Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-177-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
1S-177-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
1 S – 177 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.1.16.1.2.1.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Sauliui Daunoravičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjeriu, išsiskyrusio, ankščiau teisto (teistumas išnykęs),

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties, kuria jam buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam M. N. suėmimas pratęstas trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino jį charakterizuojančias aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto pagrindo egzistavimą, kadangi jis yra neteistas, Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o taip pat yra susaistytas socialiniais – faktiškai šeiminiais, ryšiais, kadangi gyvena kartu su savo neįgalia, 1 laipsnio diabetu sergančia sugyventine, kuriai priepuolių metu yra reikalinga kito asmens pagalba. Skunde įtariamasis pažymi, kad jis dirba, turi nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį, išlaiko ir visokeriopai rūpinais savo dviem nepilnamečiais vaikais iš ankstesnės santuokos, o taip pat padeda savo neįgaliam tėvui, kuriam taip pat yra reikalinga nuolatinė parama ir pagalba. Įtariamasis mini BPK 11 str., 119 str., 121 str., 122 str., 125 str., 127 str. 130 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant terminą“ nuostatas bei nurodo, kad šiuo atveju jam taikoma kardomoji priemonė yra neproporcinga, neadekvati, gali sukelti itin neigiamas pasekmes. Pažymima ir tai, kad šiuo atveju būtų galima paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kurį įmokėtų jo tėvai.

Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

M. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d. 260 str. 1 d. įtariamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2013 m. birželio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2013 m. spalio 19 d., veikdamas organizuotoje grupėje su T. V., A. D., susitarę daryti nusikaltimą ? neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti bei platinti narkotines ir psichotropines medžiagas Panevėžio mieste, T. V. paskirsčius vaidmenis ir užduotis, t. y. pastarajam organizuojant narkotinės ir psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir perdavimą jam (M. N.) bei A. D., kurie šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai platino Panevėžio mieste, o būtent :

jis, turėdamas tikslą platinti Panevėžio mieste narkotines ir psichotropines medžiagas, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. V. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,9152 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, laikė jas iki 2013-09-17 17.17 val. namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), po to jas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno iki Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur apie 17.30 val. ją perdavė D. K.;

tęsdamas nusikalstamą veiką, jis tuo pačiu tikslu, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš T. V. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 6 paketėlius kaip įtariama narkotinės medžiagos – galimai kanapių ir jų dalių, kurių tikslus kiekis dar nenustatytas, kurias gabeno ir po to laikė namuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iki 2013-10-19 10.10 val., kuomet kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai tam yra sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. ir 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tačiau tiek sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo, tiek skundų dėl suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys teismo yra analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.

Patikrinus teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo taikymo įtariamajam M. N. pagrįstumu ir teisėtumu, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti M. N. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys ? tai paties įtariamojo parodymai, kitų įtariamųjų parodymai, sulaikymo protokolai, kratų protokolai, tarnybiniai pranešimai, pažymos dėl slapto sekimo ir kita bylos medžiaga.

Aukštesnysis teismas taip pat daro išvadą, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti ir BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo egzistavimą. M. N. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo pobūdis, aplinkybės ir gresiančios bausmės dydis – inkriminuojamas sunkaus savanaudiško pobūdžio nusikaltimo veikiant organizuota grupe padarymas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį įstatymų leidėjas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki aštuonerių metų, bei kiti duomenys, t. y. kad M. N. įtariamas atlikęs aktyvų vaidmenį darant šią veiką, galimai turi ryšių užsienyje, yra išsiskyręs ir nors teistumas, kas pagrįstai nurodoma skunde, jam išnykęs, tačiau anksčiau jis buvo teistas (ką pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje), leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Įtariamojo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, yra susaistytas socialiniais ir faktiškai šeiminiais ryšiais, išlaiko du savo nepilnamečius vaikus iš ankstesnės santuokos bei padeda neįgaliems sugyventinei bei tėvui, yra svarbios, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės, kaip ir galimai dėl suėmimo termino pratęsimo kilsiančios neigiamos pasekmės, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir užkertančios kelią šiuo atveju taikyti jam griežčiausią kardomąją priemonę, o taip pat panaikinančios jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindo egzistavimą.

Aukštesnysis teismas, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pažeistas ir proporcingumo principas, o įtariamojo teisės suvaržytos išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pačios griežčiausios kardomosios priemonės jam taikymo. Tokią išvadą leidžia daryti nustatytos ir pirmiau aptartos aplinkybės, t. y. nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas M. N., pobūdis, padarymo aplinkybes, sunkumas bei įtariamojo asmenybė. Šiuo atveju viešasis interesas išsamiai ištirti ir teisiškai įvertinti galimai organizuotos grupės padarytą sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei nubausti kaltus asmenis yra neabejotinai svarbesnis. Jis leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, nes tiek pagal formuojamą nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisinę praktiką šiuo klausimu yra pripažįstama, kad kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

Klausimas dėl taikomos kardomosios priemonės pakeitimo įtariamajam švelnesne nėra šio proceso dalykas, nes tai išimtinė tyrimą byloje kontroliuojančio prokuroro teisė.

Įvertinus tai, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai, jį baigti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių – negautos specialistų išvados dėl cheminių medžiagų tyrimo, būtina atlikti išklotinių analizę, išanalizuoti visą elektroninių ryšių tinklais gautą informaciją ir atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, daroma išvada, jog suėmimo trukmė atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Atsižvelgus į visas pirmiau išvardytas aplinkybes konstatuotina, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, suėmimo terminas M. N. pagrįstai pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, todėl naikinti skundžiamą nutartį įtariamojo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo M. N. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus