Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-6560-889/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
2-6560-889/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01636-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Valiulytė
Ieškovas
UAB „Vitės valdos“
Atsakovas
Ž. Š.
Civilinė byla Nr.2-6560-889/2012(Proceso Nr.2-06-3-01636-2011-1)Procesinio sprendimo kategorijos (S) 42.10, 44.5.1, 99.5, 99.7, 99.9, 116.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant V. Ž., E. Z., dalyvaujant ieškovės UAB „Vitės valdos“ atstovei advokatei O. K. ir atsakovo Ž. Š. atstovui advokatui S. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vitės Valdos“ ieškinį atsakovui Ž. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Vitės valdos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo Ž. Š. priteisti 3 618,75 Lt skolą, 17,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė teismo: panaikinti 2011-11-08 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. UAB „Vitės valdos“ 2011-05-12 pažyma, pagal kurią paskaičiuotas Ž. Š. 2760,11 Lt įsiskolinimas už šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbus, yra neteisinga dėl plotų neatitikimo. Nurodo, kad pažymoje, apskaičiuojant l kv. m. tenkančią išlaidų dalį, imamas 3 165,77 kv. m. namo naudingas plotas. Tačiau pagal pateiktą 2009-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) naudingas plotas yra nurodytas 2 680,89 kv. m. Be to, pažymoje apskaičiuojant Ž. Š. įsiskolinimą, nurodyta, kad Ž. Š. patalpų plotas yra 123,19 kv. m. Tačiau pagal 2006-03-29 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo pažymėjimą Ž. Š. administracinių patalpų plotas yra 123,19 kv. m., tačiau šis plotas yra bendras plotas, o ne naudingas plotas, nuo kurio buvo paskaičiuota 1 kv. m. tenkanti išlaidų dalis. Be to, pagal pateiktą inventorinę bylą matyti, kad iš 123,19 kv. m. ploto, net 73,04 kv. m. yra patalpos esančios rūsyje, tuo tarpu į kitiems gyventojams tenkančius plotus, rūsio patalpos nėra įskaičiuotos. Ž. Š. skolą skaičiuoja nuo viso jam tenkančio patalpų ploto, o ne nuo naudingo ploto (pagrindinių patalpų ploto). Pažymėjo, kad Ž. Š. patalpos yra nebaigtos rekonstruoti (nebaigta statyba), todėl jam turėtų būti skaičiuojama pagal plotus, buvusius iki pradėtos rekonstrukcijos. Ž. Š. už šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbus privalėtų mokėti tik jei 1) būtų davęs sutikimą, 2) įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir 3) savininkų susirinkimo sprendimu. Ž. Š. nėra davęs sutikimo remontuoti vamzdynus, savininkų susirinkimo sprendimas šiuo klausimu byloje nėra pateiktas, todėl laikytina, kad jo nėra. Be to Ž. Š. patalpos esančios (duomenys neskelbtini) yra nepajungtos nei prie centrinio šildymo, nei prie šilto vandens vamzdynų, todėl jis nėra šios įrangos bendras naudotojas su kitais butų ir patalpų savininkais, todėl už jos remontą Ž. Š. neprivalo apmokėti. Kaupiamosios lėšos buvo pradėtos rinkti įsakymo, o ne gyventojų susirinkimo nutarimo pagrindu, todėl Ž. Š. jų neprivalo mokėti LR CK 4.83 str. 4 d. pagrindu. Be to, pagal įsakymą kaupiamos lėšos turėjo būti skaičiuojamos nuo turimo naudingo ploto, tačiau Ž. Š. kaupiamosios lėšos buvo skaičiuojamos nuo 123,19 kv. m., t. y. viso jo patalpų ploto (bendro ploto). Be to, pagal 2008-01-17 įsakymą Nr. Vl-6 kaupiamosios lėšos buvo renkamos šildymo ir karšto vandens vamzdynų remontui, vadinasi sukauptomis kaupiamosiomis lėšomis turėjo būti iš dalies apmokami šildymo ir karšto vandens vamzdynų remonto darbai, todėl reikalavimas priteisti ir šildymo bei karšto vandens vamzdynų remonto darbų kainą ir kaupiamąsias lėšas skirtas šiems darbams yra nepagrįstas, nes už tuos pačius darbus reikalaujama mokėti du kartus.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių prašė atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nurodo, kad su nuostata, dėl plotų neatitikimo 2011-05-12 pažymoje nesutinka – šildymo ir karšto vandens vamzdynų keitimo darbai gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), atlikti 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Mokesčiai paskaičiuoti pagal tuo metu buvusį ir teismui pateiktą faktinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), abonentų (patalpų) sąraše nurodytą plotą, t. y. 3 165,77 kv. m. Atsakovo atstovas nepagrįstai ginčija gyvenamojo namo ploto dydį, motyvuodamas 2009-11-03 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytu 2 680,89 kv. m. ploto dydžiu, nustatytu pagal 1996 metų kadastro duomenis. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra išskirtas atsakovui priklausančių patalpų naudingasis plotas, administracinei veiklai naudoti skirta visa negyvenamoji patalpa - 123,19 kv. m. ofisas, todėl nėra pagrindo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto minusuoti rūsio dalies ploto. Ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovas mokėtų mokesčius proporcingai visam jam nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui. Sprendimus dėl privalomųjų statinių reikalavimų įgyvendinimo gali priimti administratorius arba butų ir kitų patalpų savininkai (LR CK 4.83 str. 4 d.). Įstatymai nustato objektus, priklausančius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Priėmus 2008-01-17 įsakymą, nuo 2008 m. sausio mėn. patalpų savininkams pagrįstai prie komunalinių mokesčių buvo priskaičiuojamos kaupiamosios lėšos po 1 Lt/m2 proporcingai turimam plotui bendro naudojimo objektų remonto darbams atlikti. Sukauptos lėšos buvo įskaitytos ir sumažintos paskaičiuotų remonto darbų išlaidos sumokėtų kaupiamųjų lėšų dydžio suma. Kadangi atsakovas kaupiamųjų lėšų visiškai nemokėjo, tai jam nebuvo kuo mažinti jo daliai tenkančių išlaidų sumos.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-02 nutartimi nutarė atsakovo Ž. Š. pareiškimo dėl 2011-11-08 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, 2012-04-04 nutartimi panaikino apylinkės teismo 2012-01-02 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimą už akių panaikino, atnaujino bylos nagrinėjimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nagrinėjant civilinę bylą iš naujo, šalys naujų procesinių dokumentų nepateikė, prašė vadovautis prieš tai pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog atsakovas yra 123,19 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų-administracinių patalpų-ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovas administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio savininkams teikia komunalines, administravimo paslaugas, atlieka gyvenamųjų namų apžiūras ir įgyvendina privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

2007-07-18 ieškovui atlikus namo (duomenys neskelbtini) kasmetinę apžiūrą, buvo nustatyta, kad namo pamatai betono blokų, cokolis tinkuotas, vietomis iškritęs. Stogo danga čerpių, sutrūkinėjusi, lietaus surinkimo loveliai, lietvamzdžiai pažeisti korozijos, pribėgę smalos. Šildymo ir karšto vandens sistemos bei fekalinių nuotekų vamzdyno eksploatavimo laikas pasibaigęs, vamzdynai gali trūkti, elektros instaliacija netvarkinga. Statinys neatitiko privalomų statybos techninio reglamento reikalavimų, todėl buvo numatyti darbai defektams pašalinti: užtinkuoti iškritusias vietas, remontuoti stogo dangą, pirmos laiptinės lubas ir elektros instaliaciją, pakeisti lietaus surinkimo lovelius ir lietvamzdžius bei vamzdyną. 2008-01-16 sušaukus (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimą dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo remonto darbams atlikti, iš penkiasdešimties namo butų patalpų savininkų dalyvavo tik 7, todėl susirinkimas neįvyko. Administratorius, įgyvendindamas privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, 2008-01-17 įsakymu Nr. VI-6 pagrįstai priėmė sprendimą „Dėl privalomų kaupiamųjų lėšų rinkimo iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens vamzdyno, elektros instaliacijos remonto darbams atlikti“, nes jis buvo būtinas atlikti darbus, susijusius su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Taip pat privalėjo vykdyti LR Aplinkos ministro 2004 06 21 įsakymu Nr. Dl- 347 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 01.12.07:2004) 46 p. „asmuo (taip pat administratorius), kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių“. Priėmus 2008-01-17 įsakymą, nuo 2008 m. sausio mėnesio patalpų savininkams papildomai prie komunalinių mokesčių buvo priskaičiuojamos kaupiamosios lėšos po l Lt/ m2 proporcingai turimam plotui bendro naudojimo objektų remonto darbams atlikti.

2008-05-30 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kasmetinės apžiūros metu buvo nustatyta, kad vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos avarinės būklės. 2009 m. vasario mėnesį vykdyta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų apklausa raštu dėl karšto vandens vamzdyno keitimo neįvyko dėl per mažo namo savininkų aktyvumo. 2009-07-20 aktą surašiusi komisija, atlikusi neeilinę gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) techninę apžiūrą, nustatė, kad namo palėpėje šildymo skirstomasis vamzdynas avarinės būklės, dėl pastoviai trūkinėjančio šildymo vamzdyno negalima užtikrinti šilumos tiekimo. Komisija padarė išvadą, kad šildymo vamzdynas yra avarinės būklės, neatitinka techninių reikalavimų, nustatytų statybos reglamentuose bei teisės aktuose ir neatitinka esminių statinio inžinerinės įrangos būklės reikalavimų, todėl pasiūlė priimti sprendimą dėl būtino skubaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vidaus šildymo skirstomojo vamzdyno (palėpėje) remonto. 2009-07-22 aktą surašiusi komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje karšto vandens skirstomasis vamzdynas yra avarinės būklės. Dėl pastoviai trūkinėjančių ir užsikimšusių vandens vamzdžių negalima užtikrinti karšto vandens tiekimo, reikalingo vandens slėgio bei karšto vandens temperatūros. Komisija padarė išvadą, kad karšto vandens vamzdynas yra avarinės būklės ir akivaizdžiai neatitinka techninių reikalavimų, butuose neįmanomos normalios gyvenimo sąlygos, todėl pasiūlė priimti sprendimą dėl būtino skubaus karšto vandens skirstomojo vamzdyno rūsyje remonto. Įgyvendinant privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, 2009-07-22 įsakymais Nr. VI- 14 ir Nr. VI-14-1 buvo priimti sprendimai atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) karšto vandens skirstomojo vamzdyno (palėpėje) remontą ir pavesta buhalterei priskaičiuoti mokesčius savininkams po statybos rangovų, parinktų 2009-08-04 ir 2009-09-10 konkurso būdu ir atliktų darbų priėmimo pagal laimėtą konkurse darbų atlikimo vertę. Apie priimtus sprendimus buvo informuoti gyvenamojo namo savininkai. 2009-08-04 ir 2009-09-10, dalyvaujant namo gyventojams, vyko vokų su rangovų pasiūlymais atplėšimo procedūros. Komisijos, išnagrinėjusios gautus pasiūlymus, karšto vandens ir šildymo skirstomųjų vamzdynų keitimo darbams atlikti pasirinko UAB „Lamberta“, kurios pasiūlytos kainos atitinkamai 29 132,89 Lt ir 41 797,13 Lt, su ja 2009-08-11 ir 2009-09-16 buvo pasirašytos statybos rangos darbų sutartys. Atlikus šildymo ir karšto vandens vamzdynų keitimo darbus, būtinus gyvenamojo namo bendrojo naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti, pagal atliktų darbų aktuose nurodytas sumas, iš viso 70 930,02 Lt, buvo paskaičiuoti mokesčiai visiems namo bendrasavininkams pagal jų užimamą plotą, išskaičiavus kiekvieno savininko sukauptas lėšas.

CK 4.82 str. l d. nustato objektus, priklausančius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuos objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra ir bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita inžinerinė techninė įranga, susijusi su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu.

CK 4.83 str. 4 d. nustatyta, kad sprendimus dėl privalomųjų statinių reikalavimų įgyvendinimo gali priimti administratorius arba butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovė, priimdama sprendimus dėl elektros instaliacijos, karšto vandens ir šildymo skirstomųjų vamzdynų remonto pagal CK 4.83 str. 4 d., Nuostatų 9.1 p. ir STR 1.12.05:2002, nepažeidė norminių aktų reikalavimų. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimta sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga- išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, STR 1.12.05:2002. Reglamento 11 punkte išvardinti reikalavimai, sudarantys privalomų reikalavimų visumą. Reglamento prasme privalomieji reikalavimai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Išlaidos remonto darbams buvo susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir šias išlaidas patalpų savininkas privalo apmokėti, net jeigu ir nėra davęs dėl jų sutikimo.

Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti – šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Bendrų namo objektų ir tinklų išlaikymas yra pagrįstas ne jų faktiniu naudojimu, o bendrąją nuosavybe ir visų bendrasavininkų prievole šią nuosavybę išlaikyti, todėl atsakovas privalo savo lėšomis prisidėti prie bendrų namo šildymo ir vandens tinklų remonto.

Šildymo ir karšto vandens vamzdynų keitimo darbai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atlikti 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Mokesčiai paskaičiuoti pagal tuo metu buvusį ir teismui pateiktą faktinį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), abonentų (patalpų) sąraše nurodytą plotą, t. y. 3165,77 kv. m., padalijant iš kiekvieno savininko užimamo ploto. Atsakovo argumentai, kad namo ploto dydis yra 2680,89 kv. m. yra nepagrįsti, nes yra motyvuojami ginčo laikotarpiui neaktualiais 2006 m. kadastro duomenimis. Atsakovo argumentai, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio 129,19 kv. m. bendro ploto turi būti išminusuota rūsyje esančių patalpų 73,04 kv.m dalis, be to, jam priklausančių patalpų pagrindinis plotas yra 26,76 kv. m., o kitą 94,43 kv. m. plotą užima pagalbinės patalpos neturi teisinės reikšmės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nėra išskirtas atsakovui priklausančių patalpų naudingasis plotas, administracinei veiklai naudoti skirta visa negyvenamoji patalpa – 123,19 kv. m. bendro ploto patalpos, todėl nėra pagrindo atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą mažinti rūsio dalies plotu ar išskirti iš jų pagalbines patalpas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovas mokėtų mokesčius proporcingai visam jam nuosavybės teise priklausančių patalpų viešame registre įregistruotam 123,19 kv. m. bendram plotui.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. DNSBĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu ar remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-579/2003).

Ieškovui priėmus 2008-01-17 įsakymą, nuo 2008 m. sausio mėn. patalpų savininkams pagrįstai prie komunalinių mokesčių buvo priskaičiuotos kaupiamosios lėšos po l Lt/ m2 proporcingai turimam plotui bendro naudojimo objektų remonto darbams atlikti. Paskaičiuojant mokesčius už atliktus remonto darbus butų ir kitų patalpų savininkams, kiekvieno iš jų sukauptos lėšos buvo įskaitytos ir sumažintos paskaičiuotų remonto darbų išlaidos sumokėtų kaupiamųjų lėšų dydžio suma. Kadangi atsakovas kaupiamųjų lėšų visiškai nemokėjo, tai jam nebuvo kuo mažinti jo daliai tenkančių išlaidų sumos. Pateikta pažyma apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius patvirtina, kad 2009 m. spalio mėnesį atsakovo nesumokėtos 2463,80 Lt kaupiamosios lėšos yra apskaitomos kaip skola, todėl atsakovo argumentai, kad iš jo už tuos pačius darbus reikalaujama mokėti du kartus, yra nepagrįsti (t. 1, B. l. 14-15).

Atsakovas, kaip daugiabučio namo bendraturtis, nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti remontuojant bendrąjį turtą. Nagrinėjamu atveju darbai buvo atlikti tinkamai, tą įrodo ieškovo aktai, sprendimai, rangos sutartys, pasirašyti atliktų darbų aktai. Ieškovas sumokėjo už remonto paslaugas. Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra teisėtas, jis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl jam iš atsakovo priteistina 3618,75 Lt skola už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2010-12-01 (t. 1, b. l. 14-15, CK 4.82 str. 1-3 p.).

Ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistini delspinigiai – 17,38 Lt (Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 “Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos”.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovui priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Ieškovui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 109 Lt žyminis mokestis bei 1 100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 102-103, CPK 80 str.1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 82, 93 str.).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalų išieškotiną dydį (b. l. 2, CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Vitės valdos“ iš atsakovo Ž. Š. 3618,75 Lt skolos, 17,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 209 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Milda Valiulytė