsakovo veiklos analizę ir parengus Funkcinį reikalavimų dokumentą (priedas Nr. 10 „Diegimo darbų sąmata“) paaiškėjo, kad Sutarties dalyko <…> kaina yra <…> beveik du kartus didesnė, nei Užsakovas tikėjosi pasirašydamas Sutartį“. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas dar prieš pasirašant Sutartį pateikė apeliantui 2008 m. vasario 22 d. pasiūlymą programinei įrangai įsigyti ir diegti (t. 1, b. l. 62-77), kuriame buvo nurodyta visa informacija apie Programinės įrangos licencijų bei diegimo darbų kainas, pagrįstai atmetė apelianto argumentą, jog pastarajam nebuvo atskleista Sutarties kaina. Kadangi ieškovas negalėjo Sutarties įvykdyti dėl to, jog pats apeliantas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė Sutartį (CK 6.207 str.).
Pažymėtina, kad tiek minėtame 2009 m. birželio 15 d. rašte, tiek ir ankstesniuose 2008 m. lapkričio 19 d. (t. 1, b. l. 145) bei 2008 m. gruodžio 3 d. (t. 1, b. l. 80-81) raštuose apeliantas akcentavo, kad Sutartį sutiko sudaryti su sąlyga, jog bus gauta Europos Sąjungos parama, o negavus teigiamo atsakymo iš Europos socialinio fondo agentūros dėl finansavimo, apeliantas neturi galimybių atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad nei Sutarties sąlygos, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokio šalių susitarimo, darytina išvada, kad Sutartis buvo nutraukta nesant ieškovo kaltės.
Apelianto atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad Sutartis buvo nutraukta 9.5 punkto pagrindu (t. 3, b. l. 106). Šiame punkte numatyta Užsakovo teisė nutraukti Sutartį, sumokant Vykdytojui Sutarties kainos dalį, proporcingai lygią atliktų darbų daliai. Pažymėtina, kad ieškovas pareikštame ieškinyje prašė priteisti iš apelianto tik nesumokėtą suteiktų licencijų kainos dalį. Apmokėjimas už darbus, atliktus vykdant Sutartį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties sąlygas, sprendė, kad licencijų kaina yra savarankiškas atskiras dalykas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka. Programinės įrangos licencija yra leidimas, suteikiantis teisę naudoti konkrečią programinę įrangą (ATGTĮ 2 str. 21 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalių sudarytos Sutarties dalykas yra apelianto veiklai pritaikytos Sistemos įdiegimas. Ieškovas įsipareigojo perduoti apeliantui analizės ir diegimo darbų rezultatą, o pastarasis įsipareigojo atliktus darbus priimti ir už juos sumokėti. Pagal šiuos požymius šalių sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip rangos sutartis (CK 6.644 str. 1 d.). Tam, kad apeliantas galėtų naudotis Sistema, jam būtina įsigyti Sistemos įdiegimui reikalingos Standartinės programinės įrangos licencijas, kurių kaina yra įskaičiuota į bendrą Sutarties kainą (Sutarties 2.3.2 p.). Taigi licencijos šiuo atveju laikytinos rangovo turėtomis išlaidomis, kurių kompensavimas numatytas bendroje Sutarties kainoje (CK 6.653 str. 2 d.). Sutarties sąlygos, nustatančios atskirą apmokėjimo už licencijas tvarką ir terminus (Sutarties 3.2, 6.2 p.), nesudaro pagrindo teigti, kad Standartinės programinės įrangos licencijos yra savarankiškas Sutarties dalykas.
Apeliantas atsisakė pasirašyti ieškovo pateiktą 2008 m. lapkričio 14 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 (t. 2, b. l. 161) ir Sutartį nutraukė. Apeliantui nutraukus Sutartį, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties neįvykdymo (CK 6.221 str. 2 d., 6.256 str. 2 d.).
Šiuo atveju ieškovo tiesioginius nuostolius sudaro turėtos išlaidos užsakant apeliantui Sistemos licencijas (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už pagrindinio Sistemos modulio licenciją ieškovas sumokėjo MIOL 18 966,00 Eur, t. y. 65 485,80 Lt (t. 1, b. l. 101-106). Jokių duomenų apie kitas ieškovo turėtas išlaidas už apeliantui suteiktas licencijas byloje nėra. Belgijos kompanija Young & Partners NV raštu patvirtino, kad už apeliantui suteiktą licenciją naudotis NaviTrans produktais visas susijusias sąskaitas ieškovas apmokėjo (t. 2, b. l. 42-43). Tačiau ieškovas teismui atsisakė pateikti įrodymus, kokio dydžio išlaidų jis turėjo atsiskaitydamas už NaviTrans licenciją su šio Sistemos modulio kūrėju, motyvuodamas tuo, kad tai yra komercinė paslaptis. Darbo užmokesčio modulį sukūrė pats ieškovas, todėl darytina išvada, kad suteikdamas šios programinės įrangos licenciją apeliantui, ieškovas jokių išlaidų faktiškai nepatyrė. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pagal Sutartį yra sumokėjęs ieškovui 10 000 Lt (t. 1, b. l. 31). Taigi bendras ieškovo įrodytų tiesioginių nuostolių, kurie atsirado dėl apeliantui užsakytų Sistemos licencijų vykdant Sutartį, dydis yra 55 485,80 Lt (65 485,80 Lt - 10 000 Lt).
Nustačius, kad apeliantas nutraukė Sutartį, neįvykdęs joje nustatytų pareigų, konstatuotina, kad šie neteisėti apelianto veiksmai nulėmė minėto dydžio nuostolių atsiradimą ieškovui. Taigi šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos apelianto sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir žala (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra įmonė, kaltė šiuo atveju nėra būtina sutartinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga (CK 6.256 str. 4 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šalių sudarytos Sutarties dalyką, neįvertino Sutarties nutraukimo pasekmių ir dėl to neteisingai išsprendė šį ginčą. Nurodyti materialinės teisės normų pažeidimai, įvertinus ieškovo reikalavimų pagrindus ir apimtį, sudaro pagrindą pakeisti aptariamą sprendimo dalį, vietoje 206 950,68 Lt skolos iš apelianto priteisiant ieškovui 55 485,80 Lt nuostolių atlyginimą (CPK 330 str.).
Dėl palūkanų
Skundžiamu sprendimu iš apelianto priteista 101 120,02 Lt palūkanų už laiku neįvykdytą piniginę prievolę. Šios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją. Konstatavus, kad apeliantas neturi pareigos sumokėti ieškovui visos Sistemos licencijos kainos, bet ieškovas turi teisę į nuostolių, susijusių su licencijų suteikimu, atlyginimą, keistina ir sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo iš apelianto.
Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį, palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Pagal Sutarties 6.2 punktą, PVM sąskaitą faktūrą už Sistemos licenciją Užsakovas įsipareigojo apmokėti per 15 dienų nuo gavimo dienos. Ieškovo teigimu, UAB „Sonex sistemos“ išrašyta 2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0004932 (t. 1, b. l. 28), į kurią įtrauktos ieškovo turėtos išlaidos už MIOL suteiktą pagrindinio Sistemos modulio licenciją, apeliantui buvo pateikta apmokėti jos išrašymo dieną. Apeliantas šios aplinkybės nepaneigė, todėl laikytina, kad apeliantui pareiga atlyginti ieškovui nuostolius atsirado nuo dienos, einančios po termino apmokėti minėtą sąskaitą pabaigos, t. y. nuo 2008 m. gegužės 16 d.
Ieškovas reikalaujamą priteisti palūkanų sumą apskaičiavo pagal tuo metu galiojusį Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tiek ankstesnės minėto įstatymo redakcijos (galiojusios iki 2013 m. kovo 1 d.), tiek ir šiuo metu galiojančios šio įstatymo redakcijos 1 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti. Dėl to pripažinus, kad ieškovas po Sutarties nutraukimo turi teisę tik į nuostolių atlyginimą, minėto įstatymo nuostatos netaikytinos.
Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, ieškovui iš apelianto priteistinos CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteisiamos 55 485,80 Lt nuostolių atlyginimo sumos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. birželio 19 d. (t. y. kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dienos). Iš viso ieškovui iš apelianto priteistina 13 635,82 Lt palūkanų.
Dėl tos pačios priežasties pakeistina sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo – ieškovui iš apelianto priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, tarp šalių perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).
Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 7 077 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (t. 1, b. l. 11-12, 41), 6 050 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 174-175) ir 600 Lt už eksperto iškvietimą į teismo posėdį (t. 3, b. l. 57). Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro: 36 089,13 Lt išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 69-84) ir 4 000 Lt už ekspertizę (t. 1 b. l. 177-178; t. 2 b. l. 118-119, 143). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), bylos sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme dydis mažintinas iki 6 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p., 8.2 p., 8.16 p., 8.17 p., 8.18 p.).
Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo patenkinta reikalavimų dalis sudaro 22,43 proc., atmestų – 77,57 proc., todėl ieškovui priteistina 3 078,96 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atsakovui – 7 757 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).
Įskaičius šalių tarpusavyje patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovui iš ieškovo priteistina 4 678,04 Lt (7 757 Lt - 3 078,96 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 7 081 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 149), 13 068 Lt išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 206-210). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas, bylos sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme dydis mažintinas iki 3 000 Lt (CK 1.5 str., CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 2 p., 8.9 p., 8.18 p.). Ieškovas jokių dokumentų, patvirtinančių turėtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, t. y. atsakovui iš ieškovo priteistina 2327,10 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, pirmosios instancijos teisme sudaro 55,87 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 2,70 Lt, iš viso – 58,57 Lt. Valstybei iš ieškovo priteistina 45,43 Lt šių išlaidų, iš apelianto – 13,14 Lt (CPK 92 str., 96 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir išdėstyti sprendimo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „HOPTRANSA“ (į. k. 160001727) 55 485,80 Lt (penkiasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 80 ct) nuostolių atlyginimo, 13 635,82 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt penkis litus 82 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69 121,62 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui uždarajai akcinei bendrovei Columbus Lietuva (į. k. 135475673).
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Columbus Lietuva (į. k. 135475673) 4 678,04 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „HOPTRANSA“ (į. k. 160001727).“
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Columbus Lietuva (į. k. 135475673) 2327,10 Lt (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus 10 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „HOPTRANSA“ (į. k. 160001727).
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Columbus Lietuva (į. k. 135475673) 45,43 Lt (keturiasdešimt penkis litus 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „HOPTRANSA“ (į. k. 160001727) 13,14 Lt (trylika litų 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.